Daiva SITNIKIENĖ
Taip jau yra, kad viena laikraščio tema iškelia kitą. Po „Tauragės žinių“ straipsnio apie apleistus valstybės lėšomis palaidotų žmonių kapus „Dunokų“ kapinėse buvome pakviesti apsilankyti ir apleistose žydų kapavietėse. Tauragiškis Petras Rakauskas žurnalistę nuvežė prie pamirštų, apleistų kapaviečių, genocido vietų Gryblaukio ir Pužų kaimuose. Pirmiausiai nuvykome į Gryblaukio kaimą, kur buvo sušaudyta 1800 žydų tautybės moterų ir vaikų, po to – į Pužų kaimo mišką, kur sušaudyti 300 žydų vyrų. „Žydai Skaudvilei paliko daug pastatų, o valdžia jų kapus apleido. Nejaugi labai daug kainuoja atvežti juodžemio, bortelių, atsiųsti žmonių, kad sutvarkytų? Žydų kapavietės, masinių žudynių vietos turi būti laikomos bendra miesto istorijos dalimi, tuomet ir prižiūrėtos būtų“, – įsitikinęs tauragiškis.
Apgrėbstoma ir tiek
Pirmiausiai nuvykome į kapavietę prie Gryblaukio kaimo, kur, kai kurių šaltinių duomenimis, 1941 metais buvo sušaudyta apie 1500–1800 žydų tautybės moterų ir vaikų. Žudynės vyko maždaug už 2–3 km nuo Batakių, pelkėtoje vietoje, netoli Gryblaukio kaimo. Skelbiama, kad aukos buvo priverstos pačios išsikasti 100 m ilgio duobę. Tada joms buvo liepta dėti krūvon visus asmeninius daiktus ir nusirengti.
Nors ši kapavietė turi valstybės saugomo objekto statusą, o jos vieta įtraukta į LR kultūros paveldo registrą, matyti, kad seniai bebuvo tvarkyta. 1965 metais šioje genocido aukų vietoje buvo supilti du antkapiai ir aptverti betoniniu borteliu. 1988 m. miškininkai pastatė informacinę lentą, 1991 m. Batakių seniūnija – paminklinį akmenį su jame iškalta informacija.
„Tauragės žinių“ žurnalistei Batakių seniūnijos seniūnas Jonas Juozapaitis sakė, kad žydų kapavietė Gryblaukio kaime tvarkoma bendra tvarka, kaip ir kitos kapavietės Batakių seniūnijoje. Per metus keletą kartų nupjaunama žolė, nugrėbiami nukritę lapai, nugenėjami medžiai, nudažoma grandininė tvorelė. Pasak seniūno, žydų bendruomenės nariai šių kapaviečių netvarko, bet keletą kartų per metus aplanko, esą tai matyti pagal padėtas gėles ir uždegtas žvakutes.
– Su seniūnijos darbuotojais ar asmeniškai su manimi per mano 16 darbo metų žydų bendruomenės nariai nebuvo susitikę. Seniūnija lėšų, kurios būtų skirtos žydų kapavietėms tvarkyti, nėra gavusi, – kalbėjo seniūnas.
Kelio iki genocido vietos, panašu, nebus
Su Petru Rakausku nuvykome ir į žydų masinių žudynių vietą Pužų kaime, kur 1941 metais buvo sušaudyta 300 vyrų. Šie metai minimi tarp Skaudvilei svarbių istorinių datų.
Iki genocido vietos pamiškėje kelio nėra. Žydų bendruomenei skaudžią ir atmintiną vietą mena prieš kelis dešimtmečius statytas atminimo akmuo. Ši vietovė taip pat įtraukta į valstybės saugomų objektų sąrašą.
Pasak Skaudvilės seniūno Virginijaus Būdvyčio, seniūnija pasirūpina, kad genocido vietoje pieva būtų nušienauta, o žydų kapinės esančios Skaudvilės miestelyje, kuriame iki žydų bendruomenės sunaikinimo apie 80 procentų gyventojų buvo žydai. Įrengti kelią iki genocido vietos Pužų kaime, pasak seniūno, būtų sudėtinga, kadangi ši vietovė atsidūrė privačioje žemėje, aplink privatūs miškai. Esą reiktų išpirkti žemes.
Žydų bendruomenė: viskas priklauso nuo seniūnų
„Tauragės žinių“ kalbinamas Žydų bendruomenės narys David Kocas neslėpė, kad Tauragės regione žydų kapinės tvarkomos prastai. Pasak jo, masinių žudynių vietos prižiūrimos dar „pusė velnio“, tačiau jei reikia ką atstatyti, niekas nedaroma. Tiesa, D. Kocas Tauragės krašte lankėsi prieš kelerius metus, kokia situacija šiandien, vyras nežino. Dėl netvarkomų žydų kapinių Žydų bendruomenė raštu yra kreipusis į Tauragės apskrities viršininko administraciją, kurios šiandien nebėra.
Anot D. Koco, maždaug prieš penkerius metus baigėsi su kariuomene sudarytos sutartys dėl šalies žydų kapaviečių tvarkymo. Žydų bendruomenė tikėjosi, kad kapavietes padės tvarkyti mokyklų bendruomenės, tačiau tai jau esąs savivaldybių reikalas.
– Viskas priklauso nuo seniūnų, jei seniūnas nori valyti, kapinės valomos. Pati žydų bendruomenė tvarkyti kapinėms lėšų neturi. Už kapinių tvarkymą atsakingos savivaldybės, – sakė D. Kocas.
Pasak jo, Žydų bendruomenės atstovai sutvarkyti kapų į Tauragės rajoną buvo atvykę gal prieš aštuonerius metus.
