Aktualijos

Karantinas įnešė daug chaoso ne tik verslininkams. Nemenka sumaištis kilo ir švietimo sistemoje. Pedagogams, mokiniams strimgalviais teko išmokti dirbti nuotoliniu būdu. Vis dėlto daugiausia streso, suprantama, patiria abiturientai, jau kitą savaitę pradedantys laikyti  brandos įskaitas. Žalgirių gimnazijos vadovas neslepia, kad šiųmetis egzaminų maratonas neatrodo tinkamas sprendimas įvertinti abiturientų žinias, ir siūlo jų atsisakyti.

Paskelbtos egzaminų datos

Pasak Švietimo, mokslo ir sporto ministro Algirdo Monkevičiaus, brandos egzaminai turėtų prasidėti birželio 22 dieną ir baigtis iki liepos 21-osios. Pirmasis stojimų į aukištąsias mokyklas etapas vyks iki rugpjūčio 18-osios, antrasis turėtų baigtis rugsėjo 4-ąją, o mokslo metus aukštosioms mokykloms siūloma pradėti dar po beveik dviejų savaičių.

Ministerija informavo, kad pagrindinės brandos egzaminų sesijos, vyksiančios birželio 22– liepos 21 dienomis, rezultatai bus skelbiami iki rugpjūčio 5 dienos, o brandos atestatus mokyklos galės išduoti nuo rugpjūčio 7 dienos. Brandos atestatui gauti reikia dviejų išlaikytų egzaminų: lietuvių kalbos ir literatūros ir vieno laisvai pasirenkamo. Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinis ir mokyklinis brandos egzaminai vyks birželio 29 dieną, anglų kalbos – liepos 1 dieną, matematikos – liepos 3 dieną. Užsienio kalbos egzaminų kalbėjimo dalis vyks birželio 22–25 dienomis. Pakartotinė egzaminų sesija bus vykdoma nuo liepos 22 iki rugpjūčio 4 dienos. Apeliacijų ir pakartotinės sesijos rezultatų skelbimo terminas – rugpjūčio 17 dieną. Bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas prašymų registravimas vyks nuo birželio 1 dienos iki rugpjūčio 18 dienos. Bendrasis priėmimas bus vykdomas dviem etapais. Pagrindinio etapo metu kvietimai studijuoti bus paskelbti rugpjūčio 25 dieną, studijų sutartys pasirašomos rugpjūčio 26–28 dienomis. Papildomas priėmimas prasidės nuo rugpjūčio 31 dienos ir baigsis rugsėjo 11 dieną.

Pasiruošti – neįmanoma

„Tauragės žinių“ pakalbinta Žalgirių gimnazijos abiturientė Eglė Petraitytė sako, kad dėl artėjančių egzaminų jai asmeniškai daug nerimo nekyla, nes ji jau pateikė paraišką į universitetą (ten vyksta išankstinis stojimas).

– Žinoma, nuotoliniu būdu mokytis yra sunkiau nei mokykloje, daug laiko reikalauja ne tik užduodami darbai, bet ir naujų temų aiškinimasis. Nuotolinio mokymosi metu pastebėjau keistą reiškinį – tiek pat, jei ne daugiau, darbų gauname iš tų dalykų, kurių egzamino nelaikome. Mano nuomone, abiturientai egzaminui daugiausia ruošiasi asmeniškai, tad mokantis namie nekyla daug kliūčių pakartoti ir prisiminti iki tol išmoktus dalykus. Šiuo metu labiau neramina situacija dėl lietuvių kalbos įskaitos ir aš, ir bendraamžiai esame sunerimę, kad nuosprendį, kaip viskas vyks, sužinosime paskutinę minutę, – teigia abiturientė.

Kad išgyvena stresą, neneigia ir Andrius Pleikys, šiemet irgi baigiantis „Versmės“ gimnaziją. Jis sako, kad šiuo metu išties sunku mokytis, suprasti pamokų medžiagą ir tinkamai įsisavinti informaciją.

