Šiais metais augs senatvės, netekto darbingumo, našlių ir našlaičių pensijos, tikslinės kompensacijos neįgaliesiems, vienišo asmens išmoka, mažų pensijų priemokos, didės ir minimali alga, ūgtels bazinis pareiginės algos dydis, biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimai. Šiemet, kaip skelbia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), prasidės negalią turintiems žmonėms svarbi reforma – daugiau galimybių įsitraukti į darbo rinką ir joje įsitvirtinti, kas pagerins jų socialinę reabilitaciją bendruomenėse. Taip pat ilgės vaiko priežiūros atostogos, atsiras daugiau galimybių užsidirbti, taps lengviau kurti šeimynas.
Didės dirbančiųjų pajamos
MINIMALI MĖNESINĖ ALGA (MMA). Didėja iki 840 eurų, t. y. 15 proc. nuo dabar esančių 730 eurų, minimalusis valandinis atlygis didinamas iki 5,14 euro vietoje dabar nustatyto 4,47 euro. Minimalus valandinis atlygis didėja 0,67 euro, t. y. apie 15 proc.
NEAPMOKESTINAMAS PAJAMŲ DYDIS (NPD). Siekiant didinti mažiausiai uždirbančiųjų pajamas ir stiprinti paskatas dirbti, didėja ir neapmokestinamas pajamų dydis (NPD) – iki 625 eurų, arba 15,7 proc. NPD didinant sparčiau nei MMA, uždirbančiųjų minimalųjį atlyginimą pajamos „į rankas“ dėl MMA ir NPD didinimo paaugs 83 eurais.
Atitinkamai didės ir neapmokestinamasis pajamų dydis, taikomas riboto darbingumo žmonėms. Asmenims, kuriems nustatytas 0–25 proc. darbingumo lygis, taikomas mėnesio NPD sieks 1005 eurus, o asmenims, kuriems nustatytas 30–55 proc. darbingumo lygis, taikomas mėnesio NPD bus 935 eurai.
Darbo kodeksas numato, kad MMA galima mokėti tik už nekvalifikuotą darbą. MMA padidinimas palies apie 130 tūkst. dirbančiųjų arba vidutiniškai apie 26 tūkst. visą darbo laiką dirbančių šalies gyventojų.
ATLYGINIMAI BIUDŽETINĖSE ĮSTAIGOSE. 5 eurais didinamas bazinis pareiginės algos dydis nuo 181 iki 186 eurų. Bazinio pareiginės algos dydžio pokytis palies biudžetinių įstaigų valstybės tarnautojų, darbuotojų, valstybės pareigūnų, karių, teisėjų atlyginimus, – daugiau kaip 200 tūkst. viešajame sektoriuje dirbančių šalies gyventojų. 2022 m. pareiginės algos bazinis dydis augo 4 eurais.
A, B ir C lygio pareigybių minimalūs koeficientai padidės nuo 10 iki 12 proc. Pareiginės algos pastoviosios dalies padidinimas apie 0,5 koeficiento palies daugiau kaip 25 tūkst. darbuotojų. Jiems darbo užmokestis padidės 98–158 eurais. Šių darbuotojų pareiginės algos pastovioji dalis, įvertinus ir tai, kad bazinis dydis didėja iki 186 eurų, padidės A ir B lygio darbuotojams nuo 120,6 iki 122 eurų, C lygio darbuotojams – nuo 97,9 iki 99,4 euro, administracijos padalinių vadovams ir jų pavaduotojams – nuo 142,6 iki 150,6 euro, įstaigų vadovams ir jų pavaduotojams – nuo 153,6 iki 158,1 euro.
Didės pensininkų ir negalią turinčių žmonių pajamos
PENSIJOS. Vidutinė senatvės pensija šiemet didės nuo 482 eurų iki 542 eurų. Vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu didės nuo 510 iki 575 eurų. Bendroji pensijos dalis 2023 m. didės apie 9 proc., o individualioji – beveik 15 proc. Nuo sausio mėnesio vidutinė pensija turint būtinąjį stažą vidutiniškai ūgtels daugiau nei 12 proc. arba 65 eurais. Pareigūnų ir karių bei teisėjų valstybinės pensijos nuo sausio 1 d. bus indeksuojamos 4,6 proc.
