Aktualijos

Internete rūbais prekiaujantys tauragiškiai pagarsėjo socialiniuose tinkluose. Tiesa, jiems skamba ne pagyros, o kritika ir kaltinimai sukčiavimu bei klastočių pardavinėjimu. Nors pirkėjai žeria priekaištus, pardavėjai į kalbas leistis nenori – žmonės sako, kad gavę prastos kokybės prekes prašo grąžinti pinigus, bet yra ignoruojami, kartais užblokuojami. Tauragiškiai nepanoro bendrauti ir su žiniasklaida.

Užsisakė vieną modelį – gavo kitą

Jurbarko rajone gyvenanti Daiva (vardas pakeistas) „Tauragės žinioms“ teigė susidūrusi su sukčiavimu. Moteris sakė iš Tauragėje gyvenančių Rimos S. ir Arūno S. užsisakiusi rūbų. Su pardavėjais ji susitarė, kokių konkrečiai drabužių nori, aptarė spalvą, modelį, dydį, tačiau galiausiai sulaukusi siuntinio pasijuto apgauta.

– Man atsiuntė rūbus, kurių nei modelis, nei dydis neatitinka. Ten – padirbiniai. Etiketės – nukirptos. Žinoma, pirkdama už 52 eurus sportinį kostiumą nesitikėjau gauti originalo. Jie pažymėti „Nike“ ženklu. Rūbus pirkau tam, kad galėčiau juos dėvėti vaikščiodama po namus, tad pernelyg to, ar čia originalūs, ar neorginalūs rūbai, nesureikšminau, – kalbėjo ji. 

Tačiau labiausiai Daivą papiktino tai, kad rūbai – kitokie nei ji užsisakė, o kai mėgino su pardavėjais tartis dėl pinigų grąžinimo, ją ėmė ignoruoti. 

Moteris sakė prekes užsisakiusi iš feisbuke esančio puslapio „AD Prekės“, turinti ir susirašinėjimo momentines ekrano nuotraukas. Tačiau šiuo metu socialiniame tinkle tokio pavadinimo puslapio nebėra. Vietoje jo – kito pavadinimo puslapis, kuriame siūlomos tos pačios prekės.

„Tauragės žinių“ turimose ekrano nuotraukose matyti, kad už pirkinį Daiva pinigus sumokėjo į Rimos S. banko sąskaitą. Tiesa, ant paties siuntinio pakuotės nurodytas kitas asmuo – Arūnas S. Abiejų asmenų pavardės tos pačios, tad pašnekovė spėjo, kad pardavėjus sieja giminystės ryšiai. 

Daiva teigė tuomet susidomėjusi plačiau, iš ko pirko kostiumą, o socialiniuose tinkluose rado informacijos, kad kiti vartotojai taip pat susidūrė su nesklandumais, kai bendravo su minėtais pardavėjais – gaudavo ne tas prekes, kurių tikėdavosi, reikalaudavo grąžinti pinigus, bet būdavo ignoruojami.

Nuotrauka

Perskaitė atsiliepimus internete

– Įrašius jų vardus ir pavardes socialiniame tinkle pirmasis paieškos rezultatas yra grupė „Nepatikimi asmenys“, kurios administratorius – Dainius Dainauskas. Apie ponią Rimą yra daug atsiliepimų, aš irgi palikau vieną jų komentaruose, – kalbėjo pašnekovė.

Daiva kalbėjo besikreipusi telefonu į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą.

Prieš tai su Rima S., sakė moteris, ji dar mėgino susitarti geruoju.

– Pasakiau, kad nenoriu spręsti to ginčo per tarnybas. Mane ji įkalbinėjo, kad drabužius galėtų pakeisti. Tačiau aš atsakiau, kad ja nebepasitikiu, – sakė pirkėja. 

Moteris teigė, kad paskelbusi informaciją apie ginčą su Rima S., galiausiai pinigus atgavo. O rūbus moteris ketina pristatyti Tauragės apskrities policijos pareigūnams, kad šie pasidomėtų, ar tauragiškiai neprekiauja klastotėmis.

Pašnekovė kalbėjo, kad bendravo ir su daugiau žmonių, kurie pirko iš tauragiškių rūbus.

– Yra ir daugiau nukentėjusiųjų, – patikino Daiva. 

