Nors Lietuvos vyriausybė ir parengė įvairių verslo skatinimo priemonių, pasaulinė COVID-19 pandemija gerokai smogė ne tik šalies įmonių sektoriui, tačiau ir veiklą pagal verslo liudijimus vykdantiems gyventojams – Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys rodo, kad verslo liudijimus turinčių gyventojų Tauragėje gerokai sumažėjo. Auga ir darbo ieškančių asmenų skaičius, tačiau už to slypi ne tik reali darbo trūkumo problema, tačiau ir kai kurių žmonių noras išpešti kuo daugiau naudos iš valstybės.
Užsimojo papildyti Tauragės biudžetą
„Tauragės žinios“ dar birželio pradžioje rašė, kad Tauragės rajono savivaldybė paskelbė kaip įmanoma remsianti verslininkus, nes norima, jog ekonomika po karantino kuo sparčiau atsigautų. Dar gegužės 27 dieną surengtame Savivaldybės tarybos posėdyje buvo nuspręsta, jog gyventojai, kurie nori Tauragėje gauti verslo liudijimus, teturės mokėti simbolinę kainą – vos 1 eurą.
Šį trečiadienį Tauragės rajono savivaldybės Ekonomikos ir kaimo reikalų komitete vėl buvo svarstomas klausimas dėl šios itin patraukliai atrodančios lengvatos. Savivaldybės plėtros, investicijų ir turto valdymo skyriaus vedėjos Genovaitės Pukelytės teigimu, planuojamos naujovės.
– Teikiame tokį pat sprendimo projektą, koks buvo 2019 metais. Primenu, kad šiais metais dėl COVID-19 buvo patvirtinta lengvata. O kadangi dabar nežinome, kokia bus situacija, tai teikiame tokį (verslo liudijimo įsigijimo kainoraštį – aut. past.), koks buvo prieš COVID-19, – komiteto posėdžio metu kalbėjo G. Pukelytė.
Tad jeigu tokiam sprendimui pritars Tauragės rajono savivaldybės taryba, lengvata, pagal kurią verslo liudijimus gyventojai gali įsigyti vos 1 eurą, būtų panaikinta.
Tačiau Tauragės rajono savivaldybės valdininkai pagalvojo, kaip skatinti žmones ir toliau vykdyti veiklą pagal verslo liudijimą. Anot G. Pukelytės, mūsų savivaldybėje sumokėjus už verslo liudijimą, veiklą bus galima vykdyti ne vien Tauragėje.
– Ir dar viena naujovė tokia, kad veikla pagal verslo liudijimą gali būti vykdoma visoje Lietuvoje, tad jeigu žmogus nori išsipirkti Tauragės rajono savivaldybėje verslo liudijimą, jis tą gali padaryti ir vykdyti veiklą visur. Taip žmonės yra skatinami, o savivaldybės biudžetas yra pildomas. Tad skatiname žmones pirkti verslo liudijimus būtent mūsų savivaldybėje, – aiškino G. Pukelytė.
Jei taryba pritars, sprendimas įsigalios nuo kitų metų sausio 1 dienos.
Tačiau nepaisant to, jog visiems 1 euro lengvata bus panaikinta, kai kurie gyventojai vis tiek galės naudotis 50 procentų nuo verslo liudijimo įsigijimo kainos siekiančia lengvata.
Ji yra numatoma senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems asmenims, bedarbiams, kai kuriems tėvams, mokiniams ir studentams, neįgaliesiems.
Statistika gąsdinanti
Nagrinėjant VMI pateiktą statistiką matyti, kad verslo liudijimus išsiperka vis mažiau gyventojų. Ženklesnis asmenų, kurie vykdo veiklą pagal verslo liudijimą, mažėjimas matosi nuo balandžio mėnesio, kai buvo pats karantino įkarštis.
Štai Tauragės rajono savivaldybės teritorijoje dar šių metų sausio mėnesį veiklą pagal verslo liudijimus vykdė 839 gyventojai, kovą – 968, o štai jau balandį skaičius smuktelėjo – verslo liudijimus teturėjo 678 gyventojai. Nors gegužę, birželį ir liepą verslo liudijimus vėl įsigijo 821–905 asmenų, rugpjūčio mėnesį tokių tebuvo 673.
VMI Komunikacijos specialistas Laimonas Rimkus teigė, kad kai kurie gyventojai, žinodami, jog veiklą vykdys ateityje, verslo liudijimus įsigijo ir į „priekį“.
