Pastebima, kad į kai kuriuos renginius susirenka kur kas mažiau žmonių nei anksčiau. Tauragėje rengiama nemažai švenčių, minėjimų ir susitikimų su įvairiomis kuriančiomis asmenybėmis, tačiau visa tai ne visuomet sulaukia lankytojų dėmesio. Kodėl?
– Reklamavimas ir visuomenes informavimas yra tiek pat svarbus, kiek ir pats renginys, – įsitikinusi Tauragėje ne vieną kultūrinį renginį suorganizavusi Renata Jančiauskienė.
Tačiau, pasak jos, dėl pandemijos įvesti apribojimai gerokai pakišo koją – žmonės išsigando, kad lankantis renginiuose renkami jų duomenys, kurie, esant bent vienam renginio dalyvio susirgimui, būtų panaudoti informuojant apie tai galimą kontaktą turėjusius asmenis.
Ką sako statistika?
Statistikos departamentas skelbia, kad Tauragės rajone praėjusiais metais veikė šios kultūros įstaigos: Tauragės krašto muziejus „Santaka“, Tauragės kultūros centras, Tauragės rajono savivaldybės Birutės Baltrušaitytės viešoji biblioteka.
Tauragės kultūros centre veikia meno kolektyvai, kurie jungia įvairias veiklos sritis ir amžiaus grupes. Kultūros centrą sudaro 23 struktūriniai padaliniai: Lengvosios muzikos orkestras, Kultūros paveldo tarnyba, Adakavo, Baltrušaičių, Batakių, Dacijonų, Dapkiškių, Dauglaukio, Eičių, Gaurės, Kęsčių, Kunigiškių, Lauksargių, Lomių, Mažonų, Pagramančio, Pilsūdų, Sartininkų, Skaudvilės, Taurų, Vaitimėnų skyriai, Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centras, Žygaičių universalus daugiafunkcis centras. Anot Tauragės savivaldybės, nepaisant bendro gyventojų skaičiaus mažėjimo, Kultūros centro dalyvių skaičius 2013–2018 m. išliko stabilus, tai rodo, kad aktyviai gyventojai įtraukiami į meno kolektyvų veiklas.
Tuo metu Statistikos departamentas skaičiuoja, kad iš viso praėjusiais metais Tauragės savivaldybės teritorijoje veikė 22 kultūros taškai, pritraukę 929 dalyvių, kai 2019 metais dalyvių būta 1070.
Kaltina pandemiją
Pastebima, kad nuo praėjusių metų lankytojų Tauragės kultūros centre taip pat sumažėjo. Tiesa, kiek tiksliai, neaišku.
Tauragės kultūros centro direktorius Virginijus Bartušis „Tauragės žinioms“ teigė negalintis nurodyti lankytojų skaičiaus, nes renginiuose tam tikrais metų laikais ir priklausomai nuo to, kokio pobūdžio tai būna šventės, ateina labai skirtingos auditorijos žmonių.
– Neturime nuolatinio lankytojų skaičiaus. Į vieną renginį ateina daugiau žmonių, į kitą – mažiau, – teigė V. Bartušis.
Jis sakė, kad daugiausia dėmesio sulaukia koncertai, spektakliai. Kai kurie renginiai būna mokami. Tai yra komerciniai renginiai, kuriuos organizuoja ne Kultūros centro darbuotojai.
– Nemokami renginiai yra tie, kuriuos organizuojame mes. O kai juos rengia kiti, pavyzdžiui, atvažiuoja spektakliai, tai mes tik gauname savivaldybės tarybos nustatytą mokestį už bilietų platinimą, komunalinius kaštus ir panašiai, – pasakojo Kultūros centro direktorius.
Ne visi renginiai sulaukia dėmesio. Anot V. Bartušio, tai lemia pandeminė situacija, prasidėjusi nuo 2020-ųjų pavasario. Būtent ji, teigė pašnekovas, ir padarė didžiausios įtakos žmonių norui lankytis renginiuose.
