Pasistatyti namą vienoje gražiausių miesto vietų šiandien ne kiekvienas sugebėtų. Ką ten kiekvienas, vos už keliasdešimt tūkstančių litų įsigyti griūvantį pastatą strateginėje miesto teritorijoje tikriausiai lemta tik išrinktiesiems. Ir ne kiekvienam mirtingajam suprasti, kaip susitvarkyti reikalus, kad nė šuo nesulotų. Greičiausiai pagal tokį planą netrukus UAB „Tauragės vandenys“ teritorijoje, visai greta miesto vandenvietės, užvirs gyvenamųjų namų statybos.
Reikia ne pastato, o sklypo
Savivaldybės valdomos bendrovės „Tauragės vandenys“ teritorijoje Šlaito gatvėje, visai šalia vienuolikos giluminių vandens gręžinių, iš kurių Tauragės miesto vartotojams tiekiamas vanduo, kursis naujakuriai. 2006-aisiais vandenvietėje pūpsančią apgriuvusią pirtelę vos už 130 tūkst. litų įsigijo keturi privatūs asmenys. Jau tada buvo aišku, kad šiems žmonėms reikia ne byrančio mūrinuko, bet žemės sklypo po juo ant Jūros upės kranto.
Tuomet „Tauragės vandenų“ vadovas Rimantas Veisas šių eilučių autorę tikino, kad nepažįsta jo vadovaujamos bendrovės teritorijoje nekilnojamąjį turtą įsigijusių žmonių. Esą šie paprašę pastatą pirkti, o jis sutikęs. Tačiau eiliniai miestelėnai kalbėjo kitaip – R. Veisas puikiai žinojęs, kas tikrieji apgriuvusios pirtelės pirkėjai ir ką šioje vietoje jie ketina daryti.
2006 metų pabaigoje nebenaudojamą pastatą „Tauragės vandenų“ teritorijoje įsigijo tuometinio savivaldybės Tarybos nario Jono Dungveckio dukra Ligita Dungveckytė, tauragiškiai verslininkai Egidijus Gaižauskas ir Antanas Kringelis bei rajono mero Prano Petrošiaus šeimos versle – „Rimtijos“ įmonėje buhaltere dirbanti Marė Elena Tauškėlienė. Vienas pirkėjų – E. Gaižauskas tuomet sietas su buvusiu Tauragės apskrities viršininku Edmundu Šimkumi.
Jau tada šia tema rašiusiai žurnalistei rengiant straipsnį spaudai iš vieno aukšto Tauragės apskrities viršininko administracijos pareigūno pavyko sužinoti, jog būtent E. Šimkus rūpinosi sklypo po keturių tauragiškių įsigytu pastatu priskyrimu. Tačiau jo prašymai atsakingų apskrities viršininko administracijos tarnautojų nepalenkę – jie parašė neigiamas parengto detaliojo plano išvadas.
Pasipriešino tarnyba, kurios nebėra
Savivaldybės administracijos naujieji pastato savininkai miesto vandenvietėje, po įsigytu statiniu, 2006-aisiais prašė suformuoti 60 arų žemės sklypą. Kam tokio didelio sklypo reikia mažam pastatėliui, nesunku suprasti – greičiausiai jis būtų dalijamas į keturias dalis po 15 arų ir šioje vietoje prasidėtų gyvenamųjų namų statybos. Net palaiminimas iš savivaldybės administracijos jau buvo gautas – tuometinė savivaldybės Nuolatinės statybos komisija nieko blogo neįžvelgė, kad vos už keliolikos metrų nuo pagrindinės miesto vandenvietės keletas tauragiškių statysis namus.
Tačiau pastariesiems planams tuomet pasipriešino Tauragės apskrities viršininko administracijos Regioninės plėtros departamento Tarptautinio bendradarbiavimo, aplinkos ir ryšių su visuomene skyriaus vyriausiasis specialistas Vincentas Paulauskas. Tik va planų puoselėtojams pasisekė – Tauragės apskrities viršininko administracijos nebėra, kaip nebėra toje tarnyboje ilgamečio architekto V. Paulausko, kuris vienintelis 2006-aisiais išdrįso viešai pareikšti, kad nepritaria privatiems interesams veržtis į strateginę Tauragės miesto vietą.
– Tuomet aš parašiau neigiamą išvadą detaliajam planui vandenvietės teritorijoje rengti. Jei būčiau sutikęs pasirašyti, netrukus toje vietoje būtų suformuoti keturi sklypai ir užvirusios statybos, – tuomet šių eilučių autorei kalbėjo V. Paulauskas.
