Ramunė RAMANAUSKIENĖ
Kasmet skelbiamos Tauragės teritorinės darbo biržos prognozės, stuktelėjus naujiesiems, šiemet pildosi mažai. Kaip pernai metų pradžioje savo interneto tinklalapyje skelbė Tauragės darbo biržos specialistai, tikėtasi, kad įtampa darbo rinkoje ims mažėti antrąjį metų pusmetį, o nedarbas Tauragės rajono savivaldybėje 2012 metų pabaigoje sieks 10,6 proc. Deja, nauja statistika kalba ką kita.
Bedarbių 4000, laisvų darbo vietų 185
2012 metų gruodžio pradžioje nedarbas Tauragės rajono savivaldybėje šoktelėjo į aukščiausią metų lygį – pasiekė 15,3 proc. Tai sudarė beveik 4000 bedarbių. Laisvų darbo vietų lapkritį registruota 185.
Nedarbo lygiu Tauragės savivaldybė per 2012-uosius beveik pasivijo Jurbarką, kur nedarbo rodiklis visada buvo aukštas ir siekia 15,4 proc. Beje, visai kitokia padėtis kaimyninėje Šilalės rajono savivaldybėje – ten nedarbas tesiekia 9 proc.
Metų pradžioje skelbta, kad didžiausias galimybes įsidarbinti Tauragėje turi gydytojai, pardavimo vadybininkai, statybos inžinieriai, tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojai, pardavėjai ir apsaugos darbuotojai. Nepaklausiausios profesijos Tauragėje – bendrosios praktikos slaugytojai, verslo paslaugų vadybininkai, miškininkai, baldžiai, dažytojai ir apdailininkai.
Pasak Tauragės teritorinės darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėjo Vytauto Simonavičiaus, 2012 metų gruodžio duomenys dar nesuskaičiuoti.
– Tačiau jau aišku, kad registruoto nedarbo situacija bus prastesnė, tai yra registruotas nedarbas 2013 metų sausio 1 dieną didesnis palyginti su 2012 metų sausio 1 diena, – „Tauragės žinioms“ sakė V. Simonavičius.
Dauguma – menkos kvalifikacijos
Statistika, teigia, kad Tauragės rajone sunkiausiai darbą randa kaimo gyventojai (57 proc. visų Tauragės savivaldybėje registruotų bedarbių). Didžiąją dalį – 80 proc. visų bedarbių sudaro jokios kvalifikacijos neturintys gyventojai ir įgijusieji profesinį išsilavinimą.
Skelbiama, kad daugiausiai laisvų darbo vietų 2012 metais registravo ir darbuotojų ieškojo sūrių gamintoja „Modest“, žuvies pramonės bendrovė „Lignesa“, Laukėsoje veikianti durpių perdirbimo bendrovė „Klassman-Deilmann Laukėsa“, Vilkyškių pieninė, statybų bendrovė „Apastata“.
Be investicijų nieko gero nebus
Tauragės teritorinės darbo biržos vadovas Mindaugas Macas mato dvi nedarbo augimo Tauragėje priežastis – mūsų savivaldybėje nekuriama ilgalaikių darbo vietų, žiemą Darbo biržoje suskumba registruotis laikinus darbus dirbę tauragiškiai – statybininkai, turgaus prekeiviai, žemės ūkio darbininkai ir iš užsienio grįžtantys emigrantai, kurie kitose šalyse taip pat dirbo terminuotus darbus.
– Sudarydami ateities darbo rinkos prognozes, vadovaujamės ne iš piršto laužta informacija, o apklausiame tiek privataus, tiek valstybinio sektoriaus darbdavius. 2011-ieji buvo sėkmingesni terminuotų darbų atžvilgiu, pernykščiai metai, deja, tokie nebuvo. Manome, kad šie metai taip nebus labai geri ir esminio nedarbo mažėjimo nepajusime, – „Tauragės žinioms“ pirmąją naujųjų metų darbo dieną kalbėjo M. Macas.
Jo teigimu, Tauragėje nevykdoma didžiulių Europos Sąjungos projektų, kurie padėtų bent laikinai įdarbinti statybininkus, kitus su šiuo sektoriumi susijusius specialistus. Tiesa, vienas kitas projektas išvydo dienos šviesą – renovuojama Prezidento gatvė, bus tvarkoma Meilės alėja, tačiau nuo nedarbo augimo rajono jie neišgelbės.
– Kita blogybė – Tauragė gyvena be investicijų. Nestatoma jokių gamyklų, fabrikų. Nebeliko tokių didelių įmonių, kaip „Note“, „Telga“, o į jų vietą neatsirado nieko, – sakė M. Macas.
Darbo biržos direktorius džiaugiasi tik tuo, kad pastaruoju metu jo vadovaujamos įstaigos nepasiekė nė vienas pranešimas apie gausius darbuotojų atleidimus.
Šilalė – unikali
Paklaustas, kodėl Tauragės apskrityje vienintelė Šilalės savivaldybė fiksuoja mažiausią nedarbą, kas gi unikalaus šiame rajone, M. Macas sako pastebįs, kad Šilalės rajone tolygiau pasiskirsčiusi darbo jėgos paklausa.
– Beveik kiekviena šio rajono gyvenvietė turi stambią ar po keletą nemenkų įmonių, kurios įdarbina vietos gyventojus, kaip, pavyzdžiui, „Kvėdarsta“ Kvėdarnoje. Kita šios savivaldybė sėkmė – jie vieni iš penkių šalies savivaldybių, pradėjusių taikyti naują Socialinės paramos įstatymą, kai socialinės pašalpos mokamos tik tiems gyventojams, kuriems jų iš tikrųjų reikia. Pašalpos reikalingumą nustato speciali komisija. Kiek žinau, pernai dėl to, kad socialinės pašalpos Šilalės savivaldybėje buvo mokamos atsakingai, šis rajonas sutaupė daugiau nei tris milijonus litų, kuriuos galės panaudoti investicijoms. Turbūt girdėjote, kad kaimyniniame rajone pradėtas statyti modernus baseinas, – kalbėjo M. Macas.
M. Maco teigimu, ir Tauragės rajono savivaldybei nuo šių metų siūloma socialinių pašalpų mokėjimo sistemą taikyti, kaip ir kaimyninėje Šilalėje.
