Dalis gyventojų piniginės paramos negaus, nes jų turimas turtas viršija nustatytą turto normatyvą
Kaip ir kasmet artėjant šildymo sezonui, o ir jam prasidėjus savivaldybę užplūsta gyventojų prašymai kompensuoti namams šildyti patirtas išlaidas. Deja, šiemet daugelio jų gali laukti nusivylimas – kompensavimo tvarka tapo griežtesnė, o įkainiai – gerokai mažesni. Be to, svarstant, ar skirti kompensaciją, vėl imta vertinti gyventojų turtą.
Gyventojai pradėti teikti prašymus kompensacijoms už kurą galėjo jau nuo rugsėjo.
Rajono savivaldybės taryba kasmet artėjant šildymo sezonui priima sprendimus dėl socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo tvarkos. Dar rugpjūtį taryba ne tik patvirtino kuro kainas, pagal kurias skaičiuojamos kompensacijos, bet ir patikslino sąlygas jų gavėjams bei gavimo laikotarpį.
Šiemet apklausus įmones ir privačius prekiautojus kuru buvo nustatyta, kad kuro kainos krito 1,6 karto. Atitinkamai nustatyti ir kuro įkainiai: malkoms – 55 (praėjusį sezoną buvo 91) eurai už kub. m, medžio pjuvenų granulių – 300 (pernai buvo 512) eurų už toną, pjuvenų briketų – 280 (pernai buvo 434) eurų už toną. Iškastinio kuro kompensavimo, siekiant kuo mažesnės oro taršos, apskritai atsisakyta.
Kaip „Tauragės žinias“ informavo Tauragės rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Ligita Rimkuvienė, šiuo metu dėl kompensacijų už šildymą jau pateikti 2906 prašymai, iš jų 366 prašymai pateikti elektroniniu būdu per socialinės paramos informacinę sistemą www.spis.lt.
– Lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu priimtų prašymų sumažėjo apie 30 procentų. Pagrindinė priežastis – ilgesnis ir sudėtingesnis prašymų pateikimo ir nagrinėjimo procesas dėl gyventojų turimo turto vertinimo, – teigė ji.
Pasak L. Rimkuvienės, kadangi šį šildymo sezoną malkų, medienos briketų ir medienos granulių kainos sumažėjo apie 40 procentų, tikėtina, kad atitinkamai mažės ir gyventojams apskaičiuojamų kompensacijų sumos ir sumažės gaunančiųjų kompensacijas asmenų skaičius.
Be to, Seimas grąžino iki 2020 m. birželio galiojusią tvarką, kai, skiriant gyventojams šildymo ir vandens šildymo išlaidų kompensacijas ar socialinę pašalpą, vertinamas gyventojų nuosavybės teise turimas turtas. Kelerius metus turtas nebuvo vertinamas siekiant sušvelninti socialines koronaviruso pandemijos pasekmes, o vėliau – apsaugoti nepasiturinčius gyventojus nuo infliacijos sukeltų neigiamų pasekmių bei energijos išteklių kainų staigaus augimo.
– Dalis gyventojų piniginės paramos negaus, nes jų turimas turtas viršija nustatytą turto normatyvą. Skiriant piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams vertinama turimo turto visuma: nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, finansinis ir kitas vertingas turtas, – sakė Socialinės paramos skyriaus vedėja.
Nepasiturintiems gyventojams už būsto šildymą kompensuojama dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp pajamų ir 2 valstybės remiamų pajamų dydžių (2 VRP – 314 Eur) kiekvienam šeimos nariui arba 3 valstybės remiamų pajamų dydžių (3 VRP – 471 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui.
Tai reiškia, kad, apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją, iš gaunamų pajamų „į rankas“ per mėnesį šeimai atimamas VRP dydis, padaugintas iš šeimos narių skaičiaus – po 2 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžius kiekvienam šeimos nariui, t. y. po 314 Eur, o iš vieno gyvenančio asmens gaunamų pajamų per mėnesį atimama 3 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžiai, t. y. 471 Eur.
Anksčiau Socialinės paramos skyriaus vedėja L. Rimkuvienė „Tauragės žinioms“ yra sakiusi, kad 2022–2023 metų šildymo sezonui kompensacijų šildymo išlaidoms padengti buvo skirta už 2 787 tūkst. Eur, kai 2021–2022 m. šildymo sezonui – 482 tūkst. Eur. Kiek šiemet lėšų prireiks kompensacijoms, pasakyti dar sunku.