Pernai pensijos buvo didintos du kartus: sausį – vidutiniškai 12 proc., o liepą – dar 5 proc. Bendrai paėmus pensijų augimas 2022 m. buvo 16–17 proc.
VIENIŠO ASMENS IŠMOKA. Vienišo asmens išmoka kaip ir pernai bus skiriama automatiškai ir mokama be atskiro asmens prašymo. Skaičiuojama, kad nuo metų pradžios beveik 35 eurų dydžio vienišo asmens išmokos priklausys apie 240 tūkst. vienišų žmonių su negalia ir pensinio amžiaus žmonių.
PENSIJŲ PRIEMOKOS. Atsižvelgiant į 354 eurų minimalių vartojimo poreikių dydį, didėja mažų pensijų priemokos. Vidutinis priemokos dydis sieks 31,17 eurų.
Didesnės socialinės išmokos
Nuo metų pradžios didės baziniai socialinių išmokų dydžiai. Bazinė socialinė išmoka sieks 49 eurus, šalpos pensijų bazė – 184 eurus, tikslinių kompensacijų bazė – 147 eurus, valstybės remiamų pajamų dydis sieks 157 eurus.
ŠALPOS PENSIJŲ BAZĖS DYDIS. Nuo sausio 1 d. šalpos pensijų bazė didės iki 184 eurų. Tiek pat didės ir šalpos pensijos senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims.
Šalpos išmokos, priklausomai nuo išmokos rūšies ir gavėjų kategorijos, padidės nuo 5,5 eurų (šalpos našlaičių pensija) iki 24,75 eurų (šalpos neįgalumo pensija asmenims, netekusiems 100 proc. darbingumo iki 24 m. amžiaus). Šalpos išmokos užtikrina minimalias pajamas neįgalumo ar senatvės atvejais jokių pajamų negaunantiems arba labai mažas pajamas gaunantiems asmenims. Tai palies apie 60 tūkst. asmenų.
TIKSLINIŲ KOMPENSACIJŲ BAZĖ. Tikslinių kompensacijų bazė didėja nuo 138 eurų iki 147 eurų. Padidinus tikslinių kompensacijų bazės dydį, žmonėms, kuriems nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis, tikslinė kompensacija padidės 23,4 euro, o kuriems nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis –17,1 euro. Tiems, kam nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, tikslinė kompensacija didės 9,9 euro, o tiems, kuriems nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, – 5,6 euro. Tokias kompensacijas šalyje gauna apie 91 tūkst. asmenų.
VALSTYBĖS REMIAMŲ PAJAMŲ (VRP) DYDIS. Nuo metų pradžios padidinus valstybės remiamų pajamų dydį 10 eurų, jis pasieks 157 eurus. Vidutinis socialinės pašalpos dydis asmeniui per mėn. padidės nuo 124,4 iki 133 eurų. VRP aktualus nustatant teisę į piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams, teisę į socialinę paramą mokiniams, papildomą išmoką vaikui, paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti bei kitą socialinę paramą.
BAZINĖ SOCIALINĖ IŠMOKA (BSI). Nuo 2023 m. bazinė socialinė išmoka sudarys 49 eurus. Padidinus šį dydį, atitinkamai padidėja nuo jo priklausančių išmokų dydžiai: visos išmokos pagal Išmokų vaikams įstatymą, pavyzdžiui, vaiko pinigai, vienkartinė išmoka gimus vaikui, vienkartinė išmoka nėščiai moteriai, globos (rūpybos) išmoka, globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas, vienkartinė išmoka įsikurti, išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai. Pavyzdžiui, vienkartinė išmoka gimus vaikui šiemet didės nuo 506 eurų iki 539 eurų, vaiko pinigai – iki 85,75 euro, o gausioms ir nepasiturinčioms šeimoms ar neįgalų vaiką auginančioms šeimoms išmoka vaikui padidėtų iki 136,22 euro.
