Aktualijos

Paskelbtas ilgalaikės pažangos programos „Tūkstantmečio mokyklos“ startas. Pirmieji darbai atliekami savivaldybių administracijose – jos turi nuspręsti, ar jungiasi prie programos, pasirengti situacijos analizę, atrinkti mokyklas, kurios dalyvaus programoje. Tauragės savivaldybės administracija jau analizuoja dokumentus, o švietimo bendruomenei programa teoriškai puikiai žinoma – belieka laukti starto. Kalbinti mokyklų vadovai, džiaugdamiesi atsirasiančia galimybe patobulėti, pasidalinti gerąja patirtimi, išsako ir nemažai nuogąstavimų, vardija problemas, kurios vien mokyklose negali būti išsprendžiamos.  

Dalyviai 

Kaip spaudai išplatintame pranešime sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, tai visos švietimo bendruomenės programa, skirta visoms savivaldybėms, visoms mokykloms ir visiems vaikams. Ja siekiama visiems vaikams užtikrinti pačias geriausias sąlygas mokytis, nesvarbu, kur jie gyvena. Siekiama mažinti mokymosi sąlygų ir pasiekimų atotrūkius tarp savivaldybių ir tarp skirtingų tos pačios savivaldybės mokyklų, atnaujinti ir sustiprinti jau veikiančias mokyklas.

– Mūsų mokykloje niekada nebuvo neįtraukiojo ugdymo. Esame mokykla, kurioje niekada nebuvo specialiųjų klasių, visada vaikai, su kokiais specialiaisiais poreikiais jie beateitų, mokosi bendrojo ugdymo klasėse.  Berods, 2012 m. parašėme struktūrinių fondų projektą ir laimėjome 263 tūkst. eurų, kurie buvo skirti sustiprinti švietimo pagalbą mokiniams. Tada galėjome priimti mokytojų padėjėjų ir pajusti, koks tai yra gėris, – kalbėjo J. Lazdauskienė.  

Programoje gali dalyvauti visos savivaldybės. Jos, pasitarusios su bendruomenėmis, spręs, kurios mokyklos įsitraukia į programą pirmajame etape. Tikimasi, kad joje dalyvaus ne mažiau kaip po tris vienos savivaldybės mokyklas. 

Iki kovo pabaigos savivaldybės turi pateikti sprendimą dėl dalyvavimo pirmojo programos etapo pirmame sraute. Planuojama, kad pirmojo etapo metu – iki 2026 m. programos galimybėmis pasinaudos bent 150 mokyklų, o galutinis programos tikslas, iki 2030-ųjų, – visos Lietuvos mokyklos taps tūkstantmečio mokyklomis. Ministrė akcentuoja, kad tai nėra programa išskirtinėms mokykloms – ji yra visoms, kad visos būtų stiprios. 

Programoje dalyvaus 

Pasak Tauragės savivaldybės administracijos direktorės Gintarės Rakauskienės, rajono savivaldybė „Tūkstantmečio mokyklų“ kūrime tikrai dalyvaus. 

„Šiuo metu gautas kvietimas, kurio sąlygas analizuoja administracijos darbuotojai. Analizuojame, kurios mokyklos galėtų dalyvauti programoje. Taip pat diskutuosime ir su savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komitetu bei teiksime sprendimo projektą savivaldybės tarybai“, – apie artimiausius planus informavo savivaldybės administracijos direktorė.

– Turim puikių mokytojų, kurie gali pasidalinti ugdymo metodikomis, savo darbo patirtimi, – paklaustas apie stipriausias veiklos sritis teigė Jovarų pagrindinės mokyklos vadovas.

G. Rakauskienė akcentavo, kad šis projektas svarbus tiek infrastruktūros gerinimo, tiek pedagogų kvalifikacijos kėlimo prasme, todėl Tauragė šios progos nepraleis ir maksimaliai pasinaudos šios pažangos programos teikiamomis galimybėmis.

