Tauragės rajone „Versmės“ gimnazija išlieka aukščiausioje pozicijoje. Jono Valaičio nuotrauka
Žurnalas „Reitingai“ skelbia visų šalies gimnazijų reitingus. Pirmajame geriausių mokyklų šimtuke yra dvi Tauragės mokyklos – „Versmės“ ir Žalgirių gimnazijos. Jei vienos rajono gimnazijos gali pasigirti puikiais valstybinių egzaminų rezultatais, kitos didžiuojasi abiturientų sprendimais po gimnazijos baigimo rinktis ne studijas, o karo tarnybą.
Žinias tikrina iš anksto
Į aukščiausią poziciją iš visų Tauragės gimnazijų pateko „Versmės“ gimnazija, pagal reitingų lentelę atsidūrusi 52-oje vietoje, kai praėjusių metų reitinge ji užėmė 56-ąją vietą. Skaičiuojama, kad dar 2018 metais į 3 gimnazijos klasę buvo priimti 84 mokiniai, praėjusiais metais mokslus baigė kiek mažiau – 81 abiturientas.
Tauragės „Versmės“ gimnazijos direktorė Dalia Pukelienė „Tauragės žinioms“ pasakojo, kad tokį rezultatą lėmė mokytojų atkaklus darbas. Pedagogai, sakė ji, itin kruopščiai nagrinėja moksleivių stipriąsias ir silpnąsias žinių vietas ir dirba tam, kad jie pasiektų kuo geresnių rezultatų per egzaminus arba būtų paruošti profesiniam mokymui.
54,3 proc. „Versmės“ gimnaziją baigusių abiturientų vėliau įstojo studijuoti valstybės finansuojamose vietose aukštosiose mokyklose, vienas moksleivis įstojo į užsienio aukštąją mokyklą.
Lietuvių kalbos valstybinio brandos egzamino, skelbiama, neišlaikė tik 6,4 proc. „Versmės“ gimnazistų, bet aukščiausiu lygiu, surinkę nuo 86 iki 100 balų, šį egzaminą išlaikė net 20 proc. abiturientų, 61,3 proc. egzaminą išlaikė pagrindiniu lygiu (nuo 36 iki 85 balų).
Matematika „Versmės“ gimnazistams, kaip ir nemažai kitų Lietuvos mokyklų moksleivių, sekėsi kiek prasčiau – net 41,3 proc. gimnaziją baigusių jaunuolių neišlaikė matematikos valstybinio brandos egzamino, tačiau 4 proc. jį išlaikė aukščiausiu lygiu. Pagrindiniu lygiu matematikos valstybinį brandos egzaminą išlaikė 16 proc. abiturientų. Kur kas geriau sekėsi anglų kalbos valstybinis brandos egzaminas – pagrindiniu lygiu jį išlaikė 61 proc. moksleivių.
Tauragės „Versmės“ gimnazijos direktorė Dalia Pukelienė „Tauragės žinioms“ pasakojo, kad tokį rezultatą lėmė mokytojų atkaklus darbas. Pedagogai, sakė ji, itin kruopščiai nagrinėja moksleivių stipriąsias ir silpnąsias žinių vietas ir dirba tam, kad jie pasiektų kuo geresnių rezultatų per egzaminus arba būtų paruošti profesiniam mokymui.
– Visuomet mėginame mokiniams, kai tik jie pas mus pradeda mokytis 9-oje klasėje (1 gimnazijos klasėje, – aut. past.), sakyti, kad be darbo nieko nebus, reikia dirbti nuosekliai ir nuoširdžiai. Visuomet pirmokams rudenį atliekame diagnostinius testus, kuriuos vertindami pažymių nerašome, bet norime išsiaiškinti, kokie jų gabumai po vasaros atostogų, o tuomet kryptingai dėliojame konsultacijas, skiriame modulius, kad ištaisytume spragas, – apie ugdymo gimnazijoje metodus pasakojo D. Pukelienė.
Direktorė aiškino, kad mokytojai jau kalba apie kitus mokslo metus – galbūt pasibaigus pandemijai moksleiviai pagaliau grįš į mokyklas ir vėl mokysis ne nuotoliniu būdu.
– Jau formuojame klases, turime būsimųjų pirmokų keturias pilnas klases, žinome gerai, kad reikės papildomų valandų skirti tam, kad vaikai, kurie atsineš spragų iš nuotolinio mokymo, pasivytų ir išmoktų tai, ko neišmoko, – dėstė D. Pukelienė.
