Motinos diena: įdomūs faktai
Įkelta:
2023-05-07
Nuotrauka
mamos diena
Nuotraukos autorius:
Asociatyvi Reginos Vaičaitienės nuotrauka
informacija@taurageszinios.lt
A
A

Kasmet pirmąjį gegužės sekmadienį Lietuvoje įprasta savo mamas sveikinti su Mamos diena. Dažniausiai mamoms skubame dovanoti gėles, atvirukus ir kitokias dovanas. Tačiau ar kada nors susimąstėte, iš kur atsirado ši tradicija? O kaipgi mamos dieną švenčia kitos šalys?

Motinos kultas buvo aukštinamas nuo pačių seniausių laikų – tūkstančius metų prieš mūsų erą pirmosios civilizacijos dedikavo šventes gyvybę nešančioms deivėms. Motinystės stebuklą garbino visos tautos ir visos religijos. Tokios mamos dienos tradicijos, kokias turime šiandien, susiformavo XX a. pradžioje. Tai diena, kai visi pasaulio žmonės, nepaisant religijos, geografijos ir savitų tradicijų, vyksta aplankyti ir pasveikinti svarbiausią jų gyvenime žmogų – mamą. Motinos Diena yra trečia (po Kalėdų ir Velykų) labiausiai švenčiama šventė pasaulyje.

Motina tapatinama su žeme

Motinos diena ne šiaip sau švenčiama pavasarį. Motina tapatinama su žeme. Kaip ji išaugina vaikus, taip ir žemė išaugina derlių.

Motinos sąvoka ir funkcijos nuo senų laikų iki šių dienų labai pakito. Iš liaudies dainų žinome, kad visi rūpesčiai anksčiau krisdavo ant motinų pečių. Jos valdydavo ūkį, dirbdavo visus namų ruošos darbus, augindavo ir auklėdavo vaikus. Jos išgyvendavo sunkų išsiskyrimą su dukromis, išleisdamos jas už vyrų, išsiskyrimą su sūnumis, išeinančiais į karą, o neretai ir skaudžią jų žūtį.

Motinos diena daugelyje šalių yra švenčiama antrąjį gegužės sekmadienį, tačiau data gali keistis priklausomai nuo vietai būdingų tradicijų. Lietuvoje mamos diena yra švenčiama pirmąjį gegužės sekmadienį (oficialiai nuo 1928 metų), dovanojant jau spėjusias pražysti pavasarines gėles.

Motinos dienos šventės kilmė

Anglija buvo viena iš pirmųjų šalių, paskyrusių dieną pagerbti motinoms. Aštuonioliktame amžiuje, kai daugelis žmonių dirbo namų tarnais turtingiesiems, „Motinystės sekmadienis“ buvo skirtas jiems grįžti namo, kad būtų su savo motinomis. Nors šis paprotys nutrūko, kai pramonės revoliucija pakeitė žmonių darbo ir gyvenimo įpročius, vienas sekmadienis motinoms buvo nustatytas kaip šventė XX amžiuje.

Idėją švęsti Motinos dieną JAV pirmiausia sugalvojo Julia Ward Howe (garsioji „Respublikos mūšio himno“ autorė). 1870 m. Julia Ward Howe parašė „Motinos dienos deklaraciją“. Nusivylusi tuo, kas, jos manymu, buvo bereikalinga jaunų žmonių mirtis per pilietinį karą, Howe paragino motinas susiburti ir protestuoti dėl „sūnų, žudančių kitų mamų sūnus“, beprasmiškumo ir susivienyti bei švęsti tarptautinę Motinos dieną, kuri simbolizuotų tiek taiką, tiek motinystę. Iš pradžių ji pasiūlė liepos 4-ąją paversti Motinos diena kaip būdą kartu paminėti ir tautos metines, ir taiką. Iki 1873 m. naująją Motinos dienos šventę minėjo aštuoniolika Šiaurės Amerikos miestų. Kadangi Howe buvo pagrindinė šių švenčių finansuotoja, jai nutraukus finansavimą daugelis miestų ir valstijų nutraukė šios šventės minėjimą.

Idėja pagerbti motinas joms skirta diena buvo atgaivinta 1900-ųjų pradžioje, kai Anna Jarvis, žmogaus teisių aktyvistė, vėl pradėjo kampaniją dėl oficialios Motinos dienos minėjimo savo motinai atminti ir taikos garbei. Ji pati neturėjo vaikų, tačiau norėjo išpildyti savo mamos norą, kuri troško, kad būtų minima viena mamų diena. Anna to atkakliai siekė, ir 1914 m. gegužės 9 dieną prezidentas Woodrow Wilson pasirašė rezoliuciją, kurioje antrasis gegužės sekmadienis skelbiamas 

Motinos diena. Lietuvoje Motinos diena oficialiai pradėta minėti 1928 metais.

Istoriniai Motinos dienos faktai

Graikų mitologijoje pavasario šventės buvo švenčiamos graikų dievų motinai Rėjai garbinti. Ji buvo Krono žmona, tačiau tuo pačiu buvo tikima ją esant ir daugelio dievų motina.

