Archyvų paslaptys

Šiemet sukanka 95 metai nuo tada, kai buvo pastatyti Tauragės geležinkelio stoties rūmai. Tauragės krašto archyvuose ieškota informacijos apie įspūdingo, į Kultūros vertybių registrą įtraukto pastato istoriją. Tiems, kurie nebeprisimena per Tauragę dundančių keleivinių traukinių, pateikiame mažumėlę istorijos, o keliavusiems pateikiami faktai tikriausias sukels malonių prisiminimų.   

Tauragėje pirmoji plačiojo geležinkelio stotis, kaip skelbia Tauragės krašto muziejus „Santaka“ (TKM), pastatyta maždaug 1916 m. pietinėje miesto dalyje (dabar Stoties ir Tremtinių kelio gatvių kampas, priešais vėliau įsikūrusį AB „Maisto“ fabriką). Tai buvo neišvaizdus, medinis pastatėlis, kuris, atsiradus naujiesiems rūmams, matyt, buvo nugriautas, tačiau Stoties gatvės pavadinimas išliko iki šių dienų. Dar 1937 m. laikraštyje „Lietuvos žinios“ tauragiškiai stebėdamiesi rašė, kad visai nelogiška, jog Stoties gatvė turi tokį pavadinimą, nors čia nėra jokios stoties. Jie siūlė gatvę verčiau pervadinti labiau atitinkančiais realybę, pavyzdžiui, „Maisto“ arba „Lentpjūvės“ pavadinimais. Įdomu, jog vos dviejų dešimtmečių pakako, kad senosios geležinkelio stoties egzistavimo faktas jau būtų išdilęs iš to meto miestelėnų atminties...

Nuotrauka

1919 m. liepos 4 d. Lietuvos vyriausybė iš Vokietijos perėmė Lietuvos geležinkelių tinklą. Tada buvo susirūpinta ir Tauragės geležinkelio stoties sutvarkymu bei plėtra. Žymus to meto architektas Edmundas Alfonsas Frykas 1925 m. parengė Tauragės geležinkelio stoties keleivių rūmų projektą. Tauragės geležinkelio stoties rūmai su istorizmo stiliaus  moderno elementais iškilo 1927 m. Įdomi šio pastato detalė, pasak muziejininkų, yra centrinio fasado pačiame viršuje esanti skydo su Gediminaičių stulpais formos niša. Sovietmečiu šis heraldinis akcentas valdžios paliepimu buvo užtinkuotas. 2003 m., atliekant geležinkelio stoties remontą, Gediminaičių stulpai buvo surasti ir atidengti. 

Tai vienas gražiausių tarpukario pastatų Tauragėje, valstybės saugoma kultūros vertybė. Pastatas iki šiol yra išlaikęs autentiškus tūrius bei plano konfigūraciją. Nepakeistos iš lauko matomos metalinės detalės, viduje – grindų plytelės, laiptų turėklai, kai kur tebekaba senosios emaliuotos lentelės su informaciniais užrašais, skelbiama Krašto paveldo gido interneto svetainėje. 

Tauragės B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos Kraštotyros skyriaus parengtoje informacijoje akcentuojama, kad geležinkelio stotis, jos peronas – ypač skaudžių Tauragės krašto istorijos momentų liudininkai. 1941 m. birželio 14-ąją čia pirmą kartą buvo atridenti gyvuliniai vagonai tremtiniams. 1945–1953 m. ešelonai į Sibirą iš stoties pajudėdavo po kelis kartus per metus.
Šiems įvykiams atminti 2003 m. ant pastato sienos atidengta juoda, kaip ir įamžinamas istorijos puslapis, atminimo lenta su joje iškaltais žodžiais – „1941 06 14 ir 1945–1953 metais iš šios geležinkelio stoties į Sovietų Sąjungos gilumą buvo masiškai tremiami Lietuvos gyventojai“.

Nuotrauka

Stoties viduje per du aukštus įrengta erdvi, santūriai dekoruota keleivių salė bei restorano patalpos. Antrajame aukšte buvo penki butai, skirti stoties tarnautojams.