Rengs analizę

Per ateinančias 8 savaites savivaldybė turi pasirengti analizę, išryškindama savo švietimo situacijos stipriąsias ir tobulintinas sritis, ir priimti savivaldybės tarybos sprendimą dėl dalyvavimo programoje. Taip pat ji turi suformuoti projekto įgyvendinimo komandą. Ministrė ragina į komandas greta administracijos, švietimo centrų atstovų įtraukti ir mokyklų vadovus bei mokytojus, verslo ar kultūrinių organizacijų atstovus.  

Nuotrauka

Nors nustatytas kriterijus, kaip skelbiama pranešime spaudai, kad priešmokyklinėse klasėse ir bendrojo ugdymo mokyklose, kurios nori dalyvauti projekte, turi mokytis ne mažiau kaip 1000 mokinių, mažos savivaldybės, kuriose nėra tiek mokinių, taip pat gali dalyvauti programoje, kooperuodamosis su didesnėmis. 

–  Kalbant apie įtraukųjį ugdymą, tai pirmiausia susiduriame su specialistų trūkumu. Džiaugiamės, kad rajone susidėliojus pagalbos specialistų darbo grafikams, bent vieną dieną atvyksta specialistai ir pas mus. O kitose srityse – lyderystės, STEAM, kultūrinio ugdymo – turime dalykų, kuriais galime pasidžiaugti, yra sričių, kurias galėtume patobulintume, tad programoje sudalyvautume, – teigė Žygaičių gimnazijos vadovė.

Numatyta, kad programoje galės dalyvauti mokyklos, kuriose mokosi ne mažiau kaip 200 mokinių. Toks mokinių skaičius nustatytas dėl to, jog norima užtikrinti investicijų prieinamumą kuo daugiau vaikų – sustiprinus vidutinio dydžio mokyklas, jų infrastruktūra, laboratorijomis, priemonėmis, neformalaus švietimo veiklomis galės naudotis ir kitų, mažesnių mokyklų mokiniai.

Pranešime akcentuojama, kad savivaldybės, kurios nebus pasirengusios dalyvauti pirmajame programos sraute, bus kviečiamos dalyvauti programoje antruoju kvietimu po metų.

Pagrindiniai principai

Kaip skelbiama ministrės pranešime spaudai, ši programa visų pirma buvo sumanyta kaip priemonė, padėsianti sumažinti mokinių pasiekimų skirtumus tarp skirtingų mokyklų ar savivaldybių, padėsianti suvienodinti ugdymo kokybę miesto ir kaimo mokyklose. Detalizuotos keturios pagrindinės tobulintinos švietimo temos:  lyderystė, įtraukusis ugdymas, kultūrinis ugdymas ir STEAM (gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, matematikos, menų) ugdymas. 

– Mes nepretenduojame į „kietuosius“ dalykus – įrangą, priemones, renovaciją, nes visus šiuos dalykus jau turime, bet kas susiję su kvalifikacijos tobulinimu, kultūrinio sąmoningumo, mokytojų ir vadovų lyderyste, tikrai, manau, būtume geri partneriai toms mokykloms, kurios dalyvaus programoje, – įsitikinęs R. Masteika. 

Stiprinant įtraukųjį ugdymą mokyklos bus pritaikytos įvairių poreikių vaikams, tobulinama mokytojų kvalifikacija, stiprinamas komandinis mokytojų, švietimo pagalbos specialistų, mokytojų padėjėjų darbas, kuriama saugi ugdymosi aplinka kiekvienam vaikui. Lyderystę stiprins veikla, skatinanti mokyklos vadovo ir mokytojų didesnį įsitraukimą į mokyklos gyvenimą ir savarankiškumą, mokyklos bendruomenės telkimą, pozityvių bendruomenės tarpusavio santykių ir mokyklos mikroklimato kūrimą. Kultūrinio ugdymo plėtrai bus pasitelkiami menininkai, kūrėjai, kultūros ir meno institucijos, o STEAM ugdymas bus stiprinamas ugdymo procese taikant inžinerinius, meninius elementus ir pan. 