Graikai garbino Gają, kurios pats vardas reiškė žemę ir kuri pagimdė Dangų, Kalnus, Jūrą. Gaja graikams buvo ir visų Dievų motina – mitinė pramotė, atsiradusi iš Chaoso.

Romėnai panašiai kaip Žemyną ir Laimą (baltų deives) aukštino Artemidę, egiptiečiai – Izidę, kurios irgi globojo gimdyves.

250 m. prieš Kristų romėnai švęsdavo pavasario šventę, vadinamą Hilaria. Ji buvo skirta deivei Cibelei. Jos garbintojai nešdavo į šventyklą aukas, rengdavo eitynes, žaisdavo įvairius žaidimus. Visa tai tęsdavosi tris dienas.

Nors senovės baltų kultūroje Motinos diena nebuvo švenčiama, buvo pabrėžtas moters – deivės vaidmuo, egzistavo deivės kultas. Žemyna, Laima, Milda, Gabija, Medeina – tai senovės baltų deivės, jų vardai – iš ikikrikščioniškų laikų. Bet jie išlikę iki šiol. Iš to galima spręsti, kad motinos, moters vaidmuo senojoje baltų kultūroje buvo labai didelis. Du pagrindiniai dalykai visatoje – žemė ir saulė – baltams buvo ir liko moteriškosios giminės, buvo ir yra vadinami netgi saule motule, žeme motule.

Paplitus krikščionybei deivių kultą perėmė Dievo motinos Marijos garbinimas.

