Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Tauragės priešgaisrinė gelbėjimo tarnybos nuotrauka
Atšilus orams ugniagesiai gelbėtojai skuba gesinti degančios žolės. Iki kovo vidurio, per 6 dienas, Tauragėje kilo 9 tokie gaisrai. Ugniagesiai įspėja, kad už žolės deginimą gresia baudos. Nevalia pamiršti ir to, kad neatsargus elgesys deginant žolę gali baigtis ir nelaime – greit plintanti ugnis gali sunaikinti ir turtą.
Pasak Renatos Ambrazevičienės, Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Tauragės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyresniosios specialistės, šiemet pirmasis žolės deginimo faktas fiksuotas kovo 10-ąją Sakalinės kaime. Iki kovo 16-osios ugniagesiai gavo pranešimus apie 9 gaisrus Tauragės rajone ir vieną Pagėgių savivaldybėje.
– Didžiausias gaisras kilo kovo 14-ąją Juodpetrių kaime. Agluonos upelio pakrantėse išdegė 500 arų plotas. Žolė yra perdžiūvusi, o pučiant vėjui ugnis plinta labai greitai. Ugnis labai greitai gali išplisti į miškus arba netoliese stovinčius gyvenamuosius namus, – teigė R. Ambrazevičienė.
Kad žolės gaisrai plinta žaibiškai, įrodo ir antradienio įvykis.
– Dėl neatsargaus elgesio gaisrą P. Šemetos g. sukėlęs tauragiškis teigė, kad 15 a plotas išdegė per 10 minučių, – sakė specialistė.
Po darbo valandų, savaitgaliais inspektoriai vykdo prevencinę akciją „Nedegink žolės!“, kurią organizuoja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. Šių reidų metu tikrinamos atvirosios teritorijos, stebima, ar žmonės tvarkosi aplinką, nepažeisdami gaisrinės saugos reikalavimų, bendraujama su gyventojais, jiems teikiamos konsultacijos, o jeigu reidų metu nustatomi gaisrinės saugos reikalavimų pažeidimai, asmenims, nesilaikiusiems reikalavimų, taikomos įstatymų numatytos administracinio poveikio priemonės.
Tauragės PGT pareigūnai primena, kad tvarkant aplinką reikia vadovautis ne tik Bendrosiomis gaisrinės saugos taisyklėmis, bet ir Aplinkos apsaugos reikalavimais lauko sąlygomis deginant augalus ar jų dalis bei Miškų priešgaisrinės apsaugos taisyklėmis.
Svarbiausia nepamiršti, kad draudžiama surinktus (sugrėbtus) augalus, jų dalis ar krūvas deginti miške, aukštapelkėse, durpingose vietose ar vietovėse, esančiose arčiau kaip 50 metrų nuo miško, aukštapelkės ar durpingos vietos, miestuose ir miesteliuose. Sausą žolę, nendres, nukritusius lapus, šiaudus, laukininkystės, daržininkystės, augalinės kilmės liekanas lauko sąlygomis leidžiama deginti tik surinktas (sugrėbtas) į krūvas ne arčiau kaip 30 metrų nuo statinių. Degimas turi būti nuolat stebimas, baigus deginti, smilkstančią ugniavietę privaloma užgesinti užpilant vandeniu, smėliu ir kt. Draudžiama kartu (ar atskirai) su surinktais (sugrėbtais) augalais ar jų dalimis deginti bet kokias buitines, pramonines ir kitas atliekas, išskyrus atvejus, kai deginama mediena, neapdorota jokiomis cheminėmis medžiagomis (dažais, lakais, klijais, impregnuojančiomis medžiagomis ir t. t.). Draudžiama deginti nenupjautą žolę ir ražienas – liepsnos gali persimesti į miškus, gyventojų sodybas, o tokių gaisrų pasekmės dažnai būna neprognozuojamos ir skaudžios. Tėvai raginami priminti vaikams, kad už žaidimą ugnimi, gaisro sukėlimą gresia piniginės baudos.
Už žolės deginimą numatytos baudos, o jų galima sulaukti ne tik iš valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų, bet ir iš aplinkosaugininkų. Už sausos žolės deginimą nesilaikant numatytų reikalavimų gresia administracinės baudos nuo 30 eurų iki 350 eurų, be to, vertinama ir padaryta žala aplinkai. Ūkininkai, degindami žolę, rizikuoja netekti Europos Sąjungos išmokų.