Tarpukariu iš Tauragės traukiniu buvo galima nuvykti net į Maskvą, Berlyną ar Karaliaučių – tai rodo Lietuvos, o kartu ir Tauragės geležinkelio europinį lygį. Keleiviniai traukiniai nuo 2001 m. Tauragėje nebestoja. Dabar šiais bėgiais vežami tik kroviniai.

Į Kultūros vertybių registrą Tauragės geležinkelio stoties rūmai įtraukti 2005 m. 

Nuotrauka

Tauragės B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos kraštotyros archyvuose bibliotekininkai saugo 1995 m. rugpjūčio 1 d. „Tauragiškių balse“ publikuotą Reginos Jurgilaitės straipsnį „Geležinkelis link pasienio“. Autorė rašė, kad senoji geležinkelio stotis, apsupta didelių medžių gojaus, nebesulaukia tiek keliautojų, kaip prieš keletą metų. Aplinka tąkart buvusi maloni, apsodinti gėlynais, suremontuotos patalpos, būta ir ne visada tvarką mėgusių gyventojų, kurie gyveno tame pačiame pastate. Tauragės stočiai tada priklausė Bernotiškės ir Požerūnų sustojimo punktai.

„Plečiantis pramonei daugeliui geležinkelis buvo tikras išganymas. Daug žmonių keliaudavo“, – straipsnyje cituotas geležinkelio stoties viršininko pavaduotojas Romas Vaišnoras.

Pasak straipsnio autorės, laiko tėkmė keičia ir žmones, ir jų gyvenvietes, ir ekonomiką. „Pasikeitė Tauragės geležinkelio stotis. Nebėra to ankstesnio šurmulio, nuolatinio traukinių bildesio, didžiulių  eilių prie kasos, ypač vasarą“, – 1995-aisias pasakojo stoties kasininkė Vida Špelverienė, suskaičiavusi, kad tų metų birželį važiavo 1950 keleivių. Mokslo metais sekmadienio vakarais  būdavo eiles, kai  studentai važiuodavo į Klaipėdą. „Dabar nuo  liepos 1 d. jie jau nebegali pirkti 50 proc. pigesnių bilietų. Deja, dabar traukiniu Klaipėda–Tauragė ne ką pigiau keliauti negu autobusu. Bilietas kainavo 5,80 Lt. Kitu maršrutu Šiauliai–Pagėgiai važiavusiu porinėmis dienomis ir savaitgaliais važiuodavo apie 70 keleivių. Rytprūsius būdavo galima pasiekti traukinio      Kaliningradas–Ryga. 

1995 m. geležinkelio stotyje dirbo 41 žmogaus kolektyvas, kuriam vadovavo Eugenijus Turskis. Tarp dirbančiųjų – keturi budėtojai, dvi bilietų kasininkės, 5 mašininkai, 5 konduktorės ir kitų specialybių darbuotojai. Kas dvylika valandų buvo sutinkama ir išlydima 15 prekinių traukinių. Per parą buvo pakraunama 11 vagonų. Išvežiojamųjų traukinių kasdien pravažiuodavo apie 30. Iš Tauragės daugiausia gabeno metalo laužą ir medieną. 

Nuotrauka

Pasak AB „Lietuvos geležinkeliai“ komunikacijos partnerio Gedimino Petrausko, paskutiniai keleiviniai traukiniai į Tauragę kursavo 2001 m. Dėl mažo keleivių srauto keleivinių traukinių eismas buvo nutrauktas. 

Tauragės geležinkelio stotis, kaip informavo G. Petrauskas, yra III klasės prekių stotis. Tris kartus per savaitę į stotį atvyksta traukinys, kuris atveža ir išveža vagonus klientams į/iš privažiuojamųjų kelių. Stotyje kraunamos anglys, betono gaminiai, grūdai, medžio gaminiai. Per parą pravažiuoja iki 3 prekinių traukinių maršrutu Klaipėda–Radviliškis, per savaitę pravažiuoja 2–3 tranzitiniai traukiniai į Kaliningradą per Pagėgių sandūros punktą.

Šiuo metu Tauragės geležinkelio stotyje dirba 21 darbuotojas.

Tauragės geležinkelio stoties pastate gyvenamąją erdvę nuomojasi 2 nuomininkai. Stoties pastatas patikėjimo teise priklauso „LTG Infra“.

Kartais geležinkelio stotyje vyksta kultūriniai renginiai. 

Nuotrauka