Pagramančio regioninis parkas socialiniuose tinkluose pasidalijo įspūdingu vaizdo įrašu, kuriame matyti itin išsiliejusi Jūros upė ties Gudlaukio tiltu. „Dar niekada nebuvo tokio potvynio ties Gudlaukio tiltu. Jūra tampa tikra jūra“, – skelbiama įraše. Parko atstovai teigia, kad tokio masto upės išsiliejimas žiemą – neįprastas reiškinys.
Lėmė krituliai, ištirpęs sniegas
„Tauragės žinių“ kalbinta Pagramančio regioninio parko atstovė Lina Misiulytė teigė, kad Jūros upės kilimas žiemą pastaruoju metu pastebimas kur kas dažniau nei anksčiau.
– Gudlaukio tiltą pastaruoju metu apsemia itin dažnai. Ypač po naujųjų metų. Tiesa, trečiadienį upė šiek tiek nuslūgo, bet kai pirmadienį paskelbėme įrašą, buvo milžiniškas išsiliejimas. Dirbu jau 10 metų. Tokio vaizdo čia dar nėra buvę, – kalbėjo pašnekovė.
L. Misiulytė teigė, kad tiltas iki šiol yra apsemtas, tokia padėtis gali būti ir savaitgalį.
– Tokį išsiliejimą lemia krituliai. Kelias dienas lijo, be to, ištirpo sniegas, – sakė ji.
Pagramančio regioninio parko atstovė pastebėjo, kad Jūros upės lygis pakilęs ir ties Jovarų mikrorajonu Tauragėje. Leidžiantis nuo Vasaros estrados takas palei Jūros upę – apsemtas.
– Tai nebūdinga žiemą. Tokie reiškiniai dažnesni pavasarį, kai būna ledonešis, – komentavo L. Misiulytė.
Vyksta klimato kaita
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, kritulių kiekio pasikeitimas, dažnesni upių potvyniai yra susiję su globaline klimato kaita.
Lietuvos energetikos instituto atlikta analizė rodo, kad iki 2040 metų Lietuvos upėse pavasariais potvyniai sumažės, bet jie padažnės žiemos sezonu.
Aplinkos ministerija skelbia, kad klimato kaitos problemą lemia anglies dioksido spartus augimas dėl žmogaus vykdomos ūkinės veiklos.
Greitai keičiantis atmosferos sudėčiai, atitinkamai greitai keičiasi atmosferos savybės išlaikyti šilumą, dėl to kyla vidutinė planetos paviršiaus temperatūra. Aplinkos ministerijos duomenimis, nuo 1880 metų vidutinė globali oro temperatūra padidėjo 0,8°C.
Prognozuojama, kad per artimiausius 30 metų temperatūra išaugs dar 0,3–0,7 °C. 1983–2012 metų laikotarpis Šiaurės pusrutulyje buvo šilčiausias 30 metų laikotarpis per pastaruosius 1,4 tūkst. metų. Nors šiuo metu temperatūrų pasikeitimai yra tiesiogiai pavojingi tik trapioms ekosistemoms, nykstant vienoms rūšims vyksta grandininė reakcija ir grėsmė dėl to iš karto kyla kitoms.