Bažnyčių gatvėje stovi pastatas, tauragiškių vadinamas raudonų plytų namu. Dėl jo ne kartą į „Tauragės žinių“ redakciją skambino gyventojai, užduodami įvairius klausimus: kodėl namas neremontuojamas, esą nedera su aplinka ir darko miesto veidą. Skaitytojai domisi, kam jis priklauso, kokia jo ateitis.
Raudonplytį pastatą Bažnyčių gatvėje supa prekybos taškai ir didelis žmonių srautas. Ne paslaptis, kad ne vienas verslininkas norėjo jį įsigyti. Sklandė įvairios kalbos, esą savininkas miręs ir jis nežinia kam priklauso, kiti spėjo, kad namas atiduotas bažnyčiai. Verslininkus viliojo ne tik statinys, bet ir žemės sklypas pačioje miesto širdyje.
„Tauragės žinių“ redakcija išsiaiškino, kad naujasis pastatas priklauso UAB „Taura Group“. Ši bendrovė prieš daugiau nei porą metų nupirko pastatą, kuriame buvo įsikūrusi „Dubingių“ parduotuvė. Dabar įsigijo šalia esantį sklypą.
– Pirkimo procesas vyko dvejus metus, nes šio namo savininkas gyvena Vokietijoje. Jis nekalba lietuviškai, todėl naudojomės vertėjo paslaugomis. Patys važiavome į užsienį, – atviravo „Taura Group“ direktorius Artūras Vaičiulis, kuris tauragiškiams labiau žinomas kaip „Tauragės nekilnojamojo turto agentūros“ vienas iš savininkų.
Pasak pašnekovo, pirkimo-pardavimo dokumentai įregistruoti pagal įstatymus. Pasiteiravus apie tame name šiuo metu gyvenančius asmenis ir jų nuomos sutartį, sudarytą su vokiečiu, A. Vaičiulis teigė, kad nieko apie tai nežino, nes pastato savininkas apie juos neužsiminė. Verslininkas patikino, kad namų valdos dokumentai ką tik baigti tvarkyti įstatymiškai, jau yra suformuotas sklypas.
– Žinau, kad ten gyvena kažkokie žmonės. Esame pasiruošę konstruktyviam dialogui, pagrįstam geranoriškumu ir abipusiu supratingumu. Turime daug gražių planų šio sklypo atžvilgiu, tačiau tie norai dar kūrybos stadijoje, todėl apie juos papasakosiu truputį vėliau, – kalbėjo UAB „Taura Group“ direktorius.
Tauragės kultūros paveldo tarnybos vadovas Edmundas Mažrimas pateikė informaciją, kodėl šis pastatas ankščiau buvo įtrauktas į saugotinų objektų sąrašą, o šiuo metu nėra valstybės saugomas. Pasirodo, Lietuvos nepriklausomybės pradžioje, Ministrų Taryba išleido potvarkį, pagal kurį visi objektai, statyti tarpukario metais, prieš Antrąjį pasaulinį karą, privalėjo būti saugomi. Taip nuspręsta todėl, kad tuo metu vyko sparti privatizacija, todėl imtasi priemonių apsaugoti senus statinius nuo suniokojimų ir nugriovimų.
Po kurio laiko įsigaliojo naujas paveldo įstatymas, pagal kurį pastatas Bažnyčių gatvėje neatitiko reikalaujamų kriterijų, todėl buvo išbrautas iš saugotinų sąrašo.
– Šis pastatas neišsiskiria savo architektūra, neturi jokių išskirtinių detalių. Jis statytas apie 1938 metus. Antrojo pasaulinio karo metu visi Bažnyčios gatvės namai buvo sugriauti, o šis išliko sveikutėlis. Raudona spalva – visas jo išskirtinumas, – kalbėjo E. Mažrimas. Paveldosaugininkas teigė, kad pas jį atėję nuomininkai taip pat domėjosi, kodėl senas namas – ne saugotinas objektas. Prieš keletą metų jie buvo pradėję keisti griūvančią tvorą, bet atskubėjusi komisija liepė nutraukti darbus ir viską atstatyti taip, kaip buvę.