– Nuotolinės pamokos ne tik reikalauja trigubai daugiau savarankiško darbo, bet ir nepalieka visiškai laisvo laiko. Visa diena dažniausiai paskirta daryti užduotis bei kitus darbus, dėl ko visiškai nebelieka laisvo laiko. Asmeniškai aš jaudinuosi dėl egzaminų, nes iš tikrųjų nežinau, kas bus ir kaip aš juos išlaikysiu. Nors bandomųjų egzaminų rezultatai mane tenkino, bet dabartinė situaciją visą sujaukė, ir aš nemanau, kad galiu egzaminus išlaikyti taip pat gerai, kaip būčiau galėjęs. Mano nuomone, valdžia visiškai neatsižvelgė į abiturientų situaciją. Mes visi tikrai suprantame, kad sunku priimti nestandartinius sprendimus ir atšaukti egzaminus, bet taip elgiasi tikrai ne viena šalis pasaulyje ir jie tame nemato nieko blogo. Tinkamai pasiruošti egzaminams nuotoliniu būdu yra neįmanoma. Todėl aš manau, kad egzaminai Lietuvoje turi būti atšaukti ir priimtas sprendimas brandos atestate įrašyti III–IV kl. metinių dalykų pažymių vidurkius. Nejaugi mūsų visų sveikata nėra svarbiau? Ir dėl streso šiuo metu, ir dėl tiesioginės priežasties – koronos.

Nuotrauka

Tikisi, kad sveikas protas nugalės

Žalgirių gimnazijos direktorius Jonas Jatautas įsitikinęs, kad dabartinė situacija turėtų lemti kitokius sprendimus. Ne tik dėl to, kad ruoštis egzaminams abiturientams dabar tenka ypatingomis sąlygomis, namuose, kur aplinkybės galbūt ne visada tam palankios, bet ir dėl to, kad daug neaiškumo, kaip tuos brandos egzaminus reiktų surengti. Direktorius mano, kad jų metu gali kilti daug grėsmių, dabar dar net nežinia, kokių.

– Manau, tie, kas priima sprendimus, kažkodėl tiki optimistiniu koronaviruso scenarijumi – kad jis netrukus atsitrauks ir mokiniai galės grįžti į mokyklos suolus. Tačiau taip gali ir neatsitikti. Kai šiandien žiūriu į pasaulio susirgimų kreives, man taip neatrodo. Todėl esu įsitikinęs, kad geriausias sprendimas būtų šiais metais atsisakyti egzaminų ir brandos atestate įrašyti pažymių vidurkius. Juo labiau, kad taip daro daug pasaulio universitetų, turinčių autonomiją. Jie vertina būsimus studentus pagal jų mokymosi vidurkius, o paskui, jau po pirmojo semestro, juk vis tiek tampa aišku, kas yra kas. Sprendimas nerengti šiemet brandos egzaminų yra priėmusi ne viena Europos šalis, – svarsto jis.

Pasak J. Jatauto, dabar yra toks laikas, kai reiktų parodyti ypatingą pasitikėjimą vienų kitais: universitetų – gimnazijomis, gimnazijų – abiturientais.

Direktorius dar nepraranda vilties, kad sprendimas rengti brandos egzaminus dar gali būti atšauktas. Jis sako suprantąs, kad politikams ir aukštiems vadovams nėra malonu keisti savo sprendimus, tačiau tiki, kad sveikas protas nugalės. Lietuvos gimnazijų asociacija, kurios tarybai jis priklauso, šiuo metu ruošia kreipimąsi į Švietimo ir mokslo ministeriją, kad sprendimas rengti egzaminus būtų pakeistas.

Karantinas paskelbtas kovo 16-ąją ir šiuo metu pratęstas iki gegužės 11 dienos. Jo metu neveikia visos kultūros, švietimo, ugdymo įstaigos, draudžiami masiniai renginiai. Mokslas vyksta nuotoliniu būdu.