Asociatyvi Reginos Vaičaitienės nuotrauka
Statistikos departamentas porą pastarųjų metų fiksuoja teigiamą neto tarptautinę migraciją. Tai yra, į Lietuvą sugrįžta daugiau tautiečių nei išvyksta. Pastebima, kad didžioji dalis grįžtančiųjų – iš Jungtinės Karalystės. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad vis daugiau grįžtančiųjų renkasi regionus. Savo istoriją papasakojo ir tauragiškis.
Užsienis nesuviliojo
Iš Tauragės kilęs Saulius (tikroji vardas ir pavardė redakcijai žinomi, – red. pastaba) pasakojo, kad laimės Jungtinėje Karalystėje bandė ieškoti prieš keletą metų, dar prieš „Brexit“, bet, nors ir turėjo nuolatinį, gerai apmokamą darbą, grįžo į Lietuvą. Kaip sako, tėvynės ilgesys buvo stipresnis nei užjūryje uždirbamas turtas.
– Daug mano klasiokų, draugų į Angliją išvyko dar pačioje pradžioje, kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą ir atsivėrė sienos. Jau tada istorijos apie jų uždarbį viliojo. Bet tuo metu buvau skeptiškas. Prieš gerus šešerius metus aplinkybės susiklostė taip, kad netekau vieno darbo, Anglijoje jau buvo įsikūrę pažįstami, tai buvo vieta, kur apsistoti, tad susikroviau daiktus ir išvykau, – pasakojo pašnekovas.
Grįžo namo
Biure iki tol dirbusiam Sauliui teko persiorientuoti. Ten niekas lengvai darbų nedalina, teko pradėti nuo pradžių – fabrike, paprastu darbininku.
– Darbą pavyko susirasti gana greitai, bet tai buvo purvinas, juodas darbas fabrike, nors ir gerai apmokamas. Nepraėjus nė metams, gavau darbo sutartį (iki tol dirbau per įdarbinimo agentūrą), atlyginimas tuo metu nuo minimalaus 9 svarų pakilo iki 12 svarų per valandą. Alga tikrai didelė, net ir atmetus mokesčius būstui, maistui, kitas išlaidas, pavykdavo susitaupyti, per savaitę uždirbdavau tiek, kiek čia Lietuvoje dabar neuždirbu per mėnesį. Bet kai įvyko referendumas, tai buvo tik viena iš nedaugelio priežasčių, dėl ko sugrįžau. Namų ilgesys buvo stipresnis, vis tiek ten jautiesi kaip svečias, nors vietiniai priėmė draugiškai, su kai kuriais iki šiol bendrauju, – prisipažįsta pašnekovas.
Jis priduria, kad grįžęs nesigaili. Ten pavyko patobulinti anglų kalbos žinias, susipažino su daug įdomių žmonių, pavyko aplankyti įvairių pasaulinio lygio grupių koncertų, kurios Lietuvoje nepasirodo, tačiau laimę atrado tik čia, Lietuvoje.
– Čia jaučiuosi kaip namuose, nors ir uždirbu mažiau, bet turiu savo būstą, susipažinau su dabartine žmona, dirbu sau patinkantį darbą šiltame ofise. Nepasakyčiau, kad sprendimas išvykti buvo klaida, tačiau džiaugiuosi sugrįžęs, – sako Saulius.
Statistika
Statistikos departamento duomenimis, per pastaruosius vienuolika metų (2009–2019 m.) į Lietuvą imigravo 225,2 tūkst. žmonių, iš jų 158,6 tūkst. (70,4 proc.) buvo grįžę Lietuvos Respublikos piliečiai ir 66,6 tūkst. (29,6 proc.) – užsieniečiai. Šiuo laikotarpiu iš Lietuvos emigravo 496,3 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų, iš jų 453,3 tūkst. (91,3 proc.) buvo Lietuvos Respublikos piliečiai ir 43 tūkst. (8,7 proc.) – užsieniečiai. 2009–2019 m. emigravo 271,1 tūkst. daugiau žmonių negu imigravo. Šiuo laikotarpiu Lietuvos Respublikos piliečių neto tarptautinė migracija buvo neigiama (emigravo 294,6 tūkst. daugiau negu imigravo), o užsieniečių – teigiama (imigravo 23,5 tūkst. daugiau negu emigravo).
Didžiausias išvykusiųjų šuolis (arba krytis, jeigu vertinsime tai, kad šalis netenka savo piliečių) buvo 2010 metais, kai neto tarptautinės migracijos rodiklis siekė -78 tūkst. gyventojų. Palyginimui 2009 m. šis rodiklis sudarė kiek daugiau nei -32 tūkst., po metų vėl -38 tūkst. ir po to kasmet tik mažėjo. Trumpas ir nežymus krytis buvo 2014–2016 m. laikotarpiu. Po to vėl ėmė augti ir 2019 m. šis rodiklis tapo teigiamas – į šalį sugrįžo daugiau nei išvyko.
