Morta PIPIRIENĖ
„Jei vaikų negalima mušti, tai jiems reikia leisti viską? Mes visi augom su diržu, ar blogi esam?“, – šiuos ar panašius klausimus užduoda dažnas tėvas. Psichologė Vaida Mačiulienė tokį požiūrį stengiasi pakeisti, rengdama grupinius tėvų mokymus. Tėvai ir globėjai kviečiami į „Tėvystės įgūdžių lavinimo“ kursus, kurie prasidės kovo 17 dieną. Dalyvauti gali visi, auginantys 3–14 metų vaikus.
Dar nesuvokiama fizinių bausmių žala
Didelį dėmesį kursų metu ketinama skirti praktiniams užsiėmimams ir situacijų modeliavimui. Kaip „Tauragės žinioms“ pasakojo psichologė Vaida Mačiulienė, ne pirmą kartą rengiami grupiniai kursai sutaupo daug laiko ir lengviau įsisavinami tėveliams patiems dalijantis savo patirtimi.
– Šiuos mokymus vedu jau ne pirmus metus. Pradėjau 2013 metais ir esu dirbusi jau su 3 grupėmis. Seniai rezgiau mintį paruošti tokią programą ir pradėti dirbti su tėvais. Dirbdama individualiai su vaikais ir jų tėveliais pastebėjau, kad dauguma vaikų elgesio problemų kyla dėl auklėjimo klaidų, todėl dažnai tėvus konsultuodavau asmeniškai. Toks bendravimas atima daug laiko, todėl pradėjau galvoti apie grupinį konsultavimą – apie šiuos mokymus. Bet tai tik viena iš priežasčių. Kita – visuomenėje dažnai girdimi tėvų nuogąstavimai: „tai jei dabar vaikų negalima mušti, vadinasi jiems reikia leisti viską?“, „jei nebausiu savo vaiko, jis užlips man ant galvos“, „mes visi užaugome su diržu, ar blogi esam?“. Tokie ir panašūs pasisakymai rodo, kad didžioji dalis tėvų nežino kitų auklėjimo metodų, išskyrus mušimą, nesuvokia fizinių bausmių žalos vaiko raidai, – apie dabartinę situaciją šeimose kalbėjo psichologė.
Sukūrė programą kursams
Pasak V. Mačiulienės, būtent tokia situacija paskatino šviesti visuomenę, supažindinti ją su daugybe kitų, bendravimo su vaikais, būdų. Taigi moteris atostogų metu sėdo ir sukūrė programą grupiniams kursams.
– Nors vėliau pasirodė jau kitų sukurtų ir patvirtintų programų, pagal kurias vyko mokymai psichologams, socialiniams pedagogams – vienuose jų dalyvavau ir aš – tačiau vis tiek dirbu pagal savo programą, kurią tebepildau naujomis žiniomis. Tos programos iš esmės yra labai panašios, persipynusios, skirtumai labai nedideli. Pravedusi mokymus kelioms grupėms, pajutau didelę prasmę ir dar labiau užsidegiau šiai veiklai, – tikino Vaida Mačiulienė.
Laukiami motyvuoti tėvai
Anot kursus Tauragėje vedančios psichologės, tėvų išsilavinimas ar darbo pobūdis visiškai nesvarbus. Svarbiausias elementas – motyvacija ir noras išmokti bendrauti su vaiku.
– Amžiaus ribų taip pat jokių nėra. Ankstesnėse grupėse jauniausia dalyvė buvo 25-erių, o vyriausia maždaug 60 metų ir tai nesudarė jokių kliūčių bendraujant grupėje. Be abejo, kviečiu tik motyvuotus tėvelius, kurie patys nori mokytis, įgyti naujų žinių. Norint dirbti su nemotyvuotais klientais, reikia truputį kitokio pasiruošimo, – apie kursų lankytojus kalbėjo pašnekovė.
