Asociatyvi „Tauragės žinių“ nuotrauka
Sveikatos apsaugos ministerija organizavo nuotolinę spaudos konferenciją, skirtą aptarti sveikatos priežiūros įstaigų pertvarkos eigą Klaipėdos regione. Ministerijos atstovai papasakojo, kaip keisis sveikatos priežiūros paslaugų kokybė ir prieinamumas Klaipėdos regiono gyventojams po gydymo įstaigų tinklo atnaujinimo. Kur link einame? Kokiame pokyčių taške esame?
Vasario 28-ąją Klaipėdos regionui buvo pristatytos kelios temos, susijusios su ligoninių pertvarka. Iš pradžių buvo pristatyta sveikatos priežiūros įstaigų pertvarkos vizija bei priemonės, kuriomis bus siekiama įgyvendinti pertvarkos tikslus.
Šeimos gydytojo komanda ir jos plėtra buvo pristatyta kaip viena pagrindinių priemonių – būtent šeimos gydytojai gali labai stipriai prisidėti prie neinfekcinių lėtinių ligų valdymo, šioje srityje Lietuva turi daug neišnaudotų resursų, šiuo aspektu atsiliekame nuo kitų valstybių.
Kalbant apie sveikatos priežiūros įstaigų tinklų vystymą, būtent šeimos gydytojo komanda turi didelių perspektyvų ir šios priemonės plėtra gali pagerinti tuos rodiklius. Šeimos gydytojo komandą sudarytų slaugytoja, slaugytojos padėjėja, akušerė.
Spaudos tarnybos vyr. specialistė Agnė Kiškytė-Rarivanė minėjo, kad pertvarkos procese yra numatyta atvejo vadybininko funkcija ir kada ji bus naudojama. Ši priemonė itin naudinga kalbant apie pacientus, sergančius dviem ar daugiau ligų. Atvejo vadybininkai galės naudotis dar viena naujove – „žaliaisiais koridoriais“.
– Daug dėmesio bus skiriama psichikos sveikatos priežiūros pokyčiams. Psichikos sveikata yra viena krypčių, kuriai bus skiriama daug resursų ir numatoma didelė plėtra, – komentavo spaudos tarnybos vyr. specialistė A. Kiškytė-Rarivanė.
Šiuo metu ligoninėse yra bėdų su žmogiškaisiais ištekliais – labai trūksta medikų. Kiekvienas yra labai vertinamas ir brangus. Gydytojai turės kelti kvalifikaciją, lankyti kursus ir įgyti daugiau kompetencijų.
Dar viena numatoma naujovė – pavėžėjimo paslauga. Ji bus integruota teikiant sveikatos priežiūros paslaugas ligoniams.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patarėja Kristina Auruškevičienė pristatė investicijų kryptis ir akcentavo, kodėl prireikė daryti ligoninių pertvarką. Gruodžio 10-ąją buvo prašoma savivaldybių pateikti investicijų į sveikatos priežiūros paslaugų pokyčius planus bei pateikti preliminarų lėšų poreikį. Savivaldybių lėšų poreikis gerokai viršijo galimybes, planai ne visai atitiko reikalavimus, trūko detalesnės informacijos.
Savivaldybių prašyta atnaujinti planus ir išskirti prioritetus, kad abipusiu susitarimu būtų lengviau planuoti, ką galima pakeisti.
Specialistės pabrėžė, kad pertvarka kol kas tik planuojama, ji dar nevyksta. Prasidėjusi ji truks vienerius ar dvejus metus, sudėtingesniais atvejais – ir ilgiau. Reforma siekiama optimizuoti dabar rajonų ligoninių teikiamas stacionarines aktyvaus gydymo paslaugas, transformuojant jas į kokybiškas ir saugias ambulatorinės bei dienos sveikatos priežiūros paslaugas.
