Aktualijos

Netikėtai prasidėjęs Rusijos karas prieš Ukrainą įnešė sumaišties šalies ir regiono verslams. Dalis buvo įdarbinę ukrainiečių, dalis nuostolių patirs dėl brangstančių išteklių. Jau dabar aišku, kad nuostolių bus daug, tačiau verslininkai pabrėžia – pinigais laisvės nepamatuosi. Prisiimtą riziką tenka suvaldyti.

Milžiniški nuostoliai

Lietuvos verslo konfederacijos atstovai, duodami interviu žiniasklaidai, tikino, kad dėl karo Ukrainoje ir įvestų sankcijų Rusijai mūsų šalies verslas neteks per 300 mln. eurų, gaunamų iš tarpusavio prekybos.

Karo veiksmai Ukrainoje nesiliauja, pasaulio bendruomenė vis griežčiau spaudžia Rusiją ekonominėmis sankcijomis, dėl to krenta Rusijos rublio kursas, stringa prekyba, auga dujų ir naftos kainos. Įmonės susiduria ir su darbuotojų problema – logistikos sektorius buvo įdarbinęs daug ukrainiečių vairuotojų, pastarieji grįžta į savo šalį ginti tėvynės.

Išsaugo darbo vietas

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) iš karto, dar vos tik prasidėjus karui, informavo darbdavius, kad pagal Darbo kodeksą darbdavys turi pareigą atleisti darbuotoją nuo darbo išsaugant jam darbo vietą, jeigu tai būtina visuomeninėms valstybinėms, piliečio ar kitoms pareigoms vykdyti.

Šis laikotarpis yra įskaitomas į darbo metus, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos. 

– Darbdaviai turi įvertinti susiklosčiusią sudėtingą situaciją. Kai Tėvynė pavojuje, turime galvoti ne tik apie teises, bet ir apie pareigas – pareigą ją ginti. Todėl darbdaviams neturėtų kilti jokių abejonių dėl darbuotojų išleidimo šios pareigos vykdymui, – pranešime žiniasklaidai komentavo VDI kancleris Šarūnas Orlavičius.

Kilo sumaištis

Kalbinti logistikos sektoriaus Tauragės regione atstovai neslėpė, kad situacija tragiška visur. Kai kurie darbuotojai ukrainiečiai išvažiavo ginti savo šalies, kiti dar liko, bet taip pat yra nežinioje. 

– Daug reikalų, problemų. Visi išvažinėjo, paliko automobilius. Yra tokių, kurie pasilieka, bet irgi nežinioje. Vieną dieną viskas gerai, kitą dieną – karas. Nuostolių bus, valstybė gal atidės mokesčius, bet kas iš to. Darbo vietas išsaugojom, bet ar sugrįš jie, niekas neaišku, – kalbėjo verslininkai, prašę neminėti pavardžių ir įmonių pavadinimų.

Vienareikšmio atsakymo nėra

Tauragės apskrities verslininkų asociacijos (TAVA) pirmininkas, metalo gamybos įmonės direktorius Marius Jucikas „Tauragės žinioms“ sakė, kad vienareikšmio atsakymo šioje situacijoje nėra. Ukrainos žmonės kovoja dėl visos Europos laisvės.

– Pinigais laisvės nepamatuosi, pas mus dar karo nėra, tankai nevažinėja. Ten žmonės netenka namų, tėvų, artimųjų. Tai nesulyginami dalykai, – sakė pašnekovas.

Stoja logistika

Pasak jo, brangsta žaliavos, metalas. Iš vienos pusės – gerai, didesnis uždarbis gamyboje. Tačiau iš kitos pusės – tai atsilieps metalo gaminių kainoms. Logistikos įmonėms, pasak M. Juciko, sunku ne tik dėl vairuotojų ukrainiečių, tačiau ir dėl išaugusios kuro kainos.

– Pats esu susijęs su autovežiais, sustabdėme reisus, neapsimoka važiuoti, per brangu. Kai kurie dar važiuoja, bet iš inercijos tikriausiai, – teigė pašnekovas.

Sudėtinga situacija ir besiverčiantiems automobilių prekyba. Pasak M. Juciko, daug automobilių pirkėjų Tauragėje būdavo ukrainiečiai, baltarusiai. Dabar dėl karo veiksmų sunku ne tik atvežti automobilių, bet nėra ir kas juos perka.

Gamtiniai ištekliai

Ne ką mažesnė problema – ir dėl gamtinių dujų kainų. Jeigu gyventojams kainas reguliuoja 

valstybės institucijos (Valstybinė energetikos reguliavimo taryba), tai verslas, pasak M. Juciko, kiekvieną mėnesį moka rinkos kaina.

– Kiek žinau, už kovą kubinio metro kaina bus 2, 2,5 euro. Palyginimui – prieš metus panašiu laikotarpiu kubinio metro kaina siekė vos 30 centų. Tad galite palyginti. Bet Tauragėje mažai verslų, kurie dujas naudotų, kiek žinau, tik „Vilkyškių pieninė“ naudoja ir turi nemažų iššūkių, – teigė pašnekovas.

Su „Vilkyškių pieninės“ atstovais susisiekti nepavyko. Komentaro įmonės direktoriaus prašėme dar praėjusią savaitę, tačiau administratorė atsakė, kad direktorius išvykęs ir nėra galimybės su juo susisiekti.

Didesnė marža

Paklaustas, kodėl Lietuvos verslas buvo linkęs flirtuoti su nedraugiškomis Rusijos ir Baltarusijos valstybėmis, juk Rusija priešišką retoriką Ukrainos ir Lietuvos atžvilgiu taikė beveik visą laiką nuo Sovietų sąjungos subyrėjimo, M. Jucikas teigė, kad viską nulėmė lengvi pinigai.

– Ten didelė marža, didesni pinigai, uždarbis. Suprantu, kas turi artimus ryšius su Rusijos, Baltarusijos rinkomis, finansiškai verslui bus sunku. Bet anksčiau ar vėliau tuos procesus reikėjo suvaldyti. Ar norime savo laisvę aukoti dėl lengvesnio uždarbio? – retoriškai klausė TAVA pirmininkas M. Jucikas.