Visoje Lietuvoje siekiama išsaugoti, įprasminti Sąjūdžio ir sąjūdiečių atmintį. Tauragės krašto muziejus „Santaka“ jau keletą metų šiai temai skiria ypatingą dėmesį. 2021 metais Tremties ir rezistencijos muziejuje buvo įkurtas Sąjūdžio kambarys, pernai, minint LPS 35-etį, sukūrė dokumentinį filmą „Sąjūdis tauragiškių prisiminimuose“. Siekdami tiek filmą, tiek informaciją apie Tauragės sąjūdį pristatyti patraukliau, įdomiau, lankytojams buvo pristatytas ir interaktyvus stendas. Tačiau, tauragiškių sąjūdiečių džiaugsmą, nuolat temdė vienintelis klausimas – „O kur mūsų archyvas, kur mūsų posėdžių protokolai?“ Ir jie atsirado!
Kovo 13 d. dar kartą minėdami oficialų LPS 35-erių metų sukaktį (oficialiai Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis įregistruotas tik 1989 m. kovo 16 d.) plačiajai visuomenei buvo pristatyti rastieji posėdžių protokolai. Tai buvo dovana ne tik švenčiant dar vieną Sąjūdžio gimtadienį, bet ir staigmena patiems sąjūdiečiams. Visus šiuos metus jie bandė išnarplioti šią painią mįslę, slapčiomis įtarinėjo vienas kitą, bet kartu, visus šiuos metus, jie tikėjo stebuklu, kad protokolai kažkur yra. Ir pagaliau tas stebuklas įvyko. Neveltui daugelis Sąjūdį vadina „fenomenu“, „stebuklu“.
Iškilo kitas, visiems aktualus klausimas – tai kurgi jie buvo? Prancūzai sako „Cherchez la femme", išvertus „ieškokite moters“. O šioje istorijoje tų moterų buvo net dvi, tai Albina Urbutienė ir Virgilija Martinkienė. V. Martinkienė – šviesios atminties Broniaus Martinkaus (1947–2022) žmona. Bronius Martinkus buvo aktyvus Tauragės sąjūdietis, išrinktas į Sąjūdžio Seimą ir jo tarybą, paskutinis Tauragės Sąjūdžio tarybos pirmininkas. Palaidojusi vyrą, Virgilija užsiminė sutiktai Albinai apie norą kažkam perduoti sukauptą a. a. vyro „turtą“, „dūlantį“ namo sandėliuke, dėžėse. Gerb. Albina pasiūlė kreiptis į Tremties ir rezistencijos muziejaus vedėją Raimondą Matemaitį. Ir po pokalbio telefonu, keliolika didžiulių dėžių su įvairiais daiktais bei dokumentais, pargabentos į Tremties ir rezistencijos muziejų. O atidarius šias dėžes, prasivėrė visa „sandoros skrynia“. Raimondas Matemaitis, pats buvęs sąjūdietis, suprato, kokį „lobį“ atrado – 5 ranka rašyti didieji sąsiuviniai, 6 segtuvai su įvairių susirinkimų, konferencijų protokolais bei kitokia medžiaga nuo 1988 iki 1992 metų. O kur dar šūsnis pavienių, nesusegtų protokolų lapai. Įdomus ir keistas jausmas užlieja, vartant skirtingomis rašysenomis išmargintus lapus, matant, kokie klausimai anuomet buvo svarstomi, matant parašus tų, kurių šiandien jau nebėra.
Nuo šiol, mums, Tauragės muziejininkams, žodis „Sąjūdis“ asocijuosis su žodžiu „stebuklas“. Mes džiaugiamės, galėdami vėl prisidėti prie Sąjūdžio išsaugojimo bei įprasminimo, naujo istorijos fakto atskleidimo. O cituojant Ciceroną „istorija – tai tikras praeities liudininkas, tiesos šviesa, gyvoji atmintis“.
