Tokias krūvas atliekų miške praėjusią vasarą užfiksavo tauragiškis Eugenijus Šaltis
Savivaldybės taryba patvirtino Tauragės rajono savivaldybės atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021–2027 m. planą. Jame numatyti tikslai ir priemonės jiems įgyvendinti. Daugiausia diskusijų tarp rajono politikų sukėlė plane numatytas pokytis, kad nuo 2024 m. gyventojai nebegalės nemokamai pristatyti automobilių padangų. Politikai įsitikinę, kad jos atsidurs miškuose, pakelėse.
Planas patvirtintas
Kaip teigiama aiškinamajame rašte, planui be pastabų pritarė Aplinkos apsaugos agentūra, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Tauragės departamentas, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Telšių-Tauragės teritorinis padalinys, Tauragės rajono savivaldybės administracija. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos išvadų nepateikė, apie išvadų pateikimo termino pratęsimą nepranešė.
Didžiausios investicijos, kaip rašoma aiškinamajame rašte, numatomos įrengiant Didelių atliekų surinkimo ir žaliųjų atliekų kompostavimo aikšteles savivaldybėje – 1,4 mln. Eur, kurių dalį bus siekiama finansuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, kitų priemonių įgyvendinimui reikės 0,5 mln. Eur. Numatomi finansavimo šaltiniai – Europos Sąjungos parama, vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už atliekų surinkimą ir tvarkymą, Savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos ir kitos lėšos.
Planą savivaldybės tarybos nariams komitetuose pristačiusi UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ vyr. konsultantė Daiva Banaitė pabrėžė, kad mūsų savivaldybė yra žalia, tad turi pasiekti neutralaus poveikio klimatui ilgalaikį tikslą – iki 2027 m. turi būti pasiektas anglies dioksido sumažinimas iki 80 proc. Tam pasiekti trečiadienį patvirtintame plane keliami 4 tikslai.
Pirmasis plano tikslas – atliekų prevencijos skatinimas. Pirmiausiai tai bus daroma skatinant gyventojų sąmoningumą – organizuojant ir vykdant viešinimo kampanijas, skatinant rinktis daugkartinius gaminius ir pakartotinai naudojant daiktus. Tarp priemonių numatyta taupaus maisto vartojimo iniciatyvos mokyklų valgyklose, skatinant „švediško stalo“ maitinimo principą.
Kitas pirmojo tikslo įgyvendinimo uždavinys – šiukšlių surinkimo ir sutvarkymo, tarp jų ir akcijų, organizavimas. Viešosiose vietose turėtų atsirasti daugiau antrinių žaliavų rūšiuojamojo surinkimo vietų, geriamojo vandens stotelių.
Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad gyventojai rūšiuoja vis dar netinkamai. Pasak pranešėjos, kas trečią–ketvirtą atlieką gyventojai meta ne ten, kur reikėtų, tad aktualu gyventojus šviesti, kaip rūšiuoti.
Pasak pranešėjos, nuo 2025 m. gyventojai nebegalės nemokamai į didžiųjų atliekų aikšteles pristatyti padangų, tad padangų, kurių savininkų nustatyti nepavyks, sutvarkymas atiteks savivaldybei.
Nuogąstauta, kad dabar galiojanti tvarka, kai gyventojai vis dar gali nemokamai atiduoti padangas, buvo nusistovėjusi ir pamiškėse išmetamų padangų buvo mažiau.
Antrasis plano tikslas – atliekų atskyrimas susidarymo šaltinyje siekiant paruošti atliekas pakartotinai naudoti arba perdirbti. Įgyvendinant šį tikslą numatyta antrinių žaliavų ir tekstilės konteinerių, žaliųjų atliekų surinkimo aikštelių plėtra, didelių atliekų surinkimo aikštelės įrengimas savivaldybėje, turės būti užtikrintas asbesto atliekų surinkimo ir sutvarkymo organizavimas.
– Remiantis valstybiniu atliekų prevencijos tvarkymo planu jau yra nustatyti reikalavimai atliekų aikštelių atstumams. Kaimo teritorijose žaliųjų atliekų aikštelės turi būti ne daugiau kaip 15 kilometrų nuo gyvenamosios vietos. Savivaldybėje bent viena tokia reikalavimus atitinkanti aikštelė turės būti įrengta, – komitetų posėdžiuose minėjo D. Banaitė.
Trečiasis ir ketvirtasis plano tikslai susijęs daugiau su regioninėmis priemonėmis – atliekų perdirbimui reikalingos infrastruktūros sukūrimas ir išplėtimas, dalijimosi daiktais plėtimas, daiktų remonto dirbtuvių įkūrimas ir kt.
Pranešėja pabrėžė, kad mokesčiui už atliekų surinkimą įtakos turės ne plano įgyvendinimo priemonės, o Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos vis dar nustatinėjamas mokestis, 4 kartus šiemet išaugęs taršos mokestis.
Galvos skausmas – padangos
Ekonomikos ir kaimo reikalų komiteto posėdyje tarybos narys Raimondas Matemaitis pastebėjo, kad dėl padangų surinkimo apmokestinimo grįžtume į tuos laikus, kai jos būdavo išmetamos miškuose. D. Banaitė pastebėjo, kad šis pakeitimas nebepriimti nemokamai padangų iš gyventojų atėjo iš Aplinkos apsaugos ministerijos, kuri mano, kad padangas turėtų surinkti gamintojai, pardavėjai ir servisai.
– Sutinku, kad griauname sukurtą ir gyventojams patogią sistemą. Visos savivaldybės bijo to laikotarpio, kai gyventojai negalės padangų pristatyti į didžiųjų atliekų aikšteles. Savivaldybių asociacijos iniciatyva šis laikotarpis nukeltas metams, – teigė D. Banaitė. – Jei įsigalios šis ministerijos inicijuotas pakeitimas, bus bėdų su padangomis.
Tarybos narys Kęstutis Balašaitis siūlė apgalvoti variantą, kad padangas gyventojai galėtų suvežti į tam tikras numatytas vietas, nes taip būsią savivaldybei pigiau jas sutvarkyti nei rinkti miškuose, pakelėse.
– Dabar nemokamai priima ir vis tiek pilnos pakelės, ar svarstyta, kas biudžetuose turėtų numatyti lėšas padangų surinkimui, nes jų tikrai bus. Turime skatinti atiduoti į surinkimų vietas, jų turi būti kuo daugiau. Padangas gyventojai parsisiunčia per siuntų tarnybas, atlikusias nusiųsti pardavėjui sudėtinga, o ir servisai nenori priimti, – teigė K.Balašaitis.
