Nuo balandžio 1-osios mišriosios atliekos mieste vežamos ne kiekvieną, o kas antrą savaitę. Prie naujojo grafiko turintiems prisitaikyti gyventojams iškilo klausimas, ar mokestis už žaliąsias atliekas įskaičiuojamas į pastoviąją dalį, už kurią moka visi.
Į redakciją paskambinusi tauragiškė teiravosi negalinti suprasti, ar mokestis už žaliąsias atliekas įskaičiuojamas į pastoviąją rinkliavos dalį, ar už jų išvežimą reikia mokėti papildomai.
Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro Atliekų tvarkymo skyriaus vadovė Vilmantė Krištopaitienė paaiškino, kad žaliųjų atliekų išvežimas skaičiuojamas į bazinį skaičių.
Kad būtų aiškiau, pateikiamas toks pavyzdys. Kiekvienas individualios valdos savininkas moka rinkliavą, kuri susideda iš pastoviosios ir kintamosios dalies. Pastovioji dalis apskaičiuojama pagal gyvenamąjį plotą. Jei gyvenamojo namo plotas viršija 100 kv. m, pastovioji mokesčio dalis yra už 17 didžiųjų konteinerių. Už juos susimokėti teks, išveža tiek gyventojas ar ne. Į šį skaičių įeina ir mišriosios, ir žaliosios atliekos.
V. Krištopaitienė, paklausta, apie atliekų išvežimo problemas, pirmiausia pasidžiaugė, kad situacija mieste yra gerokai pasitaisiusi – nors prie atliekų surinkimų aikštelių negalimų palikti stambiųjų atliekų vis dar atsiranda, jų gerokai sumažėjo.
– Gyventojai darosi sąmoningesni, padeda ir vaizdo stebėjimo kameros, tvarką prižiūrintys savivaldybės specialistai, – vardijo V. Krištopaitienė.
Bet esama ir skaudulių – tai Joniškės sodai.
– Prieš įvedant dvinarį mokestį sodų gyventojai šaukė, kad jie atliekų neturi. Bet Joniškės sodai – mistika. Jei ketvirtadienį išveža atliekas, tai pirmadienį vėl jų kalnai – ir baldų, ir automobilių dalių, – pasakojo V. Krištopaitienė.