Palieka Jungtinę Karalystę
Statistikos departamento duomenimis, daugiausiai grįžtančių lietuvių yra iš Jungtinės Karalystės (beveik pusė visų grįžtančių). Iš Norvegijos, Vokietijos, Airijos grįžtančių procentas vos siekia 10 proc. Į šalį imigruojančių užsieniečių daugiausia atvyksta iš Ukrainos (beveik pusė visų atvykstančių), trečdalis iš Baltarusijos, nedidelė dalis iš Rusijos, likusi dalis užsieniečių iš kitų pasaulio šalių.
Į Lietuvą dažniausiai grįžta 29-erių metų lietuviai (tiek vyrai, tiek moterys). O į šalį atvykstantys ukrainiečiai ir baltarusiai būna sulaukę 37 metų vyrai, moterys – dešimt metų jaunesnės. Atvykstančių užsieniečių vyrų žymiai daugiau nei moterų. Užsieniečių skaičius ėmė augti nuo 2015 m. ir piką pasiekė 2019 m.
Padeda integruotis
Daugiausia grįžtančių lietuvių ir atvykstančių užsieniečių renkasi didžiuosius šalies miestus bei šių miestų rajonus. Mažiausiai pritraukė Rietavo, Ignalinos ir Pagėgių rajonų savivaldybės. Tauragės rajonas yra viena iš tų vietovių, kurios yra patrauklios imigrantams – aplink Tauragę esančios kitos savivaldybės žymiai nusileidžia imigruojančiųjų skaičiumi, taip pat ir bendrame šalies kontekste Tauragės rajonas atrodo patraukliai. Vis dėlto neto tarptautinės migracijos rodiklis 2019 m. Tauragės rajone vis dar buvo neigiamas.
Tauragės rajono savivaldybė 2017 m. parengė „Globalios Tauragės“ projektą, vieną pirmųjų šalyje, kuris skirtas padėti išvykusiems kraštiečiams sugrįžti, įsikurti Tauragėje, galbūt kaip gimtajame krašte, galbūt atradus šį kraštą. Kaip „Tauragės žinioms“ pasakojo projekto koordinatorius Mindaugas Piečia, tikslios statistikos savivaldybė neturi, bet pastebima, kad daug grįžtančių yra jaunos šeimos, taip pat pavieniai asmenys, kuriems pabodo uždarbiauti užsienyje, toli nuo savo artimųjų.
– Niekas nesugalvojo, kaip žmonių išvykimą iš šalies reikėtų sustabdyti, nes tuomet buvo ir krizė, paskatinusi dar didesnį žmonių judėjimą, po jos niekas neskubėjo grįžti atgal į gimtuosius miestus. Nepriversime žmonių neišvykti, juolab kad jie gali įgyti teigiamos patirties, bet kai jie grįžta, džiaugiamės ir stengiamės juos kuo greičiau integruoti į rajono gyvenimo ritmą, atsakome jiems į rūpimus klausimus, kartu sprendžiame iškilusias problemas, – pasakojo M. Piečia.
Generuoja idėjas
Šis projektas turi ir garbės ambasadorius – tai užsienyje gyvenantys žmonės, kurie savo veikla ir žiniomis padeda Tauragės krašto gyventojams, verslams. Šį titulą gauna įvairių profesijų, įvairiuose pasaulio kraštuose gyvenantys žmonės. Pašnekovas sako, kad pažvelgus iš šalies kartais atrandama netikėčiausių sprendimų, geresnių nei juos pavyktų atrasti nuolat gyvenant vienoje vietoje.
– Yra toks angliškas pasakymas „think outside the box“ (galvok už dėžutės ribų). Būtent svetur gyvenantys žmonės pastebi, kas galėtų tikti mūsų kraštui, ir tai pasiūlo. Tauragės išeiviai yra lygiaverčiai su vietiniais, visi jie mus skatina tobulėti, o mes jų nediferencijuojame, šviečiame kitas įmones, įstaigas ir pačius žmones, kad kartu esame stipresnis. Tai nauda ne tik savivaldybei, kaip institucijai, bet kartu ir visam regionui plečiant akiratį, kuriant dialogą, – teigė M. Piečia.
Didina nedarbo statistiką
Pasidomėjome, kokias tendencijas pastebi Užimtumo tarnybos specialistai. Nedarbas šalyje, lyginant praėjusių ir šių metų pradžią, išaugo žymiai, bet ar šis šuolis galėjo būti dėl išaugusio imigrantų skaičiaus? Tarnybos duomenimis, 2021 m. kovo 1 d. Tauragės apskrityje darbo neturintys asmenys sudarė 17,7 proc. visų darbingo amžiaus gyventojų. 2021 m. sausio 1 d. nedarbo lygis Tauragės apskrityje siekė 18,2 proc., vasario 1 d. – 18,4 proc. (šalyje atitinkamai – 16,1 proc. ir 16,4 proc.).
– Galime daryti prielaidą, kad Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyriuose, kurių aptarnaujama teritorija apima Tauragės apskritį, registravosi daugiau asmenų, grįžusių iš užsienio, nes 2020 m. registruota beveik 24 proc. daugiau asmenų, eksportavusių nedarbo socialinio draudimo išmoką iš kitos ES/EEE šalies ar Šveicarijos nei 2019 m., – atsakymą raštu pateikė Aušra Kaluzevičienė, Užimtumo tarnybos prie LR SADM Klaipėdos KAD administracijos vyriausioji specialistė.