Jis iki šiol įsitikinęs, kad vandenvietėje, kurioje yra vienuolika giluminių vandens gręžinių, iš kurių Tauragės gyventojams tiekiamas geriamasis vanduo, negalimos jokios statybos.
V. Paulauskas yra viešai pareiškęs, kad vandentiekio pirties istorijoje jis patyrė įžūlų spaudimą, sulaukė grasinimų, apie šiuos veiksmus jis teigia informavęs tuometinę apskrities viršininkę Ireną Ričkuvienę.
Matė bylą
Po apskrities viršininko administracijos, kuri vienintelė pasipriešino keturių tauragiškių planams vandentiekio teritorijoje statyti gyvenamuosius namus, panaikinimo praėjus vos dešimčiai mėnesių, ledai pajudėjo. „Tauragės žinios“ sulaukė signalo, kad ant bendrovės „Tauragės vandenys“ direktoriaus R. Veiso darbo stalo ką tik atgulė dokumentų, susijusių su vandentiekio pirties pirkėjais ir žemės po šiuo pastatėliu įgijimu, byla.
– Matėme tą bylą, ant jos jau yra bendrovės direktoriaus parašas. Šie dokumentai netrukus keliaus į rajono Žemėtvarkos tarnybą. Mūsų žiniomis, žemės sklypas, kurio reikalauja tie žmonės, jau „išimtas“ iš apsaugos zonos, ten netrukus išdygs namai, o statysis juos tie, kam reikia, ne mes, ir ne jūs, – „Tauragės žinioms“ tvirtino viešai dėl suprantamų priežasčių įvardyti savęs nepanorę tauragiškiai.
Nieko blogo nemato
„Tauragės vandenų“ vadovas R. Veisas neslepia, kad planų statyti vandentiekyje gyvenamuosius namus pirtelės savininkai turi, tačiau nieko blogo šioje istorijoje neįžvelgia.
– Taip, yra tokia byla, tačiau ji jau pas Ričardą Ažną, Žemėtvarkos tarnyboje, – „Tauragės žinias“ informavo R. Veisas.
R. Veiso teigimu, žemės sklypas keturiems pastato savininkams jau paskirtas, jis tik neprisimenąs, kiek arų.
– Šis sklypas į griežtos apsaugos zoną neįeina, jis patenka į antrą ar trečią apsaugos zoną, – sakė R. Veisas.
R. Veiso teigimu, jis visai nesijaudina, jei prie pat vandens gręžinių iškils keturi gyvenamieji namai.
– Ar vienu namu daugiau, ar mažiau, nieko blogo nematau, – sakė R. Veisas.
Interesai gali būti susiję
Tauragės žemėtvarkos skyriaus vedėjas Ričardas Ažna „Tauragės žinioms“ patvirtino, kad jį jau pasiekė vadinamoji pirties sklypo vandentiekio teritorijoje byla.
– Sklypas po pirties pastatu jo savininkams buvo priskirtas dar 2006 metais, kai jie jį įsigijo. Man rodos, jis priskirtas ankstesniojo apskrities viršininko Edmundo Šimkaus leidimu. Tiksliau, pastatą įsigiję žmonės iš valstybės nuomojasi 60 arų žemės sklypą ir moka už jį mokesčius. Aš taip manau, kad moka, – „Tauragės žinioms“ kalbėjo R. Ažna.
Kas šio pastato savininkai, R. Ažna tikino nežinąs. Jis tik informavo, kad kol kas detalusis šio sklypo planas, atversiantis kelią gyvenamųjų namų statyboms, kol kas nepatvirtintas.
– Kiek žinau, tokio plano nėra parengta, mes sprendžiame tik dėl sklypo ribų. O dėl sklypo paskirties keitimo, detaliojo plano tvirtinimo turės apsispręsti savivaldybės Taryba, tai jau ne mūsų kompetencija, – kalbėjo R. Ažna.
Paprašytas parodyti šio žemės sklypo bylą, R. Ažna nusuko kalbą ir patikino, kad nieko įdomaus joje nėra.
Kad Žemėtvarkos skyriaus vadovo R. Ažnos ir galimai su pastaruoju sklypu susijusio rajono mero P. Petrošiaus „žemiški“ interesai pinasi, tauragiškiai puikiai žino – „Tauragės žinios“ pasakojo istoriją, kaip pačiame miesto centre, greta planuojamos Naujosios gatvės, didžiulio žemės sklypo savininkais tapo R. Ažnos žmona Dijana ir P. Petrošiaus sūnus, dabar jau ir savivaldybės Tarybos narys Darius Petrošius.
