Šaulių sąjungos LDK Kęstučio šaulių 7-osios rinktinės nuotrauka
Seimas priėmė Lietuvos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategiją. Jai pritarė ir Tauragės politikas, Seimo narys Romualdas Vaitkus, kuris tikino, didžiulis dėmesys bus skiriamas jaunimo patriotizmo bei pilietiškumo pagrindų skatinimui, rengiami atitinkami pedagogai bei jų kompetencijų tobulinimo kursai. Šaulių sąjungos LDK Kęstučio šaulių 7-osios rinktinės, esančios Tauragės apskrityje, vadas prakalbo ir apie artimiausius planus ruošiant jaunuolius priešintis karinei agresijai prieš Lietuvą.
Pilietinis pasipriešinimas suprantamas kaip piliečių veikla priešinantis agresijai – ginkluotos jėgos panaudojimui ar grasinimui panaudoti ją prieš Lietuvos Respublikos suverenitetą, teritorijos vientisumą ar politinę nepriklausomybę – ir okupacijai. Pilietinis pasipriešinimas gali būti ginkluotas ir neginkluotas.
Seimas praneša, kad taikos metu piliečiai bus rengiami pilietiniam pasipriešinimui: stiprinamas jų atsparumas ir pilietinė valia, piliečiams suteikiamos pilietinio pasipriešinimo žinios ir praktiniai įgūdžiai. Tai padėtų užtikrinti veiksmingą piliečių įsitraukimą į šalies gynybą ir efektyvų atgrasymą.
Lietuvos šaulių sąjunga bus atsakinga už neginkluoto pasipriešinimo organizavimą. Šaulių Sąjungos LDK Kęstučio šaulių 7-osios rinktinės vadas ats. mjr. Kęstutis Bauža „Tauragės žinioms“ teigė, kad neaiškiai rutuliojantis geopolitinei situacijai Lietuvoje būtina pasiruošti kaip galima geriau atremti agresiją, jeigu priešiškos valstybės nuspręstų jėga įsiveržti į mūsų šalį
– Žmonės įsitempę, tad rengiamasi paruošti pilietinio pasipriešinimo gaires. Tai susiję su bandomąja ugdymo programa. Visoje Lietuvoje buvo atrinkta 10 mokyklų, kuriose bus ši programa išmėginta. Tarp jų pateko ir Tauragės „Žalgirių“ gimnazija. Birželio 15–17 dienomis vyks mokymai 9 klasių moksleiviams. Supažindinsime tiek su teorine, tiek su praktine dalimis, – sakė jis.
K. Bauža tikino, kad po to, kai programa bus išmėginta Lietuvos mokyklose, rezultatus analizuos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai, nuspręsiantys, ką reikia tobulinti.
Pasak K. Baužos, strategijoje numatoma, jog mokyklose pilietinio pasipriešinimo ugdymas pats privalomas. Strategijoje taip pat numatyta užtikrinti šiam mokymui tinkamą pedagogų rengimą ir kompetencijas, spręsti jų trūkumo problemą pritraukiant buvusius karius ir pareigūnus.
– Istorija liudija, kad veiksmingiausiai šalis gali apginti jos piliečiai. Mūsų vyresnioji karta, pergyvenusi okupaciją, yra nusiteikusi pakankamai patriotiškai. Dabar tam turime parengti ir jaunimą. Analizės Europos Sąjungos šalyse rodo, kad pilietinio pasipriešinimo mokyti yra būtina, jog mokinys taptų pilnaverčiu visuomenės nariu, nes taip jis yra išugdomas. Mūsų jaunimas kol kas nėra susipažinęs su šiais dalykais, – komentavo K. Bauža.
Seimo narys Romualdas Vaitkus tikino, kad išskirtinai svarbu tai, jog pilietinio pasipriešinimo strategijoje numatoma stiprinti visuomenės švietimą bei informavimą apie visas galimas nūdienos grėsmes, pavojus nacionaliniam saugumui ir galimybes, kaip kiekvienas Lietuvos pilietis, nepriklausomai nuo amžiaus, gyvenamosios vietos bei turimų gebėjimų, galėtų prisidėti prie savo šalies gynybos. „Džiugu, kad didžiulis dėmesys bus skiriamas jaunimo patriotizmo bei pilietiškumo pagrindų skatinimui, rengiami atitinkami pedagogai bei jų kompetencijų tobulinimo kursai, piliečiai bus raginami įsitraukti į įvairias visuomenines veiklas, ruošiama nauja Lietuvos Šaulių sąjungos koncepcija. Tikiu, kad ši strategija tik prisidės prie didesnio pasitikėjimo savo valstybės saugumu“, – komentavo R. Vaitkus.
