Skaudvilę planuojama prijungti prie Jurbarko rinkimų apygardos
Likus kiek daugiau nei metams iki kitų metų rudenį vyksiančių šalies Seimo rinkimų, rugsėjo 11-ąją Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) Seime pristatė esamos Seimo rinkimų apygardų ribų situacijos ir numatomų pokyčių kai kuriose apygardose projektą. Šis stipriai liečia ir Tauragės rinkimų apygardą – Skaudvilės, Trepų ir Adakavo rinkimų apylinkes norima prijungti prie Jurbarko rinkimų apygardos. Su šiuo VRK pasiūlymu kategoriškai nesutinka Skaudvilės krašto bendruomenės, jau patyrusios, ką reiškia būti ne savo rajono rinkimų apygardoje.
Statistinė informacija
Kaip posėdyje pristatė VRK, gyventojų registro duomenimis, rugsėjo 4-ąją rinkėjų sąrašuose buvo 2 424 418 rinkėjų (kartu su 2020 m. Seimo rinkimuose dalyvavusiais Pasaulio lietuvių vienmandatinėje rinkimų apygardoje). Vidutinis rinkėjų skaičius Seimo rinkimų vienmandatėje apygardoje, jų yra 71, siekia 34 147 rinkėjus. Mažiausia leistina riba, kuri gali siekti -10 proc., yra 34 147, didžiausia leistina riba (+10 proc.) – 37 562 rinkėjai.
15 apygardų pagal rugsėjo 4-osios gyventojų skaičiaus duomenis neatitinka leistino rinkėjų skaičiaus nuokrypio – 7 buvo per mažos, 8 – per didelės.
Pasak VRK pirmininkės Linos Petronienės, peržiūrėti rinkimų apygardų ribas būtina dėl šalyje vykstančių demografinių pokyčių. Pagal Rinkimų kodeksą, būtina užtikrinti panašų rinkėjų skaičiaus reikalavimą vienmandatėse apygardose.
Tad siūloma keisti 45 vienmandačių apygardų ribas. Vienas tik minimaliai, kitas – iš esmės. 26 apygardų ribos nesikeistų.
Iš vienos savivaldybės rinkimų apylinkių būtų sudarytos daugiau kaip pusė – 36 rinkimų apygardos. 2020 m. tokių apygardų buvo 40.
Įdomumo dėlei galima paminėti, kad 4 apygardų ribos visiškai sutaptų su savivaldybėmis: Telšių, Šilutės, Utenos ir Jonavos. 24 vienmandačių rinkimų apygardos jungtų iš dviejų, 10 apygardų – iš trijų savivaldybių apylinkių.
Nelogiškas disbalansas
Tauragės apygardoje išrinktas Seimo narys Romualdas Vaitkus posėdyje stebėjosi, kodėl mažų apylinkių sąskaita reikia „pildyti“ tų savivaldybių rinkimų apygardas, kurioms rinkėjų skaičiaus trūksta. Dalis mūsų rajono gyventojų balsuoja Karšuvos (taip oficialiai vadinamoje Jurbako) apygardoje, o Tauragės vienmandatei rinkimų apygardai jau priklauso dalis Šilalės rinkėjų, o pagal naująjį projektą dar planuojama prijungti ir Biržų Lauką.
– Išeina nelogiškas disbalansas. Rinkėjų aktyvumas parodo neigiamą požiūrį į tai. Man atrodo, kad tas savivaldybes, kurios turi pakankamą rinkėjų skaičių, išbalansuoti teritoriškai nėra logiška, ir tai matome rinkėjų balsavimo aktyvume, – posėdyje kalbėjo R. Vaitkus.
Pasak Seimo nario, Tauragės rinkiminės apygardos korekcijos „išdraskė“ Tauragės savivaldybės ribas: jau 2020 m. Seimo rinkimuose nuo Tauragės buvo atskirtos Gaurės, Eičių ir Baltrušaičių apylinkės ir priskirtos Jurbarko apygardai. Šis pakeitimas išlieka ir siūlomame pokyčių projekte.