Žmonės su negalia atviroje darbo rinkoje
Pradedama įgyvendinti reforma, kurios tikslas – sukurti platesnes galimybes žmonėms su negalia aktyviai įsitraukti į darbo rinką, o darbdaviams teikti valstybės paramą juos įdarbinant ar išlaikant darbo vietą darbuotojui įgijus negalią.
Siekiama, kad valstybės parama ir paslaugos keliautų paskui žmogų, nepriklausomai nuo įmonės statuso. Visos reikiamos paslaugos ir priemonės – darbo vietos pritaikymas, subsidijos darbo asistento išlaidoms, aktyvios darbo rinkos politikos priemonių kompleksas, įdarbinimas subsidijuojant – sukurs vienodas sąlygas žmonėms su negalia dirbti atviroje darbo rinkoje.
Socialinė reabilitacija žmonėms su negalia bendruomenėje
Socialinė reabilitacija žmonėms su negalia bendruomenėje bus akredituojama ir finansuojama iš valstybės dotacijų savivaldybėms ir savivaldybių biudžetų lėšų. Tikimasi, kad žymiai gerės šių paslaugų kokybė ir prieinamumas, o kartu sumažės socialinės reabilitacijos paslaugų teikimo organizavimo administracinė našta savivaldybėms ir paslaugas teikiančioms organizacijoms.
Ilgesnės vaiko priežiūros atostogos, daugiau galimybių užsidirbti
Nuo sausio 1 d. įsigalioja pakoreguota vaiko priežiūros atostogų suteikimo tvarka, atostogų metu mokamų vaiko priežiūros išmokų dydžiai, įtvirtintos neperleidžiamos vaiko priežiūros atostogos moterims ir vyrams, įtrauktos kitos šeimos ir darbo derinimo priemonės. Tikimasi, kad tai leis tėčiams labiau įsitraukti į vaikų priežiūrą ir sustiprinti visos šeimos ryšius, o norinčios sugrįžti į darbo rinką mamos galės tą padaryti anksčiau.
Tėvai galės pasirinkti, ar jie nori vaiko priežiūros išmoką gauti iki vaikui sueis 18 mėnesių, ar iki vaikui sueis 24 mėnesiai. Iš jų po 2 neperleidžiamus mėnesius vaiką galėtų prižiūrėti kiekvienas iš vaiko tėvų (įtėvių, globėjų), o likusiu laiku vaikas galės būti prižiūrimas ir išmoka mokama tiek mamai, tiek tėčiui ar įtėviams ir globėjams, tiek vienam iš įstatyme nustatytas sąlygas atitinkančių senelių.
Pokyčiai šeimynoms
Lengvinamos šeimynų steigimo ir veiklos vykdymo sąlygos, patobulintas veiklos reguliavimas, palaipsniui didinamas šeimynos dalyvio išlaikymas, išplėstas asmenų, kurie galės tapti šeimynos dalyviais, ratas. Nuo metų pradžios žymiai didės išmokos – nuo 840 iki 1680 eurų vienam šeimynos dalyviui, priklausomai nuo bendro jų skaičiaus.
Keičiasi pensijų kaupimo išmokų ribos
Nuo 2023 m. įsigalioja nauji dydžiai, pagal kuriuos bus nustatoma pensijų išmokos rūšis senatvės pensijos amžių sukakusiems pensijų fondų dalyviams. Išmokų ribos indeksuojamos kas 3 metus, atsižvelgiant į vidutinę metinę infliaciją. Priklausomai nuo sukauptos sumos, 2023 m. pensijų fonduose sukauptas lėšas bus galima atsiimti: vienkartinę išmoką, jei sukaupta iki 5403 eurų, periodines išmokas, jei sukaupta daugiau nei 5403 eurai, bet mažiau nei 10807 eurai. Bus privaloma įsigyti pensijų anuitetą, jei sukaupta 10807 eurai ar daugiau. Sukauptą pensijų turto dalį, viršijančią 64841 eurą, bus galima gauti vienkartine pensijų išmoka.
