Sąjūdžio leidinių paroda
Rugsėjo 28 d. sukanka 35-eri metai, kai 1988 m. Tauragėje įsikūrė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinė grupė. Šios istorinės organizacijos gimimo vieta – biblioteka – tapusi savotišku sąjūdiečių štabu. Čia vyko susirinkimai, diskusijos, čia gyventojai siuntė laiškus su klausimais ir siūlymais, čia buvo rajono sąjūdiečių leidžiamo laikraščio „Mūsų žinios“ būstinė. Į biblioteką buvo pristatoma visa sąjūdžio spauda, rūpinamasi leidinių platinimu.
Sukakties proga Tauragės viešosios bibliotekos skaitykloje atidaroma paroda „Sąjūdžio laikotarpio spauda“. Joje eksponuojamas bibliotekoje saugomas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) spaudos rinkinys – Lietuvoje 1988–1990 m. LPS ir iniciatyvinių grupių leisti leidiniai. Sąjūdžio spauda talkino kovai už Lietuvos Nepriklausomybę.
Bibliotekininkai kviečia pavartyti LPS Tauragės rajono tarybos laikraštį „Mūsų žinios“, kurio pirmasis numeris buvo išleistas 1989 m. vasario 15 d. Redaktorius – Julius Ragelskis. Redakcinės kolegijos nariai – Vytautas Venckus, Bronislovas Jagminas, Zenona Jurevičiūtė, Birutė Išnarauskienė, Petras Jokubauskas ir Raimundas Merkelis. 1989–1990 m. išėjo 17 šio laikraščio numerių. Redakcijos būstinė buvo Centrinėje bibliotekoje (dabar – Tauragės rajono savivaldybės Birutės Baltrušaitytės viešoji biblioteka).
Kaip informuoja viešoji biblioteka, 1988 m. atgimstančios Lietuvos spaudos rinkoje pasirodė daugiau nei 60 pavadinimų naujų laikraščių. Daugelis jų buvo leidžiami nedideliais tiražais ir dauginami operatyviosios spaudos dauginimo būdais (spausdinimo mašinėlėmis, rotatoriais). Pirmieji Sąjūdžio informaciniai spaudiniai nebuvo panašūs į laikraščius – tai paprasti mašinėle atspausdinti informaciniai lapai – biuleteniai. 1988 m. Lietuvos Sąjūdis leido du leidinius: pirmasis pasirodė biuletenis „Sąjūdžio žinios“ (birželio mėn.), o rugsėjo mėnesį – savaitraštis „Atgimimas“. „Savaitės žinias“ leido Sąjūdžio informacijos agentūra (SIA). Leidinys pradžioje buvo nereguliarus, tik vėliau pradėtas leisti ir anglų kalba, o savaitraštis „Atgimimas“ – ir rusų kalba. Tuomet šio laikraščio redaktorius buvo Romualdas Ozolas. Pirmajame „Atgimimo“ numeryje spausdinama 1988 m. rugpjūčio 23 d. mitingo prieš Vokietijos ir Tarybų Sąjungos nepuolimo sutarties (Ribentropo ir Molotovo pakto) pasirašymą 1939 m. rugpjūčio 23 d. stenograma.
Pirmasis Sąjūdžio leidinys provincijoje buvo 1988 m. rugpjūčio 15 d. pasirodęs „Alytaus Sąjūdžio“ numeris. Spalio–gruodžio mėn. jau daugelyje Lietuvos vietovių pasirodė Sąjūdžio iniciatyvinių grupių rengti laikraščiai. Nesnaudė ir beatsikuriančios politinės partijos bei visuomeniniai judėjimai: krikščionių demokratų partija leido „Apžvalgą“, Krikščionių demokratų sąjunga – laikraštį „Tikėjimo žodis“, Demokratų partija – „Vasario 16“. Lapkričio mėn. pasirodė: Lietuvos laisvės lygos informacinis biuletenis, vysk. Motiejaus Valančiaus blaivybės judėjimo leidinys „Blaivioji aušra“, gruodžio mėn. – „Kalba Motina“ (lapelis apie Švč. M. Marijos apsireiškimus), „Skautas“ bei daugelis kitų.
1989 m. pasirodė dvigubai daugiau, apie 120, naujų leidinių. Visi atgimimo laikotarpio spaudiniai buvo skirtingi ne tik savo išvaizda, bet ir turiniu. Daugelyje Sąjūdžio grupių leidinių buvo spausdinama iki tol oficialiai neskelbta istorinė medžiaga. Vėlesniuose 1990–1991 metų rašiniuose buvo ir aštrių temų, kaip antai: stribų sąrašai, kai kurie KGB dokumentai, diskusijos dėl sovietmečio paminklų likimo. Tuo metu pasirodė ir pirmieji bulvariniai leidiniai.
Tik patys Sąjūdžio leidinių rengėjai žino, su kokiomis problemomis tuomet tekdavo susidurti. Tačiau skaitytojai šių laikraščių labai laukė. Sąjūdžio spaudinių likimas skirtingas: kai kurių išėjo vos keletas numerių, kiti keitė formatus, leidybos būdus, pavadinimus ir leidėjus. Spaudos rinkoje ilgiau išliko nedaugelis. Todėl daugumą tuomet leistų leidinių šiandien dažniausiai galima rasti tik bibliotekų fonduose.
B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos inform.