Tad iš šių duomenų VMI prognozuoja, jog spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais verslo liudijimus turės kiek daugiau nei 200 gyventojų. Tačiau šie duomenys, teigiama, dar keisis.
VMI taip pat skelbia, kad jei gyventojas vykdė veiklą įsigijęs verslo liudijimą, o ji karantino metu buvo ribojama, tai nutraukus verslo liudijimą, pajamų mokesčio permoką galima susigrąžinti arba ji galės būti įskaitoma kitam verslo liudijimui, atnaujinus veiklą.
Trūksta specialistų
Kol kas Tauragė susiduria ne tik su mažėjančių asmenų, kurie įsigyja verslo liudijimus, skaičiumi, tačiau ir kai kurių specialistų trūkumu.
Be to, Tauragės rajono savivaldybės taryba artimiausiame posėdyje turėtų patvirtinti ir naują sąrašą, kuriame išdėstyta, kokių darbuotojų trūksta Tauragėje.
Aiškėja, kad su problemomis kaip reikiant susiduriama viešajame sektoriuje. Su darbuotojų trūkumu turi dorotis Tauragės mokyklos, nerandančios ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų, socialinių darbuotojų, logopedų. O gydymo įstaigoms sunkiai sekasi rasti bendrosios praktikos slaugytojų, gydytojų, akušerių. Tauragėje trūksta ir buhalterių, psichologų, sporto trenerių.
Darbuotojų trūkumo iššūkius sprendžia ir Tauragės verslo įmonės, niekaip negalinčios susirasti inžinierių, maisto produktų ir gėrimų technologų, informacinių technologijų specialistų.
Neranda darbo. O gal nenori?
Tačiau kol vienų darbuotojų nerasi nė su žiburiu, kiti žmonės neranda darbo. Užimtumo tarnybos duomenimis, 2020 metų pirmąjį pusmetį darbdaviai visoje Lietuvoje įregistravo 12,8 proc. (14,2 tūkst.) mažiau laisvų darbo vietų nei 2019 m. pirmąjį pusmetį.
Jaunimui kiek lengviau, nes yra numatytos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės. Skelbiama, kad jomis šių metų pirmąjį pusmetį pasinaudojo 8,1 tūkst. Užimtumo tarnyboje registruotų bedarbių. Daugiausia jaunimo iki 29 m. tarp aktyvios darbo rinkos politikos priemonių dalyvių Tauragės ir Klaipėdos apskrityse – atitinkamai 37,2 proc. ir 32,4 proc. visų šiose priemonėse dalyvaujančių darbo neturinčių asmenų tose apskrityse.
Tačiau nors Užimtumo tarnyba ir skelbia apie rekordinį nedarbą, naujienų portalas tv3.lt skelbia, kad anot „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto N. Mačiulio, išpopuliarėjo metodas, kai žmogus užsiregistruoja bedarbiu ir gauna 200 eurų darbo paieškos išmoką, tačiau įsigyja ir verslo liudijimą kelioms dienoms, išrašo sąskaitą-faktūrą, o tuomet vėl registruojasi Užimtumo tarnyboje ir stoja į eilę prie išmokų. Anot ekonomisto, tokių asmenų tikslas – ne darbą rasti, o tik gauti išmoką. Tad gal po naujųjų metų, kai darbo paieškos išmokos nebebus mokamos, sumažės ir bedarbių?
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija grūmoja pirštu – tokie asmenys, kurie siekia gauti išmoką, o ne darbą, turėtų išgirsti, jog šią išmoką gali ir prarasti.
„Pasiūlymo dirbti be pateisinamos priežasties atsisakę bedarbiai gali prarasti bedarbio statusą. Tokiu atveju asmeniui nėra mokama laikinoji darbo paieškos išmoka ar nedarbo socialinio draudimo išmoka. Birželio mėnesį bedarbio statusą dėl darbo pasiūlymo nepriėmimo be pateisinamos priežasties prarado 362 žmonės, liepos mėnesį – 815, rugpjūtį iki 24 mėnesio dienos – 674 asmenys“, – skelbia valdininkai.
Anot socialinės apsaugos ir darbo viceministrės Eglės Radišauskienės, stabilios pajamos visuomet yra geriau nei laikina išmoka.
Rugpjūčio pabaigos duomenimis, laisvų darbo vietų Lietuvoje registruota apie 16,8 tūkst.