Šios kryptys turės atsispindėti kiekvienos savivaldybės parengtame pažangos plane, kuris atlieps tik tai savivaldybei būdingą švietimo situaciją. Vienas kertinių programos principų, kaip teigia ministrė, – tinklaveika, paprasčiau tariant, bendradarbiavimas  ir dalijimasis ištekliais. Atsinaujinusios ir investicijas gavusios „tūkstantmečio mokyklos“ su kitomis savivaldybės mokyklomis dalinsis tiek atnaujintomis pedagoginių darbuotojų žiniomis, naujais veiklos modeliais, priemonėmis, tiek ir atnaujinta infrastruktūra, pvz., laboratorijomis.  

Pirmas žingsnis – pažangos planas

Savivaldybės, kurios apsispręs dalyvauti pirmame programos etape, iki šių metų birželio turi parengti savivaldybės švietimo pažangos planą. Jame turi atsispindėti savivaldybės švietimo sistemos būklė ir kaita, spręstinos problemos, siekiamo pokyčio tikslai, tobulintinos sritys ir joms reikalingos investicijos. Į šį planą, pasak ministrės, turės būti įtraukti ir rodikliai, kuriuos savivaldybė turės pasiekti dalyvaudama programoje. Su kiekviena savivaldybe bus sutariama dėl konkrečių tikslų ir rodiklių. 

– Kas susiję su įtraukiuoju ugdymu, tai jis mokyklas jau seniai palietęs. Prieš 20 metų, o gal net ir anksčiau, prasidėjo. Mokykloje su visais mokiniais mokėsi aklas mokinys, neprigirdintis, mokėme kurčią vaiką, ir tada dar niekas apie įtraukųjį ugdymą nekalbėjo, – pasakojo direktorė J. Lazdauskienė.  

Konkreti investicija savivaldybei priklausys nuo jos pažangos plano vertės ir mokinių skaičiaus savivaldybėje. 

Liepą–rugpjūtį numatoma pasirašyti pirmąsias sutartis su savivaldybėmis ir nuo naujų mokslo metų pradėti įgyvendinti savivaldybių pažangos projektus, kurių įgyvendinimas truks 2–3 metus. 

Ne naujiena 

„Šaltinio“ progimnazijos direktorė Jūratė Lazdauskienė apie „Tūkstantmečio mokyklų“ programą kol kas nieko konkretaus pasakyti negalėjo – programa analizuojama savivaldybės administracijoje, su mokyklos bendruomene diskusijų ar pasitarimų dar nebuvo. 

Mokyklos vadovė išsakė savo poziciją dėl kai kurių programos principų. Įtraukusis ugdymas, apie ką kalbama nacionaliniu lygiu, pasak direktorės,  jokia naujiena.

– Kas susiję su įtraukiuoju ugdymu, tai jis mokyklas jau seniai palietęs. Prieš 20 metų, o gal net ir anksčiau, prasidėjo. Mokykloje su visais mokiniais mokėsi aklas mokinys, neprigirdintis, mokėme kurčią vaiką, ir tada dar niekas apie įtraukųjį ugdymą nekalbėjo, – pasakojo direktorė.  

– Mūsų mokykloje niekada nebuvo neįtraukiojo ugdymo. Esame mokykla, kurioje niekada nebuvo specialiųjų klasių, visada vaikai, su kokiais specialiaisiais poreikiais jie beateitų, mokosi bendrojo ugdymo klasėse.  Berods, 2012 m. parašėme struktūrinių fondų projektą ir laimėjome 263 tūkst. eurų, kurie buvo skirti sustiprinti švietimo pagalbą mokiniams. Tada galėjome priimti mokytojų padėjėjų ir pajusti, koks tai yra gėris, – kalbėjo J. Lazdauskienė.  

Pasak direktorės, ji didžiuojasi mokyklos švietimo pagalba mokiniams, mokykloje dirba visi reikalingi specialistai. Tiesa, papildomai reikėtų psichologo, socialinio pedagogo, logopedo. 

– Tik ateinančių mokinių specialieji poreikiai kitokie, reikia išmokti dirbti su tokiais mokiniais. Bet darbo kultūra bendruomenėje jau susiformavusi – vaikų niekas neatstumia, nebegirdžiu „Prašom neįkelti tokio vaiko į mūsų klasę“, o yra taip buvę, – patirtimi dalijosi direktorė. 

Trūksta patalpų, specialistų

 Bet mokykloje susiduriama su problema, kad specialiųjų poreikių vaikų nebepajėgiama priimti.

