Restorane „Holivudas“ vasarą papildomai įdarbinami 5–6 jaunuoliai
Raimondos Alysienės nuotrauka
Baigiantis mokslo metams moksleiviai kuri vasaros planus: daugelis nori ne tik pailsėti, bet ir užsidirbti išlaidoms. Didžiajai daliai jų įsidarbinti taip ir nepavyksta, nors darbdaviai sako, kad darbų yra. Žinoma, nepilnamečiams tinkamų darbo vietų mažiau nei norinčiųjų padirbėti, be to, darbdaviai labiau linkę įdarbinti pilnamečius. Apie tai kalba ne tik darbdaviai, bet ir moksleiviai. Vaikų ir paauglių darbą griežtai reglamentuoja įstatymai, juos primena ir Valstybinė darbo inspekcija, kuri, susumavusi praėjusių metų rezultatus, skelbia nustatytų pažeidimų statistiką.
Darbo rasti sunku
Viešojoje erdvėje skelbimų, kad nepilnamečiai ieško darbo, gausu. Dažnas darbo ieškantis jaunuolis nurodo, kokio darbo pageidautų – siūlosi prižiūrėti vaikus, pjauti žolę, kapoti malkas ir jas sunešti, ieško darbo statybose, lentpjūvėse. Kai kurie jaunuoliai siūlosi dirbti ir naktinį darbą.
„Tauragės žinių“ kalbinta gimnazistė pasakojo, kad per vasarą bent mėnesį norėtų padirbėti.
– Bet kiek kalbėjau su draugais, mėnesiui įsidarbinti labai sunku. Gal tiksliau – neįmanoma, nes darbdaviai priima tuos, kurie sutinka dirbti visą vasarą. Esu pilnametė, galėčiau išvažiuoti į pajūrį, ten darbo galima rasti, tačiau nenoriu išvykti iš Tauragės. Čia ieškojau darbo, bet greičiausiai jo taip ir nerasiu, – pasakojo Ieva.
Šešiolikmetė gimnazistė pasakojo, kad darbo Tauragėje susirasti greičiausiai taip ir nepavyks.
– Darbdaviai nenori nepilnamečių. Radau kelis pasiūlymus, bet tie darbai man per sunkūs. Pasikalbėjau su tėvais, jie irgi sakė nerizikuoti sveikata. O taip noriu užsidirbti bent kažkiek, kad nereikėtų vis prašyti tėvų, – teigė paauglė.
Šiemet siūlančiųjų mažiau
Šiais metais Užimtumo tarnyboje (UŽT), kaip informavo tarnybos bendradarbiavimo koordinatorė Aušra Kaluzevičienė, vasaros darbams jau užsiregistravo 23 Tauragės rajono moksleiviai. Pastebima, kad didžioji jų dalis registruojasi jau nebe pirmą vasarą. Pernai darbo per UŽT ieškojo apie 40, 2020 m. – apie 10 moksleivių. Dar ankstesniais metais UŽT registruotų Tauragės moksleivių skaičius pasiekdavo ir 100.
– Jaunimas labai darbingai nusiteikęs, tikrai daug mokyklą baigiančių ir egzaminus laikančių moksleivių, studentų aktyviai bando įsidarbinti. Smagių, iniciatyvių darbuotojų sulaukiame. Kartais kalbama, kad sezoniniai darbuotojai būna nelabai kokie, bet mums labai sekasi – visi labai šaunūs. Pernai vasarą turėjome šaunią kompaniją jaunuolių, manau, ir šią panašiai bus, nes pradžia labai nebloga – pasakojo Justė.
Pasak A. Kaluzevičienės, birželio 7 d. duomenimis, Tauragėje buvo registruotos 6 laisvos darbo vietos, į kurias darbdavys sutiktų įdarbinti moksleivį: atrakcionų parko prižiūrėtojo, automobilių plovėjo, nekvalifikuoto statybos darbininko, padavėjo, valytojo ir virtuvės darbininko. Iš viso šiais metais Tauragėje registruota 12 laisvų darbo vietų moksleiviais. Vakar po pietų UŽT Tauragės skyriuje vyko moksleivių atranka į UAB „Klasmann-Deilmann Laukėsa“ laisvas darbininko vietas, į kurias priimami moksleiviai tik nuo 16 metų. UŽT duomenimis, šiuo pasiūlymu buvo susidomėję 9 moksleiviai.
2021 m. registruota net 70 laisvų darbo vietų – buvo siūloma dirbti pagalbiniais darbininkais (37 laisvos darbo vietos), padavėjais (14), administratoriais (7). 2020 m. registruotos tik 4 laisvos darbo vietos, 2019 m. – 37.
Moksleiviai domisi pagalbinio darbininko, barmeno padavėjo, prekybos salės, virtuvės darbuotojo ir kitomis nekvalifikuoto darbo pozicijomis. Moksleiviai pageidauja įsidarbinti vasaros sezonui.