Socialiniame tinkle grupėje „Nepatikimi asmenys“ grupės administratorius D. Dainauskas rašė sulaukęs vienos moters skundo. Moteris panoro likti anonime, nes nenorėjo sulaukti grasinimų. Moteris įraše, kurį paskelbė D. Dainauskas, skundžiasi: „Pirkau sportinį kostiumą iš puslapio „AD Prekės“. Pinigai pervesti į Rimos … (pavardė, – aut. past.) sąskaitą. Siunta išsiųsta iš Tauragėje esančio paštomto. Siuntėjas – Arūnas … (pavardė – aut. past.). Gauta prekė visai neatitiko tos, kurią užsisakiau. Modelis visiškai kitoks, dydis taip pat, kokybė prasta… Parašiau pardavėjai apie netinkamą siuntinį, gal sumaišė… Sulaukiau ignoravimo. Kantriai palaukusi pasiūliau spręsti problemą draugiškai, arba teks „nedraugiškai“ ieškoti sprendimų. Po ilgų diskusijų, susirašinėjimų susitarėme, pažadėjo tuoj grąžinti pinigus, o aš – prekę. Bet tai liko pažadais“. 

„Tauragės žinios“ išsiaiškino, kad  paskelbus įrašą, Rima S. vis tik pinigus grąžino. 

Dar viename įraše teigiama: „Gautas treningas visai ne toks, koks nuotraukoje. Pradėjus rašyti, kad atsiųstų reikiamą, nes gal susimaišė, nieko neatrašė. Vėliau parašiau, kad grąžintų pinigus. Taip asmuo neatsako jau 4 dienas. Skambinta ir į nurodytą telefono numerį, kuris buvo nurodytas ant siuntos, bet jis visada išjungtas“. 

D. Dainauskas vėliau informavo, kad po šio skelbimo Rima S. pinigus šiai pirkėjai grąžino. 

Pirko už 144 eurus

Iš Rimos S. ir Arūno S. rūbus pirko ir Kauno rajone gyvenanti Marija Zakrižauskienė. Ji teigė už pirkinius paklojusi 144 eurus.

– Užsisakiau vyriškus treningus ir kedus, – sakė ji ir pabrėžė, kad sulaukė prekių, kurios pasirodė jau panaudotos – esą batai buvo nutrinti. 

M. Zakrižauskienė teigė esanti įsitikinusi, kad gavo ne originalius, o padirbtų prekės ženklų rūbus. 

– Buvo nukirpta viršutinė etiketė. Ant drabužio net nenurodytas dydis, – kalbėjo pašnekovė. 

Moteris teigė mėginusi susisiekti su pardavėjais, tačiau nesulaukusi atsakymo, ėmė jiems grasinti policijos pareigūnais.

– Galiausiai užblokavo, kad negalėčiau jiems parašyti. Tuomet pamačiau, kad yra sukurtas kitas puslapis, į kurį įkeltos tos pačios nuotraukos. Supratau, kad tai jų verslas. Taigi, parašiau jiems dar kartą. Galiausiai su manimi susisiekė. Pinigus grąžino. Prieš tai kreipiausi į policijos pareigūnus, – komentavo ji. 

„Tauragės žinios“ kreipėsi komentaro į Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (AVPK). 

„Buvo priimtas sprendimas atsisakyti pradėti administracinę”, – teigė Kauno AVPK Komunikacijos poskyrio vedėja Odeta Vaitkevičienė.
 

Įrašų trinti neplanuoja

„Tauragės žinioms“ feisbuko grupės „Nepatikimi asmenys“ administratorius D. Dainauskas teigė, kad nei Rima S., nei Arūnas S. su juo nesusisiekė, įrašų pašalinti neprašė, tačiau kitų vartotojų reikalavo parašyti administratoriui, kad ištrintų informaciją.

– Žmonės turėjo įrodymus, kurie pagrindė jų žodžių tikrumą. Norint paskelbti anoniminio pobūdžio įrašą, privalo būti pateikti įrodymai. Gavęs tokius įrodymus, sutinku viešinti tokias istorijas. Kai kurie žmonės vengia ne anonimiškai skelbti istorijas, kaip juos apgavo, nes gėda prieš draugus, pažįstamus. Nors čia jokios gėdos nėra, – sakė D. Dainauskas.

Jis teigė, kad socialiniuose tinkluose paskelbtų įrašų jis netrina, tačiau jeigu pardavėjai grąžina pinigus, papildo šią informaciją. 

