Visuotinės atliekų rinkliavos įvedimas Tauragėje tolsta kaip miražas. Keliskart atidėtas šis klausimas vėl nebus nagrinėjamas iki sausio – taip nusprendė rajono Taryba. Politikai negaili vieni kitiems priekaištų ir, patys priėmę tokį sprendimą, vadina savo poelgį tūpčiojimu.
Neapsisprendžia, ko nori
– Ar pabaigsim galų gale? Pažiūrėkite, kas darosi – privačių namų savininkai sutarčių nesudaro, savo šiukšles verčia į daugiabučių konteinerius. Kol mes tūpčiojam, pakelės ir miškai skęsta šiukšlėse, – antradienį Tarybos komitetų posėdyje nagrinėjant visuotinės rinkliavos įvedimo klausimą kolegų klausė socialdemokratė Palmyra Gylienė.
Būti šiuo klausimu ryžtingesniems vieni kitus ragino ir kiti Tarybos nariai. Tačiau jų ryžtą užgesino savivaldybės administracijos direktorius Algirdas Mosėjus. Jo teigimu, Tauragės ir Jurbarko savivaldybės vis dar neapsisprendė, kokio rinkliavos būdo norėtų – nuo gyvenamojo ploto, nuo „galvos“ ar nuo šiukšlių kiekio, o Pagėgių savivaldybė visuotinės rinkliavos esą visai nenori.
– Kol visos apskrities savivaldybės neapsispręs, kokį atliekų surinkimo modelį taikyti, tol tvarkos nebus, – sakė A. Mosėjus.
Jo teigimu, diskusijos su gyventojais vyksta antrus metus, tačiau rezultato kaip nėra, taip nėra. Bet kuri tvarka sulaukia prieštaravimų, todėl nieko kito nebelieka, tik šio klausimo svarstymą atidėti.
Mokestis būtų didesnis nei dabar
– Politikų sprendimo nekomentuosiu, – „Tauragės žinioms“ sakė Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro (TRATC) vadovas Leonas Leikus, paklaustas, ar jo vadovaujama įstaiga prašė Tarybos atidėti visuotinės rinkliavos įvedimo tvarką iki 2012 metų sausio 1-osios.
Už kokią atliekų surinkimo tvarką TRATC? L. Leikus informavo, kad šių metų pavasarį centras užsakė galimybių studiją, ji įstaigai atsiėjo 50 tūkstančių litų.
– Specialistai, atlikę šią studiją, siūlo paprasčiausią ir pigiausią variantą – atliekų mokestį rinkti nuo gyvenamojo ar kito ūkinio ploto. Tačiau ne visi pritaria tokiam modeliui, – sakė L. Leikus.
Pasak TRATC vadovo, centras puikiai žino, kiek atliekų Tauragės regione surenkama – atlikti skaičiavimai parodė, kad per metus į Leikiškės sąvartyną atvežama 35 tūkstančiai tonų šiukšlių. Būtų galima šį kiekį dalyti gyventojams, tačiau L. Leikus įsitikinęs, kad net visuotinis gyventojų surašymas tikslių duomenų apie tai, kiek konkrečiai Tauragėje gyvena žmonių, neatskleidė. Be to, jo teigimu, visuotinės rinkliavos mokestis būtų didesnis, nei gyventojai už šiukšlių išvežimą moka dabar. Paprašytas pasakyti, koks jis galėtų būti, L. Leikus neatskleidė:
– Konkrečiau negaliu pasakyti, bet jis būtų nemažas.
Didžiausia problema, pasak L. Leikaus, sutarčių su šiukšlių vežėjais nesudarę gyventojai. Pažaboti jiems galimybių nėra – baudų sistema neveikia, esą galima tik perspėti ar gražiai paprašyti. Tačiau viskas veltui.
– Gal 60 procentų tauragiškių ūkių teigia, kad šiukšlių neturi. Nubausti jų galimybių nėra, – kalbėjo L. Leikus.
TRATC dirba 23 darbuotojai. Jie ne kartą yra sulaukę priekaištų, jog nesiima priemonių, kad visuotinis atliekų rinkliavos mokestis būtų įvestas kuo greičiau.
Baudų sistemos nėra
Atliekas iš tauragiškių namų surenkančios bendrovės „Dunokai“ direktorius Alvydas Lapinis sako, kad jo nenustebino Tauragės politikų sprendimas.
– Sutartis gyventojai, kurie tvarkingai moka už šiukšlių išvežimą, jau ateina pratęsti, nes iki šiol jas sudarinėjome iki šių metų liepos. Mes žmonėms paaiškiname, kad pinigėliai, kuriuos jie sumoka sudarydami sutartį, niekur nedings. Jei tik bus pakeista mokėjimo tvarka, pinigus grąžinsime, – sakė A. Lapinis.
„Dunokų“ problema Nr. 1 – sutarčių dėl atliekų išgabenimo nesudarantys gyventojai.
– Mes labai laukiam rinkliavos. Nori nenori, tada teks mokėti. Jei nemokėsi, išskaičiuos antstoliai. O kas dabar darosi? Ateina mūsų darbuotojas į privačią valdą paraginti, pasibelsti į sąžinę, o jį tiesiog išvaro, sako, kad jokių šiukšlių neturi, – kalbėjo A. Lapinis.
„Dunokų“ vadovas sutinka, kad dabartinė atliekų surinkimo tvarka netobula – net tie, kurie išsiperka konteinerių išpylimą, sukčiauja, gali būti, jog neoficialiai sumoka vairuotojui, kad konteinerį išpiltų.
– Ten, kur pinigai, visada veikia žmogiškasis faktorius. Organizuojame kontrolinius važiavimus, tačiau pagauti nesąžiningus vairuotojus ir gyventojus labai sunku, – įsitikinęs A. Lapinis.
Šiuo metu populiariausio 120 l konteinerio išpylimas kainuoja 6,74 Lt mieste ir 7 Lt kaime, 240 l – 13,47 Lt mieste ir 13 Lt kaime.
Alvydas Lapinis įsitikinęs, kad rasti kompromisą bus sunku – esą klaida padaryta jau seniai.
– Reikia vienos visoje šalyje galiojančios sistemos, tik tada ji veiks, – sako A. Lapinis.
Marijampoliečiai gali rinktis
Liepos pradžioje Tauragės politikai, TRATC atstovai vyks į Marijampolę – esą pasisemti patirties, kaip ši apskritis tvarkosi įsivedusi visuotinės atliekų rinkliavos mokestį. Tik ir šio regiono sukurta sistema ypatingų liaupsių nesulaukia. Marijampolėje gyventojams leista rinktis – už šiukšlių išvežimą jie gali mokėti dvejopais būdais: arba nuo ploto, arba nuo žmogaus.
– Ne iš dangaus taip nusprendėme. Stebėjome, kaip tvarkomasi kitose savivaldybėse. Šiauliai atliekų mokestį skaičiuoja kiekvienam gyventojui, Alytus – pagal statinių plotą. Mes leidomės rinktis. Tačiau ši sistema sukėlė chaosą, taikyti ją labai sudėtinga. Be to, nesurenkame mokesčio tiek, kiek tikėjomės, gyventojai sugeba ir dabar sukčiauti, – „Tauragės žinioms“ sakė Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro vadovas Antanas Mieliauskas.
Jis įsitikinęs, kad patogiausia atliekų surinkimo tvarka – mokestį skaičiuoti nuo įmonių ir gyvenamųjų ūkių ploto.