Paklausta, ar noriai darbdaviai įdarbina moksleivius, UŽT atstovė teigė, kad darbdaviai domisi moksleivių įdarbinimu ir galimu finansavimu. Moksleiviai noriai ieškosi darbo ir netgi savo iniciatyva kreipiasi į įmones ir teiraujasi, kokios galimybės įsidarbinti. Lengviau įsidarbinti vyresniems (17–18 m.) moksleiviams.
Norinčiųjų netrūksta
Kiekvieną vasarą moksleiviai ir studentai įdarbinami restorane „Holivudas“. Jo direktorė Justė Varškienė „Tauragės žinioms“ pasakojo ieškanti pilnamečių.
– Darbas restorane organizuojamas pagal grafiką, dirbantieji kas antrą savaitgalį nedirba. O nepilnamečiai sekmadieniais dirbti negali. Jei priimtume nepilnamečius, reikėtų specialiai derinti grafiką, tad išsiderintų visų darbuotojų grafikai, būtų per daug keblu, – paaiškino J. Varškienė.
O norinčių įsidarbinti, kaip pastebi Justė, labai daug. Šią vasarą restorane pasiūlyta nemažai darbo vietų ir jos jau beveik užimtos.
– Gal viena dar likusi, – pasakojo Justė. – Jaunimas labai darbingai nusiteikęs, tikrai daug mokyklą baigiančių ir egzaminus laikančių moksleivių, studentų aktyviai bando įsidarbinti. Smagių, iniciatyvių darbuotojų sulaukiame. Kartais kalbama, kad sezoniniai darbuotojai būna nelabai kokie, bet mums labai sekasi – visi labai šaunūs. Pernai vasarą turėjome šaunią kompaniją jaunuolių, manau, ir šią panašiai bus, nes pradžia labai nebloga.
Kaip pastebi restorano direktorė, darbintis jaunuoliai dažniausiai pageidauja visai vasarai.
– Tarkim, dvyliktokai dirba nuo birželio 1-osios. Susideriname darbo grafikus, kad galėtų egzaminams pasiruošti ir juos laikyti, – teigė Justė.
Vasaros sezonui restorane papildomai priimami 5–6 darbuotojai. Jų ieškoma dedant skelbimus feisbuke, užimtumo tarnyboje.
– Vienas vakar paskambino, sakiau, kad šiandien galime susitikti, bet jis nepasirodė. Nėra daug norinčių dirbti, o jei ateina, norėtų pastovėti ir nieko nedirbti. Pirmiausia iš jų reikia atimti telefonus, šiuolaikinis jaunimas nelabai nori dirbti paprasto darbo. Reikia iš paskos eiti ir rodyti pirštu. Atsakomybės jausmo trūksta. Jaunuoliai žino savo teises, bet pareigų nelabai – ryte nori ateiti kada atsikelia, pietūs kada nori. Drausmė yra didžiausia problema. Patys turi noro rodyti, o darbų yra, – pasakojo statybos įmonės vadovas.
– Dažniausiai ir patys jaunuoliai ieško, o mes prieinami visais kanalais – telefonu, feisbuko žinutėmis, el.paštu. Kiti ateina išgirdę jau įsidarbinusių draugų atsiliepimus. Be to, smagiau, kai kartu dirba pažįstami žmonės, – pasakojo restorano direktorė.
Paklausta apie darbo užmokestį Justė teigė, kad mokamas valandinis darbo užmokestis, apsižvelgus į darbuotojo motyvaciją ir gebėjimus suteikiama galimybė uždirbti daugiau nei minimalus atlyginimas.
Pasigenda motyvacijos
Apie moksleivių ir jaunimo įdarbinimą kalbintas MB „Bajorsta“ direktorius Algimantas Bajorinas nebuvo taip optimistiškai nusiteikęs.
– Vienas vakar paskambino, sakiau, kad šiandien galime susitikti, bet jis nepasirodė. Nėra daug norinčių dirbti, o jei ateina, norėtų pastovėti ir nieko nedirbti. Pirmiausia iš jų reikia atimti telefonus, šiuolaikinis jaunimas nelabai nori dirbti paprasto darbo. Reikia iš paskos eiti ir rodyti pirštu. Atsakomybės jausmo trūksta. Jaunuoliai žino savo teises, bet pareigų nelabai – ryte nori ateiti kada atsikelia, pietūs kada nori. Drausmė yra didžiausia problema. Patys turi noro rodyti, o darbų yra, – trečiadienį pasakojo statybos įmonės vadovas.
Paklaustas, kokius darbus tenka dirbti jaunuoliams, pašnekovas vardijo – dažyti, sutvarkyti aplinką, surinkti šiukšles. Tai darbai, kurie nereikalauja kvalifikacijos ir galimi pagal keliamus nepilnamečių įdarbinimo reikalavimus.
– Kiekvienais metais priimu jaunuolių, ir pernai dirbo 2–3, – teigė A. Bajorinas, pridūręs, kad darbdaviai nelabai linkę įdarbinti nepilnamečių.
Paklaustas apie tai, kuriam laikui jaunuoliai dažniausiai įsidarbina, pašnekovas pasakojo, kad dažniausias dirbama iki rugpjūčio pradžios, po to jaunuoliai nori atostogauti. Bet būna, kad ir iki rugsėjo 1-osios dirba.