Nuotrauka
dainu
Juozo Petkevičiaus nuotrauka
Įkelta:
2024-06-12
Keli šimtai pagal lietuvių liaudies muziką sinchroniškai šokančių asmenų – toks reginys 2022 metais į atmintį įsirėžė ne vienam Vasaros estradoje Tauragės apskrities dainų šventę stebėjusiam tauragiškiui. Panašūs vaizdai bei pakili nuotaika susirinkusiųjų laukia šį šeštadienį Jurbarke. Apie pora tūkstančių šventės dalyvių bursis Jurbarko dvaro parke.
Nuotrauka
kvadratu
Įkelta:
2024-06-11
Šią savaitę du vakarai Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ skirti festivalio „Kvadratu“ parodų pristatymams bei susitikimams su autoriais. Šiandien, birželio 11 d. 17 val. Tauragės pilyje, Fotografijos galerijoje Svetlana Batura pristatys parodą „Giedraičių šeimos fotografijų archyvo tyrimas“, o rytoj Pilies parodų salėje įvyks jau antrasis susitikimas su parodos „Kaukių balius“ autoriumi, fotomenininku Jonu Staseliu, kuris šįkart plačiau papasakos apie 90-ųjų fenomeną – grožio konkursus ir atskleis pikantiškas jų organizavimo detales.
Nuotrauka
dainu
Įkelta:
2024-06-10
2024-ieji Lietuvoje – ypatingai dainingi, skambūs ir svarbūs – Lietuvos Respublikos Seimas 2024 metus paskelbė Dainų šventės metais. Mums šie metai išskirtiniai – Jurbarke organizuojama Tauragės regiono dainų ir šokių šventė, turinti gilias tradicijas. Bėgant metams daug kas kito, tačiau visada išliko siekis išsaugoti regiono dainų šventės tradiciją, kuri stiprina Jurbarko, Pagėgių, Šilalės, Tauragės rajonų savivaldybių kultūrinį tapatumą ir įvairiapusį bendradarbiavimą.
Nuotrauka
Boogie Boys PLGGG
Įkelta:
2024-06-05
Ne tiek daug europietiškų grupių gali pasigirti pavergę muzikos gerbėjus ir profesionalus džiazo gimtinėje Amerikoje. Viena iš jų – penktadienį, birželio 7 dieną, į Tauragę atvykstanti lenkų grupė „Boogie Boys“, kurie buvo didžiausio pasaulyje bliuzo konkurso „International Blues Challenge – Memphis, USA“ finalininkais, o jų albumas „Hey You“ yra patekęs į „Geriausio savo produkcijos albumo – International Blues Challenge 2010“ finalą. Tad tauragiškiams pasitaikė unikali proga Tauragės džiazo festivalyje išgirsti dar vienus pasaulinio lygio atlikėjus
Nuotrauka
kvadratu
Juozo Petkevičiaus nuotrauka
Įkelta:
2024-05-30
Konfliktai nepalieka žmogaus, nors jie turėtų būti išaugami kaip vaikystėje nešioti batai. Europos konfliktų fone, vienu metu kalbant skirtingoms kartoms, užuot akcentavus skirtumus, Tauragės krašto muziejus „Santaka“ 2024 metais ieško bendruomenę vienijančių vardiklių, todėl šįmet festivalyje „Kvadratu“ tyrinėsime kartų polilogą.
Nuotrauka
jazzz
Organizatorių nuotraukos
Įkelta:
2024-05-28
Diena kita irrrrrr...... bus atidarytas dešimtasis festivalis „Džiazo dienos Tauragėje“. Šiandien nesižvalgysime atgal, neaptarinėsime to, kas buvo nuveikta per tą dešimtį metų. Paliksime laiko ir žodžių festivalio sezono pabaigai, kai jau bus galima atsigręžti atgal ir apibendrinti tai, kad buvo, tai, ko reikia ir tai, kas, galbūt, bus.
Nuotrauka
poezija
B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos nuotrauka
Įkelta:
2024-05-27
Birutės Baltrušaitytės viešoji biblioteka poezijos mylėtojus tarptautiniu festivaliu „Poezijos pavasaris“ džiugina nuo 2001-ųjų metų. Festivalį rengia Lietuvos rašytojų sąjunga ir Rašytojų klubas. Tai didžiausias Lietuvoje literatūros renginys, kurio išvakarėse išleidžiamas naujų eilėraščių, poezijos vertimų ir esė apie literatūrą almanachas „Poezijos pavasaris“.
Nuotrauka
dziugiena
Įkelta:
2024-05-20
Dvi dienas Pilies kiemelyje, Vaikų literatūros skyriuje ir Viešosios bibliotekos skaitykloje šurmuliavo lėlių teatrų šventė „DŽIUGENA 2024“. Šis festivalis tauragiškius džiugina jau 5 metai ir yra virtęs į didelę ir vaikų labai laukiamą šventę. Šiais metais tai lyg vaikiškas, smagus jubiliejus.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2024-05-18
Gegužės 18 d. startuoja kasmet Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ rengiamas festivalis KVADRATU. Muziejininkai pristato šių metų festivalio PROGRAMĄ ir temą: kartų polilogas.
Nuotrauka
k
Juozo Petkevičiaus nuotrauka
Įkelta:
2024-05-15
Kada naktį leidai pilyje? Gegužės 18 d., Muziejų naktį, Tauragėje tokia galimybė bus! Jau šį šeštadienį visa Europa minės Tarptautinę muziejų dieną, o Tauragės krašto muziejus „Santaka“, susivienijęs su festivaliu Tauragė JAZZ, pasiūlys ne tik edukacinę, bet ir muzikinę programą. Vakarą pilyje praturtins ir startuojantis festivalis KVADRATU, muziejaus rengiamas jau šeštus metus.
Nuotrauka
dziazas
Remis Ščerbauskas foto
Įkelta:
2024-04-29
Džiazas... Sakysit, kiek gi galima apie jį? Ne tik galima, bet ir reikia. Kodėl? Na, kaip teigia visagaliai internetiniai šaltiniai, džiazas - tai visuotinė universali laisvės ir geranoriškumo kalba, kuri vienija skirtingų kultūrų, religijų ir tautybių žmones, puoselėja, skatina taiką, tarpusavio supratimą, dialogą ir toleranciją. Ir nepasiginčysi. Ir dar: 2011 metais UNESCO nutarė, kad nuo šiol balandžio 30-oji bus Tarptautine džiazo diena. Jei yra tokia diena, reikia ją švęsti.
Nuotrauka
metų knyga
B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos nuotrauka
Įkelta:
2024-04-25
Startuojant Lietuvos bibliotekininkų draugijos organizuojamai nacionalinei Lietuvos bibliotekų savaitei, jų išvakarėse vyko 11-ąjį kartą vykstančio konkurso „Tauragės metų knyga“ nugalėtojų apdovanojimai.
Nuotrauka
KVMT
Dainiaus Kažukausko nuotrauka
Įkelta:
2024-04-22
Publikai duris atveria Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) pastatas, galintis pasigirti viena geriausių akustikų šalyje, romantiškų pavadinimų „Jūros" ir „Marių" salėmis, moderniausiomis technologijomis ir patogumu kiekvienam čia apsilankysiančiam. Teatro kuriamas kokybės ženklas –  amžinasis meno alsavimas, vienijantis istorinių įvykių suformuotą Klaipėdos miesto veidą ir pajūrio kraštovaizdį. Muzikinio teatro veikla – lyg bangavimas, nepaliaujamas amžinybės, kūrybos ir skambesio pojūtis!
Nuotrauka
dainų
Tauragės kultūros centro nuotraukos
Įkelta:
2024-04-19
Dar 2023-iųjų gruodį prasidėjęs Dainų šventės žygis per Lietuvą aplankė dešimt savivaldybių – Kretingą, Vievį, Pasvalį, Lazdijus, Jonavą, Marijampolę, Anykščius, Nemenčinę, Mažeikius ir Plungę.
Nuotrauka
biblioteka
B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos nuotrauka
Įkelta:
2024-04-12
Ketvirtadienio vakarą B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje pristatyta 9-oji Evos Tombak knyga „Popietės laikas: mitai ir tiesa apie senėjimą“.
Nuotrauka
salemonas
B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos nuotraukos
Įkelta:
2024-04-10
Antradienio  vakarą Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje rinkosi tauragiškiai, kurie nekantravo susitikti su Lietuvoje gerai žinomu rašytoju, aplinkosaugininku, fotografu, gamtininku, radijo laidų vedėju, daugybės premijų laureatu, jau beveik 100 knygų autoriumi – Selemonu Paltanavičiumi.