„Manau, kad tas savivaldybes, kurios turi pakankamą rinkėjų skaičių, išbalansuoti teritoriškai nėra logiška“, – savo feisbuko paskyroje skelbė R. Vaitkus.
Siūlymams nepritaria
– Blogai, – tokia buvo pirmoji „Skaudvilės krašto“ bendruomenės pirmininko Vido Bičkaus reakcija dėl VRK projekto. – Kvailas sumanymas. Skaudvilė jau buvo prijungta prie Jurbarko rinkimų apygardos. Žmonės džiaugėsi, kai buvo atstatytos ribos ir skaudviliškiai jau porą kadencijų priklausė Tauragės rinkimų apygardai. Kaip pilietis irgi nesuprantu, kaip man rinkti vienmandatininką Jurbarko apygardos politiką?
Prisiminęs laiką, kai skaudviliškiai balsavo Jurbarko apygardoje, bendruomenės pirmininkas pasakojo, kad vykstant rinkimų į Seimą kampanijai kai kurie kandidatai vienmandatininkai iš viso neatvykdavo į Skaudvilę.
– Aktyvesni kandidatai pasirodydavo, bet baigdavosi rinkimai ir retas atvejis, kad Seimo narys atvyktų. Ar žmonėms iškyla poreikis, kad atvyktų, kitas klausimas. Bet politikai yra rinktos valdžios atstovai, jie turėtų būti žinomesni teritorijoje, kurioje renkami. O žmonės iš kito rajono nieko bendro neturi su mūsų rajonu. Manau, kad tai ydinga praktika. Kas dėlioja, turėtų siūlyti ribas kitaip, – svarstė pašnekovas.
Panašią nuomonę apie projektą išsakė ir Trepų bendruomenės pirmininkė Jolanta Skrodenienė:
– Vienareikšmiškai blogai, net kalbos tokios negali būti. Mes jau buvome priskirti Jurbarko apygardai anksčiau. Suprantu, kodėl taip daroma, bet jei mes turime savo rajoną, tai kodėl turime balsuoti už kitą rajoną, kurio Seimo nariai niekada nebus suinteresuoti mūsų rajonu. Manau, kad mūsų bendruomenė kels pasipiktinimą. Kalbėtis reikia. Galų gale turi klausti ir mūsų nuomonės, norime to ar ne. Mes čia gyvename, mums tai yra svarbu.
Pasak bendruomenės pirmininkės, apie projektą kalbėta su ne vienu bendruomenės nariu ir visi jie į galimus pokyčius reaguoja neigiamai.
– Rinkėjai sakys: „Kokia prasmė eiti balsuoti už ne mūsų rajono Seimo narį? Mes jų net nepažįstame“, – teigė J. Skrodenienė, pridūrusi, kad bendruomenės narių pozicija vieninga. – Negali kažkas už mus spręsti. Mes čia gyvename, mes kvėpuojame, dirbame, mokesčius mokame.
Pasak pašnekovės, vietinis Seimo narys žino krašto problemas, pažįsta žmones.
– Nebūtume prieš, jei neturėtume patirties. Jau buvome prieš kurį laiką atskirti nuo Tauragės apygardos. Už galvos žmonės ėmėsi. Negali taip būti, – sakė Trepų bendruomenės pirmininkė.
Abiejų bendruomenių atstovai teigė krašto žmonių poziciją išsakysiantys projekto rengėjams.
VRK informuoja, kad visi pasiūlymai dėl apygardų ribų keitimo laukiami el. pašto adresu apygarduribos@vrk.lt Pasiūlymus ateikti galima iki spalio 9 d.
Seimo rinkimų apygardų ribų analizę VRK atlieka bendradarbiaudama su Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedra. Artimiausi Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai numatomi 2024 m. spalio 13 d.