„Dvigubos“ pamokos
Tauragės Žalgirių gimnazija reitingų lentelėje pateko į 90-ąją poziciją, o pernai ji užėmė 86 vietą. 2018 m. gimnazijos 3 klasėje pradėjo mokytis 116 moksleivių, 2020-aisiais mokslus baigė daugiau – 128. 26,6 proc. praėjusiais metais baigusiųjų gimnaziją įstojo į valstybės finansuojamas vietas aukštosiose mokyklose, nė vienas – į užsienio aukštąją mokyklą. Tik 1,2 proc. moksleivių neišlaikė valstybinio lietuvių kalbos brandos egzamino, 55 proc. jį išlaikė pagrindiniu lygiu, 8,1 proc. – aukščiausiu lygiu.
Anot Žalgirių gimnazijos direktoriaus Jono Jatauto, jo vadovaujamoje ugdymo įstaigoje praktikuojamas individualizuoto ugdymo modelis: klasėse mokosi nuo 24 iki 28 mokinių, o pamoka trunka 90 min., kai įprastai kitose mokyklose pamokų trukmė ne ilgesnė nei 45 min. J. Jatautas pabrėžė, kad toks modelis pasirinktas dėl to, kad per trumpesnį laiką (45 min.) mokytojui neįmanoma išaiškinti temos taip, kad suprastų visi – jeigu vieni mokiniai dėstomą dalyką suvokia gerai, kitiems gali kilti klausimų, o dėmesio, sakė J. Jatautas, reikia skirti visiems.
34,8 proc. Žalgirių gimnazijos abiturientų neišlaikė matematikos valstybinio brandos egzamino, bet pagrindiniu lygiu jį išlaikė 26,1 proc. moksleivių, o aukščiausiu lygiu – 1,4 proc.
Anglų kalbos valstybinį brandos egzaminą pagrindiniu lygiu išlaikė 60,4 proc. jaunuolių.
Anot Žalgirių gimnazijos direktoriaus Jono Jatauto, jo vadovaujamoje ugdymo įstaigoje praktikuojamas individualizuoto ugdymo modelis: klasėse mokosi nuo 24 iki 28 mokinių, o pamoka trunka 90 min., kai įprastai kitose mokyklose pamokų trukmė ne ilgesnė nei 45 min. J. Jatautas pabrėžė, kad toks modelis pasirinktas dėl to, kad per trumpesnį laiką (45 min.) mokytojui neįmanoma išaiškinti temos taip, kad suprastų visi – jeigu vieni mokiniai dėstomą dalyką suvokia gerai, kitiems gali kilti klausimų, o dėmesio, sakė J. Jatautas, reikia skirti visiems.
Tokia sistema, kaip teigė Žalgirių gimnazijos direktorius, pasiteisino. Mokytojai ir mokiniai nesiskundžia, kad per mažai laiko aprėpti sudėtingas temas, be to, mokiniai labiau susikaupia, patiria mažiau streso, nes yra mažiau skirtingų dalykų pamokų, taigi mažėja ir skirtingų dalykų testų skaičius per dieną.
J. Jatautas aiškino, kad, gimnazijoje atliktos apklausos duomenimis, 82–84 proc. mokinių pritaria tokiai tvarkai ir vadinamosioms dviguboms pamokoms.
Geros anglų kalbos žinios
Skaudvilės gimnazija atsidūrė antrajame šimtuke ir užėmė 152-ąją poziciją reitingų lentelėje, kai praėjusių metų reitinge ji buvo 105-a. 2018 m. į gimnaziją įstojo 35 moksleiviai, o 2020 m. ją baigė 32 abiturientai. 28,1 proc. moksleivių vėliau įstojo į valstybės finansuojamas vietas aukštojo mokymo įstaigose. Pagal pateiktus duomenis, 12,5 proc. gimnazistų neišlaikė valstybinio lietuvių kalbos brandos egzamino, 18,8 proc. jį išlaikė pagrindiniu lygiu, bet nė vienas moksleivis neišlaikė šio egzamino aukščiausiu lygiu. Tačiau Skaudvilės gimnazija gali pasigirti mažesniu matematikos valstybinio brandos egzamino neišlaikiusių mokinių skaičiumi – šis rodiklis siekia tik 7,1 proc., o pagrindiniu lygiu jį išlaikė 21 proc. abiturientų. Skaudvilės moksleiviai pasižymi geromis anglų kalbos žiniomis – net 73,7 proc. abiturientų anglų kalbos valstybinį brandos egzaminą išlaikė pagrindiniu lygiu.
