Gyventojai klausė, ar bus pasirūpinta šlaito drenažo sistema, domėtasi dėl apšvietimo ir suolelių pamėgtame take įrengimo Autorės nuotrauka
Tai, kad susirinkime dalyvavo tik 5 gyventojai, skamba lyg ir juokingai, tačiau, pasak susirinkimo organizatorių, tai daug. Taip jau yra, kad viešo gyventojų susirinkimo prieš pradedant įgyvendinti projektus organizavimas neretai yra tiesiog formalumas. Tačiau būtent tokių susirinkimų metu gyventojai dar gali pakoreguoti projekto sprendinius. Šį pirmadienį ZOOM platformoje su Jūros upės krantinės ir šlaito nuo pėsčiųjų tilto iki Tilžės plento kraštovaizdžio sutvarkymo projekto užsakovais ir projekto autoriumi susitikę gyventojai buvo aktyvūs: klausė, ar bus pasirūpinta šlaito drenažo sistema, domėtasi dėl apšvietimo ir suolelių pamėgtame take įrengimo.
Klausė dėl čiuožimo kalnelio
Pirmadienį nuotoliniu būdu surengtame susitikime dalyvavo projekto rengusios bendrovės „Inžinerinis projektavimas“ atstovas, projekto autorius Povilas Jankus, rajono savivaldybės Statybos skyriaus vyr. specialistas Egidijus Montvilas, Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyr. specialistas Feliksas Sermontis, Rambyno regioninio parko direkcijos vyr. specialistas Drąsutis Brazauskas, Seimo narys Romualdas Vaitkus, miesto seniūnijos specialistas-mentorius Virginijus Žilius. Prie susirinkimo platformoje ZOOM nuolat prisijungę būdavo 4–5 gyventojai (be anksčiau paminėtų asmenų – aut.past.).
Po projekto pristatymo gyventojams leista užduoti klausimus. Pradžią klausimams davė Seimo narys. R. Vaitkus klausė, ar būtų galima grotelėmis uždengti link upės (nuo Dariaus ir Girėno gatvės) vedančiame krantinės take esantį lietaus lataką. Pasak jo, vaikai mėgsta čiuožinėti kalniuku, tačiau kalnelio pabaigoje esantis pusės metro pločio griovelis tam trukdo.
– Gal pavyktų jį padaryti uždarą? – klausė Seimo narys.
Projekto autorius ėmė svarstyti galimybes, ką būtų galima padaryti, o Statybos skyriaus vyr. specialistas E. Montvilas nukirto, kad ten nėra ko čiuožinėti, nes kyla rizika nučiuožti į vandenį.
Seimo narys klausė, ar būtų galima pėsčiųjų taką padengti mulčiumi, nes rudenį jis tampa pažliugęs. Čia statybų skyriaus vyr. specialistas paaiškino, esą mulčius netinka, nes juo bus sunku važiuoti dviratininkams, o kita danga negalima dengti, nes bet koks svoris gali sukelti šlaito irimą.
Patikino: šaltinius surinks
V. Žilius prašė atkreipti dėmesį į drenažo sistemą, nes tako pabaigoje, šlaito apačioje, yra daug drenažo vamzdelių, tiestų 1975 m., ir jie yra prasikeitę nuo šlaito judėjimo.
Projekto autorius pažadėjo, kad tam bus skirtas ypatingas dėmesys.
– Tiek šlaito viršuje, tiek apačioje esantis drenažas nėra pamirštas, tai svarbiausias momentas siekiant surinkti šlaitu tekančius šaltinius, – sakė P. Jankus.
Teirautasi apie galimybę įrengti apšvietimą, tačiau E. Montvilas teigė, jog tokie darbai į projektą neįtraukti, galimai apšvietimas bus įrengtas kitame projekte. Klausta, ar prie laiptų bus įrengti turėklai.
– Bus sutvarkyti laiptų įtrūkimai, nutrupėjimai, atvira armatūra bus nušveista ir apsaugota nuo erozijos. Visa tai bus tvarkoma stipriu remontiniu mišiniu. O laiptų paviršius bus padengtas specialia danga, tokiu mišiniu, kokiu dengiami tiltai siekiant mažinti jų slidumą. Turėklų įrengti nenumatyta, – sakė projekto autorius P. Jankus.
Gyventojas Artūras Gečas klausė, ar prie pėsčiųjų tako (apačioje) bus įrengti suoleliai. E. Montvilas teigė, jog jie projekte nenumatyti, tačiau turėtų būtų įrengti kitame projekte. Susirinkime dalyvavęs buvęs miesto seniūnas V.Žilius pastebėjo, jog kadaise šlaite esančiame take suoleliai keldavo problemų, jie buvo išardyti, nes prie jų būdavo girtuokliaujama, krantinėje, jo žodžiais tariant, „meilės vakarėlių“ mėgėjai primėtydavo butelių.
Gyventojai retai įsitraukia į projekto rengimą
Po susitikimo savivaldybės atstovai padėkojo į nuotolinį susitikimą prisijungusiems gyventojams už dalyvavimą. Bendrovės „Inžinerinis projektavimas“ atstovas P. Jankus pastebėjo, kad jo darbo praktikoje nėra buvę, kad viešame susirinkime aptarti projekto sprendinius būtų sulaukta tokio visuomenės susidomėjim, esą 5 susirinkime dalyvavę gyventojai yra daug.
Kadangi gyventojai nepateikė pasiūlymų susirinkimo metu pristatytiems projekto sprendiniams, priimtas sprendimas projekte nieko nekeisti.
Šių eilučių autorei yra tekę domėtis gyventojų aktyvumu reiškiant savo nuomonę dėl įvairių savivaldybės organizuojamų projektų. Dažnai nutikdavo taip, kad savivaldybės nurodytu terminu gyventojai elektroniniais laiškais jokių pasiūlymų nepateikdavo, o viešuose susirinkimuose nedalyvaudavo.
Kyla klausimas – kodėl? Prieš rengiant straipsnį su šių eilučių autore susisiekė tauragiškis Juozas Montvilas. Vyras teigė prieš keletą dešimtmečių dalyvavęs įrengiant Jūros krantinę ir išsakė nuomonę dėl būtinybės išsaugoti esamą drenažo sistemą. Pasak jo, reikėtų nupjauti šlaite augančius didesnius medžius, esą jie siūbuojami judina ir ardo šlaitą. Paklaustas, kodėl gyventojai abejingi jų miestą keičiantiems projektams, jis sakė, kad galbūt jauniems žmonėms tai nerūpi, o senjorams, kuriems viskas įdomu, naudotis šiuolaikinėmis technologijomis sudėtinga. Vyras teigė nemokantis prisijungti prie ZOOM platformos, tačiau savo pasiūlymus teigė išdėstęs Architektūros skyriaus specialistui F. Sermončiui.
Ar į juos buvo atsižvelgta, pasiteiravome E. Montvilo. Statybų skyriaus vyr. specialistas teigė, jog medžių pjovimas derintas su gamtą saugančiomis žinybomis, jie pateikė siūlymus, kuriuos želdinius galima šalinti. Šių eilučių autorės skaičiavimu, projekto schemoje pažymėti šeši medžiai, kurie bus pašalinti.
– E. Montvilas taip pat kalbėjo apie melioraciją. Tačiau mes projekto metu į žemę nelįsime, tai tik kraštovaizdžio sutvarkymo projektas, – sakė Statybos skyriaus vyr. specialistas.