– Mūsų mokykla yra perpildyta, neturime patalpų įrengti sensorinį kambarį, nors įrangą turime. Neturime kur įrengti ir kitokių patalpų, kurios specialiųjų poreikių vaikams būtinos, – vardijo direktorė. 

Įtraukiojo ugdymo bėda, apie kurią direktorė ir bendruomenė kalba, bet kol kas niekas negirdi – o ką padarė valstybė? 

–  Niekur nerandu skaičių, kiek per pastarąjį laikotarpį parengta specialiųjų pedagogų, logopedų, psichologų, socialinių pedagogų. Kodėl jų trūksta? Pirmiausia jų turėtų būti, bet jų nėra. Būtų galima pritraukti žmogų, ieškoti galimybės kompensuoti už kelionę, būsto nuomą, bet nėra galinčių dirbti, – įžvalgomis dalijosi direktorė. – Pirmiausia turi būti pakankamai specialistų ir tik po to reikėtų kalbėti, kaip mokyklos pasiruošusios įtraukiajam ugdymui. 

O pagalbos, pasak direktorės, dažnai reikia ne tik mokiniams, bet ir šeimai. 

Kitas aspektas, kuris neramina direktorę – ar tolygiai bus paskirstyti specialiųjų poreikių vaikai po mokyklas?

Dar viena problema, apie kurią direktorė prakalbo, – būtina rengti mokytojų padėjėjus, kurie ne visi turėdami tik vidurinį išsilavinimą geba dirbti su specialiųjų poreikių vaikais. 

– Retai kuriam sekasi dirbti be pasirengimo, jie turi gebėti specifinius dalykus su mokiniu daryti, – teigė J. Lazdauskienė, pasidžiaugusi, kad kol kas pavyksta mokytojų padėjėjais įdarbinti asmenis ir su aukštaisiais išsilavinimais, ir socialinės srities specialistus.  

– Vienoje klasėje turime 7 specialiųjų poreikių mokinius, netrukus priimsime mokytojo padėjėją dirbti vien tik šioje klasėje, – teigė direktorė, pridūrusi, kad specialiųjų poreikių vaikų daugėja.  

Būtų geri partneriai 

 Martyno Mažvydo progimnazijos direktorius Remigijus Masteika mano, kad įsijungti į šią programą bendruomenė pasiruošusi, ir jei teks joje dalyvauti, tai būtų puiki proga mokytis, bendradarbiauti su kitomis mokyklomis. 

– Mes nepretenduojame į „kietuosius“ dalykus – įrangą, priemones, renovaciją, nes visus šiuos dalykus jau turime, bet kas susiję su kvalifikacijos tobulinimu, kultūrinio sąmoningumo, mokytojų ir vadovų lyderyste, tikrai, manau, būtume geri partneriai toms mokykloms, kurios dalyvaus programoje, – įsitikinęs R. Masteika. 

Jovarų pagrindinės mokyklos direktorius Algimantas Kaminskis teigia, kad jo vadovaujama bendruomenė stipri įtraukiojo ugdymo srityje, mokosi ugdomųjų dalykų integravimo, nes dalyvauja kokybės krepšelio projekte. 

– Turim puikių mokytojų, kurie gali pasidalinti ugdymo metodikomis, savo darbo patirtimi, – paklaustas apie stipriausias veiklos sritis teigė vadovas. 

Pasak Žygaičių gimnazijos direktorės Daivos Gabietaitės, kiekviena rajono įstaiga gali vardinti veiklos sritis, kuriose atlikta daug gražių ir prasmingų darbų.

–  Kalbant apie įtraukųjį ugdymą, tai pirmiausia susiduriame su specialistų trūkumu. Džiaugiamės, kad rajone susidėliojus pagalbos specialistų darbo grafikams, bent vieną dieną atvyksta specialistai ir pas mus. O kitose srityse – lyderystės, STEAM, kultūrinio ugdymo – turime dalykų, kuriais galime pasidžiaugti, yra sričių, kurias galėtume patobulintume, tad programoje sudalyvautume, – teigė gimnazijos vadovė.