Daiva SITNIKIENĖ
Panašu, kad vos atokiau nuo miesto centro esančios gatvės šluotos seniai nematė. Žvyru apnešti kelkraščiai karštomis dienomis ne tik dulka, didina oro užterštumą ir kenkia sveikatai, bet ir daro gėdą prieš miesto svečius.
– Šluojančios ar plaunančios „Dunokų“ mašinos pravažiuoja tik pagrindinėmis miesto gatvėmis, o kitos miesto gatvės labai apleistos, purvinos, dulkinos. Pamatysit, miesto pakraščiai tuoj apžels žolėmis, – piktinosi į „Tauragės žinių“ redakciją užsukęs tauragiškis.
Tačiau miesto seniūnas Virginijus Žilius ir viešąjį konkursą miesto tvarkymui laimėjusios „Dunokų“ bendrovės direktorius Alvydas Lapinis netvarkos nemato, esą tai tik laikini nepatogumai rekonstruojant kai kurias miesto gatves. Priešingai – A. Lapinis sako: važiuoju per Tauragę ir grožiuosi.
Šluojančią mašiną retai kada pamatysi
Prasidėjus pavasariui tauragiškiai kantriai laukė, kol miestas bus pradėtas tvarkyti, tačiau įpusėjus gegužei pasipylė gyventojų skundai redakcijai.
– Važinėjau po įvairius Lietuvos miestus. Kitur daug švariau, nepalyginsi su Taurage. Kad ir kaimyniniame Jurbarke ar toliau esančioje Jonavoje. Ten gatvės šluojamos ne tik centre. Mūsų valdžia apsileidusi. Ne tik kelkraščiai nešluoti, šiukšlių visur daug. Nuvažiuokite pažiūrėti į D. Poškos gatvę prie senojo televizijos bokšto arba palei geležinkelį prie viaduko. Nejaugi valdžios vyrai nemato, juk patys eina, važiuoja tomis gatvėmis. Turim tiek daug bedarbių, nejaugi negalima jų įdarbinti, kad sutvarkytų miestą? – kalbėjo į redakciją užsukęs Vidas. Pasak šio tauragiškio, į miesto tvarkymo taisykles vertėtų sugrąžinti punktą, kuris privačių namų savininkus įpareigotų prižiūrėti pusę metro kelkraščio ties savo namo valda.
Į „Tauragės žinių“ redakciją paskambinusi J. Tumo-Vaižganto gatvės gyventoja pasakojo, kad šiais metais gatvė, kurioje ji gyvena, nė karto nebuvo nušluota, o praėjusiais metais ji tik vieną kartą ten matė šluojančią mašiną. J. Tumo-Vaižganto gatvės gyventoja tikina, kad kelkraštį, kai tik turi laiko, pati nušluoja, o žiemą nuo šaligatvio ir sniegą nukasa, tačiau ištisus metus rūpintis tuo, kas jai nepriklauso, jau įgriso.
Kita į redakciją paskambinusi tauragiškė piktinosi dėl dulkinų gatvių. Kai lauke sausa, važiuojant automobiliams kyla dulkės, o gatves plaunančių mašinų nesimato. Moteris pasakojo turėjusi svečių iš užsienio, esą jai buvę gėda su jais važiuoti per miestą, be to, esant sausiems orams, kyla oro taršos lygis.
– Skaičiau, kad ore pasklidusios nesisklaidančios smulkios kietosios dalelės patenka į gilesnius žmonių kvėpavimo takus, gali būti perneštos į kraują ir tai gali sukelti įvairias kvėpavimo takų, plaučių, širdies ligas. Aplinkos kokybės specialistai pranešė, kad situacija nebūtų tokia bloga jei miestų gatvės būtų plaunamos, – kalbėjo moteris auginanti astma sergančią dukrą.
Žvyro prisineša iš rekonstruojamų gatvių
UAB „Dunokai“ direktorius A. Lapinis teisinasi, kad šiuo metu mieste vykdomi gatvių rekonstrukcijos darbai, todėl šių gatvių neiškuopsi, o pravažiuojančios sunkiasvorės mašinos žvyro pribarsto ir kitose gatvėse. Ypač sudėtinga prižiūrėti kelkraščius tose gatvėse, kuriose nėra šaligatvių bei bordiūrų.
– Šiemet šlavėme Dariaus ir Girėno, Vytauto gatvę iki sankryžos su J.Tumo-Vaižganto gatve. Šlavėme Šilalės, Aerodromo, Purienų, Birutės gatves. Dar reikia nušluoti Ivanausko gatvės galiuką, D. Poškos, Donelaičio gatves. Žinokit, neįmanoma visko vienu metu. Gatvės greitai užsiteršia. Kokias gatves pirmiausia reikia nušluoti, mums nurodo miesto seniūnija. Galėtume šluoti dieną naktį. Tik paslaugos kainuoja. Valanda šlavimo atsieina apie 100 litų. Gatvių plovimas tiek pat, – „Tauragės žinioms“ sakė „Dunokų“ vadovas.
Anot A. Lapinio, nešvarūs kelkraščiai – tai tik laikini nepatogumai dėl remonto darbų įvairiose miesto gatvėse. Kai kurie individualių namų gyventojai patys nusišluoja kelkraščius. Labai gražiai tvarkosi M. Mažvydo gatvės gyventojai. Tačiau yra tokių, kurie ne tik nesitvarko, bet iš kiemo šiukšles į gatvę sušluoja. Daugiabučių kiemų įvažiavimų kelkraščius pašluoja bendrijų kiemsargės, nors tai joms ir nepriklauso.
– Stengiamės kaip galima geriau švarinti miestą, kuo daugiau padaryti. Valom, šluojam, bet visiems neįtiksi, visada atsiranda nepatenkintų. Tegul tie, kas skundžiasi, nuvažiuoja į kitus miestus ir palygina, pamatys, kad pas mus tvarkingiau. Negalvokit, kad aš nematau, kur yra netvarkinga. Problema tame, kad daugiau nei pusė miesto gatvių yra žvyruotos. Važiuojant mašinoms žvyras ant padangų keliauja iš vienos gatvės į kitą. Dar blogiau, kai palijus užsikemša ir lietaus kanalizacijos. Turėtų būti draudžiama vežti žvyrą neuždengta priekaba, – įsitikinęs miesto seniūnas.
Gatvių šlavimui – per 7000 litų
Tauragės mieste yra 228 gatvės, kurių bendras ilgis – 112 kilometrų. Daugiau nei pusė jų – žvyruotos.
Seniūnas pritaria į redakciją paskambinusio Vido nuomonei, kad individualių namų gyventojus reiktų įpareigoti nusišluoti nors pusę metro kelkraščio ties savo sklypu. Toks punktas iš miesto tvarkymo taisyklių išbrauktas maždaug prieš 6-7 metus, vadovaujamasi nuostata, kad valstybinėje žemėje prievolių gyventojams negali būti.
Mechanizuotam gatvių šlavimui balandį išleista 7600 litų. 1000 kv. metrų kaina – 402 litai. Nuo metų pradžios iki gegužės šiukšlių išvežimas iš miesto rajono biudžetui atsiėjo beveik 116 tūkstančių. Vien praėjusį mėnesį šiukšlių išvežimas kainavo apie 29 tūkstančius litų. Už rankinį darbą iš biudžeto atseikėta 223 tūkstančiai 457 litai. Už medžių genėjimą ir pjovimą „Dunokams“ seniūnija sumokėjo 44 tūkstančius 550 litų, o už seniūnijos darbininkių nupjautų medžių šakų išvežimą – dar 10 tūkstančių 758 litus.
