Tomas RAULINAVIČIUS
Ramunė RAMANAUSKIENĖ
Gegužę planuota lempų gamyba Tauragėje vis dar nevyksta. Tamsūs korėjiečių bendrovės „LK Green Energy“ nuomojamo pastato stiklai slepia tik tuščias patalpas, kuriose, bendrovės vadovės Dianos Goberės teigimu, dirba vos šeši administracijos darbuotojai. Ambicingus planus sukurti daugiau nei 40 darbo vietų „LK Green Energy“ atidėlioja, teigdami, kad keičia gamybos technologiją. O štai savivaldybės Tarybos narys Gediminas Maškauskas, ne kartą skelbęsis, kad būtent jo iniciatyva šie investuotojai iš Pietų Korėjos įkėlė koją į Tauragę, įsitikinęs, kad lempų gamyklos darbas – ne visuomenės reikalas. Verslininkas prasitarė, kad korėjiečiai Tauragės politikus viliojo ir nauja atliekų deginimo įranga, kainuojančia kelis šimtus milijonų litų.
Planavo pradėti dirbti gegužę
Pietų Korėjos investuotojų Tauragėje įkurta „LK Green Energy“buvusio mėsos kombinato pastatuose ketina gaminti naujos kartos LED elektros energiją taupančius, ekologiškus, neturinčius kenksmingų medžiagų ir nekenksmingus aplinkai šviesos diodų šviestuvus. Kovą bendrovė paskelbė ieškanti darbuotojų, kurių reikėsią apie 40. Gegužę naujoji lempų gamykla planavo dirbti visu pajėgumu.
– Iš nuogirdų girdėjau, kad darbą šviestuvų gamykla pradeda gegužės 4 dieną, – „Tauragės žinioms“ prieš keletą dienų teigė rajono meras Pranas Petrošius.
Algos – iki 1000 litų
Tačiau jokia gamyba lempų gamykloje net nekvepia. „Tauragės žinių“ žurnalistui antradienį nuvykus į gamyklą Pramonės gatvėje, jį pasitiko tik administratorė, kuri tikino apie darbo planus nieko pasakyti negalinti. Administratorė taip pat pareiškė, kad darbuotojų naujajai gamyklai nereikia.
Tuščiuose kabinetuose ir gamybos patalpose vaikščiojo keli žmonės, nebuvo matyti nei lempų, nei jokios įrangos joms gaminti.
– Šiuo metu dirba šeši administracijos darbuotojai. Įmonė funkcionuoja, tačiau pasikeitė planai. Radome geresnių prekių, gamybinių detalių. Kitą savaitę jau žinosime, kada sulauksime jų Tauragėje. Tada ir nuspręsime, kada pradėsime gamybą, – telefonu „Tauragės žinioms“ kalbėjo „LK Green Energy“ direktorė Diana Goberė.
„LK Green Energy“ vadovė teigė, kad gamyboje dirbs apie 30 žmonių. Kol kas nė vienas į darbą nepriimtas. Moteris atviravo, kad nauji darbuotojai per mėnesį gaus iki 1000 litų atlyginimą.
Klausti nekultūringa?
Tarybos narys, ankstesniosios kadencijos Investicijų ir plėtros komiteto pirmininkas Gediminas Maškauskas ne kartą pabrėžė Pietų Korėjos investuotojų naudą Tauragės miestui. Tačiau šįkart „Tauragės žinioms“ jis teigė nežinantis, kokioje gyvybės stadijoje yra korėjiečių lempų fabrikas.
– Ne mūsų reikalas, ar dirba jie, ar ne. Tauragė dar nieko jiems nedavė. Jie išsinuomojo pastatą ir tvarkosi, manau, nekultūringa klausti. Kai pradėsime vykdyti sutartį, o tai bus negreitai, tada ir galėsime jų ko nors klausti, reikalauti, – paklaustas apie Tauragės dvare korėjiečiams skirtą sklypą, kuriame bus statoma gamykla, nukirto G. Maškauskas.
Tauruose „LK Green Energy“ už savo lėšas ketina statyti fabriką. Savivaldybei kainuos detaliojo plano parengimas ir apie 100 tūkstančių litų bus skirta komunikacijoms atvesti.