Skaudvilės gimnazijos direktorius Nerijus Jocys „Tauragės žinioms“ kalbėjo, kad rezultatus vertina neprastai, tiesa, lyginant su tuo, kokioje vietoje gimnazija buvo anksčiau, reitingo vieta šiek tiek smuktelėjo.
– Praėjusiais metais rezultatai buvo, be abejo, geresni, bet, manau, nemažą įtaką padarė pandemija. Kita vertus, daug reitingo taškų suteikiama toms mokykloms, kurių mokiniai vėliau stoja į užsienio universitetus, koledžus ir panašiai. Kadangi pas mus praėjusiais metais tokių abiturientų nebuvo, rezultatas irgi smuktelėjo, – sakė jis.
Tačiau, akcentavo N. Jocys, galima pasidžiaugti rezultatais kalbant apie anglų kalbos valstybinį egzaminą.
– Gerai sekėsi ir matematika. Egzaminą laikė nemažai mokinių ir išlaikė tikrai daug, – džiaugėsi N. Jocys.
Dirba ne dėl reitingų, o dėl mokinių
Žygaičių gimnazija pateko į 310-ąją vietą tarp visų reitinguotų 356 Lietuvos gimnazijų. 2018 m. mokslo metus joje pradėjo 18 trečios gimnazijos klasės moksleivių, 2020 m. gimnaziją baigė 16 abiturientų. Nė vienas studentas nestojo į valstybės finansuojamą vietą aukštojoje mokykloje, o duomenų apie tai, ar jaunuoliai stojo į aukštąsias mokyklas užsienyje, nėra pateikta. Lietuvių kalbos valstybinį egzaminą išlaikė visi mokiniai, 50 proc. abiturientų – pagrindiniu lygiu. Net 71,4 proc. moksleivių neišlaikė matematikos valstybinio brandos egzamino, nebuvo nė vieno, kuris egzaminą išlaikė pagrindiniu ar aukštesniu lygiu.
– Jeigu mūsų praėjusios laidos abiturientai pirmiausia pasirinko atlikti pareigą tėvynei ir stoti į kariuomenę, tai nejaugi dėl to turi kristi mūsų reitingai? Tai, žinoma, tik pastebėjimas. Mes jais labai džiaugiamės ir jų sprendimais didžiuojamės. Kai jie, atlikę privalomąją karo tarnybą, pasirinks studijas ar Lietuvoje, ar užsienyje, tai jų kelias, pasirinkimas, jie planuoja savo gyvenimą, – kalbėjo direktorė.
Žygaičių gimnazija direktorė Daiva Gabietaitė komentavo, kad, visų pirma, mokytojai stengiasi ne dėl reitingų, bet dėl kiekvieno mokinio, ir situacijas vertina individualiai.
– Tikrai nelabai domiuosi ir vertinu šiuos reitingus, nes kiekvienais metais abiturientai yra skirtingi. Tai asmenybės ir jų pasiekimai, gebėjimai gali būti vis kitokie. Taigi mes galime vertinti nebent mokinio daromą pažangą pagal tai, kokie anksčiau buvo rezultatai ir kokie jie yra šiuo metu. Tikrai džiaugiamės kiekvieno savo moksleivio pasiekimais ir negalime konkuruoti su tomis didžiosiomis gimnazijomis, kurios turi skaitlingas klases, – dėstė direktorė.
D. Gabietaitė sakė, kad mokytojai skiria nemažai laiko ir dėmesio moksleiviams, kurie vėliau patys renkasi savo gyvenimo kelią, daro sprendimus, studijuoti užsienyje, Lietuvoje, o galbūt ir nestudijuoti.
– Jeigu mūsų praėjusios laidos abiturientai pirmiausia pasirinko atlikti pareigą tėvynei ir stoti į kariuomenę, tai nejaugi dėl to turi kristi mūsų reitingai? Tai, žinoma, tik pastebėjimas. Mes jais labai džiaugiamės ir jų sprendimais didžiuojamės. Kai jie, atlikę privalomąją karo tarnybą, pasirinks studijas ar Lietuvoje, ar užsienyje, tai jų kelias, pasirinkimas, jie planuoja savo gyvenimą, – kalbėjo direktorė.