Svarbus bendradarbiavimas
Dažnai girdima visuomenės nuomonė, kad psichologai nepadeda susitvarkyti su dėmesio negalinčiais sukaupti, aktyviais ar linkusiais į agresiją vaikais. Tačiau, pasak kursų organizatorės, psichologas negali prisiimti visos atsakomybės sau. Labai svarbus bendradarbiavimo faktorius.
– Norint pasiekti gerų rezultatų, privalo bendradarbiauti ir tėvai, ir mokytojai. Jei problemos yra šeimoje ir tėvai nebendradarbiauja su psichologu, nevykdo jo rekomendacijų, nėra atgalinio ryšio, tai mažai tikėtina, kad vaiko elgesys pasikeis. Taip pat daug priklauso ir nuo paties vaiko: jei jis nepriims pagalbos, nenorės keistis, tai niekas jam ir nepadės. Psichologo tikslas ne pakeisti vaiko elgesį, o parodyti, kaip jis gali tai padaryti pats, – kalbėjo V.Mačiulienė.
Prilygsta naujos kalbos mokymuisi
Tėvus ir globėjus konsultuojanti psichologė žurnalistei pasakojo, kad šie kursai nėra panacėja ir būtų naivu tikėtis, kad vien tik jų išklausius bendravimas su vaikais pasikeis. Norint kažko pasiekti, tėvams taip pat reikės padirbėti, ne tik išgirsti, bet ir stengtis įgytas žinias panaudoti praktiškai, atsisakyti įprastų žalingų bendravimo būdų pakeičiant juos naujais, pozityviais, o tai tikrai nėra lengva. Pašnekovė tai prilygina naujos kalbos mokymuisi.
– Manau, šie mokymai padės kitaip pažvelgti į netinkamą vaikų elgesį, geriau suprasti jų priežastis. Tėvams bus pristatyti nauji pozityvūs būdai, kaip bendrauti su vaikais, kaip susitarti su jais nenaudojant prievartos. Ar tėvai įgytas žinias naudos praktikoje, čia jau negaliu atsakyti. Be abejo, metodai nėra universalūs, kaip ir vaikai ne robotai – vieni būdai labiau tiks vieniems vaikams, kiti kitiems. Yra vaikų, kurie turi rimtų elgesio ar emocinių problemų, kuriems padėti neužteks vien tik pakeisti bendravimo įgūdžius. Tačiau tikiu, kad mokymuose įgytos žinios padės lengviau su jais susikalbėti ir geriau juos suprasti, – įsitikinusi Tauragėje dirbanti psichologė.
Auga smalsesnė karta
Pokalbio metu pašnekovė džiaugėsi, kad tėvai pamažu ima suprasti, jog ankstesni auklėjimo metodai, su kuriais jie užaugo, jau nebetinka jų vaikams. Dabartiniai vaikai nebepaklūsta autoritetams, jie yra daug laisvesni, drąsesni, nebe tokie suvaržyti.
– Mūsų niekas nemokė emocinio raštingumo: kaip tvarkytis su savo jausmais, kaip juos reikšti, neretai net buvo draudžiama jausti tam tikrus jausmus, tokius kaip pyktis, liūdesys – „nepyk, juk pykti negražu“, „neliūdėk, viskas bus gerai“ ir panašiai. Dažnas iš mūsų neužaugome be fizinių bausmių, dėl to dabartiniams tėvams labai sunku įsivaizduoti, kaip įmanoma išauginti vaiką be rykštės. Matau, kad visuomenė tampa brandesnė ir nemano, kad bendravimo su vaikais įgūdžiai yra įgimti ar savaime išmokstami. Į šiuos mokymus tėvai registruojasi gana aktyviai, ankstesnes grupes surinkti buvo sunkiau, – ne pirmą mokymų grupę renkanti psichologė džiaugėsi tėvų aktyvumu ir noru tobulėti.