– Žmonės atprato eiti. Be to, į renginius dabar galima ateiti tik su Galimybių pasais. Taigi, pandemija itin paveikė kultūrą, – apgailestavo V. Bartušis.
Jam antrina ir R. Jančiauskienė. Moteris tikino, kad labai svarbu apie renginius informuoti – leidiniuose, internete, radijuje. Pasak renginių organizatorės, reklamavimas svarbus tiek pat, kiek ir pačio renginio turinys.
– Tiesa, nereikėtų susitelkti tik į informavimą. Turinys turi būti kokybiškas. Jeigu žmogui kartą patiko, tikėtina, kad jis ateis dar kartą, ims pats domėtis. Tačiau prasidėjus pandemijai pastebėjome gąsdinančią tendenciją. Ėmus ieškoti būdų, kaip užtikrinti saugumą, iš pradžių buvo atsiradę reikalavimų rinkti duomenis, netgi adresus. Atrodo, tai smulkmenos, bet žmones tai itin išgąsdino, teko paaiškinti, kam reikalingi šie duomenys: jog tik esant užsikrėtimui būtų ieškomi kontaktai ir panašiai. Atrodo, toks paprastas dalykas kaip duomenų rinkimas sparčiai sumažino renginiuose lankytis norinčių žmonių skaičių. Kiek vėliau žmonės apsiprato, suvokė, kad šie duomenys renkami ne kitais tikslais, o tik dėl įvestų reikalavimų ir jų pačių saugumo, – kalbėjo R. Jančiauskienė.
Tauragiškiams svarbus ir žinomumas
Tauragės savivaldybės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos direktorė Meilutė Parnarauskienė įsitikinusi, kad žmonių skaičių renginiuose gali lemti įvairūs faktoriai.
– Bibliotekoje mes organizuojame nemokamus renginius ir jie būna pakankamai specifiniai, kadangi dažniausiai rengiame susitikimus su rašytojais, poetais ar kitokių knygų autoriais. Susirenkančių žmonių skaičius priklauso ne tik nuo metų laiko, bet ir nuo to, ar tai garsus žmogus, ar dažnai matomas televizijoje – tai labai svarbus faktorius tauragiškiams. O kas keisčiausia, nuo to, ar žmonės dažnai skaito rašytojo knygas, nebūtinai priklauso lankytojų, pasirodančių susitikime su tuo rašytoju, skaičius. Būna, kad rašytojas labai populiarus, jo knygos rezervuojamos iš anksto, nes net jų laisvų nėra, bet kai suorganizuoji susitikimą, tai žmonių ateina visiškai nedaug, – įžvalgomis dalijosi M. Parnarauskienė.
Pasak pašnekovės, net nemenką populiarumą turintys rašytojai Saulius Šaltenis arba Sigitas Parulskis nesulaukia didelio lankytojų susitikimuose skaičiaus.
Bibliotekos direktorė teigė, kad į susitikimus su rašytojais susirenka dažniausiai iki 40-ties skaitytojų.
– O kai atvažiuoja garsesni žmonės, būna taip, kad ir netelpa, – sakė M. Parnarauskienė.
Daugiausiai dėmesio yra sulaukę bibliotekoje pasirodę aktorius Rolandas Kazlas, humoristas Giedrius Savickas, kunigas Algirdas Toliatas.
– Jie sulaukė neišpasakytai didžiulio dėmesio. Į susitikimą su kunigu Algirdu Toliatu atėjo tiek žmonių, kad kai kurie tiesiog liko stovėti koridoriuje arba sėdėjo aplink sceną skaitykloje, – prisiminė direktorė ir pabrėžė, kad dar populiarūs yra vietiniai kūrėjai, į susitikimus su jais atvyksta draugai, pažįstami, kaimynai, šeima, o tai rodo, kad tauragiškiai palaiko savo kraštiečius.