Dosnieji korėjiečiai
Investuotojai Tauragės mieste ne tik planuoja kurti naujas darbo vietas, pildyti biudžetą, bet ir žarsto dosnius patarimus, kaip reikėtų tvarkyti šiukšlių ūkį.
Tarybos nario G. Maškausko planuose – suvesti į „krūvą“ Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro, Pietų Korėjos ir Tauragės verslo struktūrų atstovus. Politikas tikina norįs, kad Pietų Korėjos verslas Tauragėje plėstųsi. Jis prasitarė, kad korėjiečiai rajono politikams pristatė atliekų deginimo įrangą, kuri naudojama Pietų Korėjos miestuose. Žiniasklaidai šie planai pristatyti nebuvo, tačiau G. Maškauskas teigia, kad planų statyti atliekų deginimo įrangą Tauragėje nėra, tai buvęs tik draugiškas rekomendacinio pobūdžio korėjiečių pasiūlymas.
– Aišku, negaliu garantuoti. Visi verslininkai turi interesų, todėl jei susidėliotų įvairios priežastys, gal būtų įmanomas bendradarbiavimas su korėjiečiais, – apie atliekų deginimo gamybą užsiminė politikas.
Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro vadovas Leonas Leikus teigė matęs korėjiečių deginimo gamyklos pristatymą.
– Jie turi tokį modelį, kuris tiktų mūsų miestui. Šiuo metu surenkame apie 27 tūkstančius tonų šiukšlių per metus, tai nedidelis kiekis. Vis dėlto tokioms statyboms reikėtų didelių investicijų. Vilniuje, Klaipėdoje esančių gamyklų pastatymas siekia iki pusę milijardo litų, jei korėjiečiai investuotų, gal ir būtų įmanomos tokios statybos Tauragėje, – „Tauragės žinioms“ sakė L. Leikus.
Kam panaudos sklypą Pramonės gatvėje, neaišku
Prieš keletą dienų Tauragės rajono savivaldybės administracija paskelbė konkursą laisvam žemės sklypui Pramonės gatvėje išvalyti. Dviejų hektarų žemės sklypas nuo sovietinių laikų užterštas mazutu, jame negalima jokia veikla.
Pasak savivaldybės administracijos direktoriaus Algirdo Mosėjaus, sklypas bus valomas už Europos Sąjungos lėšas. Tam bus išleista apie milijoną litų. Darbus konkurso sąlygos įpareigoja atlikti iki kitų metų gegužės 31-osios.
Paklaustas, kam savivaldybė planuoja išvalytą sklypą panaudoti, galbūt jis ruošiamas atliekų deginimo gamyklai statyti (tokios kalbos sklinda net savivaldybės administracijos užkulisiuose), A. Mosėjus atsakė:
– Ne, sklypas bus valomas ne dėl atliekų deginimo. Kai bus išvalytas, matysime, ką darysime, galbūt skelbsime aukcioną ir jį parduosime. Mano žiniomis, verslininkas Antanas Stankus jį įsigyti norėtų, nes šis sklypas ribojasi su jo turimais sklypais.
Tačiau Pramonės rajone įsikūrusio Tauragės industrinio parko vadovas A. Stankus tokius A. Mosėjaus svarstymus neigia.
– Man to sklypo nereikia. Neplanuoju jokiame aukcione dalyvauti. Esmė čia kita – dabar Tauragė neturi nė vieno parengto komercinio žemės sklypo, kurį galėtų pasiūlyti investuotojams. Jau seniai tokia galimybė buvo šitą žemės sklypą išvalyti ir sutvarkyti visus reikalingus dokumentus, bet iki šiol niekam tai nerūpėjo. Prieš pusantrų metų į Tauragę investuoti ketino ispanai, jie būtų Tauragėje statę aliuminio lydymo gamyklą. Šis sklypas, jei būtų buvęs parengtas jiems būtų puikiai tikęs. Tuomet pateikiau jų sąlygas savivaldybės administracijos direktoriui Algirdui Mosėjui, tačiau jokios reakcijos nebuvo, – „Tauragės žinioms“ kalbėjo A. Stankus.