– Turbūt priklauso ir nuo to, kam kas taupo, – svarstė įmonės vadovas.
Kviečia įdarbinti jaunimą
2019-ųjų pradžioje rajono savivaldybės taryba patvirtino Tauragės rajono savivaldybės jaunimo vasaros užimtumo programą, kurios tikslas – skatinti jaunimo (nuo 14 iki 23 metų, besimokantį savivaldybės ugdymo įstaigoje, profesinėje ar aukštojoje mokyklose) užimtumą vasaros metu ir didinti jaunimo darbo patirtį. Pagal šią programą kompensuojama dalis darbdaviui tenkančių išlaidų, susijusių su darbo užmokesčio mokėjimu. Kompensacija ne didesnė kaip 50 proc. nuo minimalios mėnesinės algos. Jei įdarbinamas jaunas neįgalus asmuo, mėnesinė kompensacija gali siekti 75 proc. minimalios mėnesinės algos. Tam pačiam darbdaviui kompensacija gali būti skiriama ne daugiau kaip už 3 įdarbintus jaunus asmenis. Darbdavys ir įdarbintas jaunas asmuo programa gali pasinaudoti vieną kartą per metus.
Kompensacija gali pasinaudoti visų teisinių formų darbdaviai ir privatūs subjektai, registruoti savivaldybės teritorijoje ar joje veikiantys, įdarbinę savivaldybėje registruotą jaunimą.
Kompensacija neskiriama, jeigu jaunas asmuo išdirba mažiau kaip 10 darbo dienų arba mažiau kaip 80 darbo valandų, darbdavys skolingas Valstybinio socialinio draudimo fondui.
Kaip informavo savivaldybės atstovas spaudai Kasparas Bertašius, įgyvendinant šią programą pernai 53 įmonėms, įdarbinusioms 89 jaunus asmenis vasaros metu, skirta 62 070 Eur. 2020 m. kompensacijomis pasinaudojo 31 įmonė, kurios įdarbino 54 jaunus asmenis, o lėšų buvo skirta 28 883 Eur. 2019 m. kompensacijos skirtos 17-ai įmonių, kurios įdarbino 34 jaunus asmenis, o Tauragės rajono savivaldybės administracija kompensavo 17 366 Eur.
Nelegalus darbas – vergovės forma
Baigiantis mokslo metams ir prasidedant sezoniniams darbams VDI primena, kad vaikų ir paauglių darbas yra griežtai reglamentuojamas įstatymais ir tai yra skirta apsaugoti vaikus nuo išnaudojimo.
Vaikų ir paauglių darbas galimas tik tokiomis sąlygomis, kurios nekelia grėsmės jų sveikatai ir protiniam bei fiziniams vystymuisi. Tai gali būti lengvas darbas, turintis labiau edukacinius tikslus, tinkantis pagal amžių ir galimybes bei netrukdantis vaiko mokslams ir poilsiui.
– Bet kiek kalbėjau su draugais, mėnesiui įsidarbinti labai sunku. Gal tiksliau – neįmanoma, nes darbdaviai priima tuos, kurie sutinka dirbti visą vasarą. Esu pilnametė, galėčiau išvažiuoti į pajūrį, ten darbo galima rasti, tačiau nenoriu išvykti iš Tauragės. Čia ieškojau darbo, bet greičiausiai jo taip ir nerasiu, – pasakojo Ieva.
Pernai – 27 pažeidimai
Praėjusiais metais VDI šalyje atliko 3 881 nelegalaus darbo patikrinimus, kurių metu nustatyti 1 796 nelegaliai (neteisėtai) dirbę asmenys, iš jų 27 asmenys – iki 18 metų. Nepilnamečiai sudarė 1,5 proc. visų nustatytų nelegaliai (neteisėtai) dirbusių asmenų. Nelegalaus nepilnamečių darbo atvejai nustatyti didžiuosiuose šalies miestuose: Šiaulių VDI skyrius nustatė 9, Vilniaus ir Kauno skyrius – po 8, Klaipėdos skyrius – 2.
Analizuojant VDI duomenis dėl nelegaliai (neteisėtai) dirbusių nepilnamečių asmenų nustatyta, kad nepilnamečiai nelegaliai (neteisėtai) per 2021 metus dirbo žemės ūkyje – 11 nepilnamečių (40,7 proc. visų nustatytų nelegaliai (neteisėtai) dirbusių nepilnamečių), statyboje – 5 nepilnamečiai (18,5 proc.), didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje – 5 nepilnamečiai (18,5 proc.), maitinimo ir gėrimų teikimo veikloje – 3 nepilnamečiai (11,1 proc.), apdirbamojoje gamyboje – 2 nepilnamečiai (7,4 proc.) bei 1 kitoje veikloje (3,7 proc.).
Tarp 27 pernai nelegaliai įdarbintų nepilnamečių – 12 vaikinų ir 15 merginų, visų jų amžius – 16–18 m.
2020 m. šalyje nustatyti 36, 2019 m. – 41, 2018 m. – 45, 2017 m. – 21 nelegalus nepilnamečių įdarbinimo atvejis.