2018 m.  sukurtoje grupėje – apstu įrašų apie nesąžiningus pardavėjus. D. Dainauskas neslėpė kartais sulaukiantis ne tik grasinimų, bet ir pasiūlymų už atlygį įrašus ištrinti. Tačiau, kaip pats sako, to nedaro – tai neatitinka grupės principų. 

– Grupės tikslas yra padėti žmonėms. Niekada nemėgau neteisybės, kai nesąžiningi žmonės mėgina apgauti patiklius asmenis. O viešumas – galingas ginklas, – sakė D. Dainauskas.

Dainius Dainauskas:

„Žmonės turėjo įrodymus, kurie pagrindė jų žodžių tikrumą. Norint paskelbti anoniminio pobūdžio įrašą, privalo būti pateikti įrodymai. Gavęs tokius įrodymus, sutinku viešinti tokias istorijas.“ 

Nuotrauka

Nebendrauja

Su Rima S. ir Arūnu S. „Tauragės žinioms“ susisiekti nepavyko. Į tauragiškių socialiniame tinkle sukurtame puslapyje išsiųstą žinutę jie neatsakė. Neatsiliepiama ir į skambučius telefonu. Parašius SMS žinutę – tyla. Tad išgirsti prekeivių rūbais įvykių versijos nepavyko.

Ekspertizės neatlieka

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Dalia Malinauskienė teigė, kad tarnybos praktikoje yra pastebėti atvejai dėl Tauragėje įsisteigusių pardavėjų veiklos parduodant prekes socialiniuose tinkluose. „Buvo vartotojų prašymų, perduotų policijai dėl galimų sukčiavimo atvejų“, – patikino D. Malinauskienė.

O Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vyresnioji specialistė Lina Banienė teigė, kad dėl prekių klastočių asmenys gali kreiptis ir tiesiai į policijos komisariatą.

O štai D. Malinauskienė akcentavo, kad jeigu pirkėjas įtaria, kad įsigijo klastotę, tarnyba šį klausimą spręstu bendradarbiaudama su policija. Pati tarnyba, anot jos, neatlieka ekspertizės dėl prekių klastočių. Pasak D. Malinauskienės, vartotojai, norėdami išvengti problemų, turėtų atkreipti dėmesį, kad gerai žinomo prekės ženklo prekė, kuri yra parduodama už daug mažesnę kainą, negu ji įprastai galėtų kainuoti, galimai yra klastotė.

Nuotrauka

Dėl rūbų ir avalynės skundžiamasi dažniausiai

D. Malinauskaitė skaičiavo, kad vartotojų prašymai dėl elektroninėse parduotuvėse, įskaitant ir socialinius tinklus, įsigytų prekių ar paslaugų sudaro beveik trečdalį Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje gautų vartotojų prašymų. 

„Dažniausiai vartotojai skundžiasi dėl prekių nepristatymo, nekokybiškų prekių pristatymo, terminų nesilaikymo, o taip pat, kaip ir šiuo atveju – ne tos, kaip užsakyta, prekės pristatymo ir pardavėjo nevykdomų pareigų, susijusių su vartotojų teisių užtikrinimu (prekės pakeitimas, pinigų grąžinimas ir pan.).

Vartojimo prekės, o ypač rūbai, avalynė, elektrotechnikos gaminiai, yra dažniausia priežastis, dėl ko skundžiasi vartotojai. Apie pusė vartotojų pateiktų prašymų VVTAT yra dėl vartojimo prekių. Šiuo konkrečiu atveju, reikėtų atkreipti dėmesį, kad pirkimas socialiniuose tinkluose ne visada reiškia vartojimo santykius, kuriems gali būti taikomos vartotojų teisių apsaugos taisyklės. Jeigu parduoda fizinis asmuo, kuris nesiverčia ūkine ar komercine veikla, jis nelaikomas pardavėju, kaip jį apibrėžia teisės aktai. Tuomet nukentėjusiam pirkėjui gali būti sunku apginti savo pažeistas teises. Pirkimas socialiniuose tinkluose reikalauja daugiau vartotojo atidumo ir todėl, kad kartais sunku surasti pardavėjo kontaktus arba paaiškėja, kad pardavėjas yra iš ne Europos Sąjungos valstybės“, – sakė D. Malinauskaitė. Tačiau ji pažymėjo, kad visais atvejais, jeigu vartotojui buvo pristatyta ne ta prekė, kurią jis užsakė, ir vartotojui nepavyksta išspręsti problemos su pardavėju, jis gali kreiptis į tarnybą dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka.

Nuotrauka