Praėjusiais metais mokyklą baigusi tauragiškė Simona Bendikaitė nusprendė ieškoti savo gyvenimo kelio. Apie tolesnes studijas svarsčiusi mergina nebuvo iki galo apsisprendusi, ką būtent toliau studijuoti, tačiau pradėjusi savanoriauti Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ ji suprato, kad norėtų pasinerti į kultūros pasaulį.
Kalbina Tauragės žmones
– Dabar jau apsisprendžiau, kad studijuosiu lietuvių kalbą, – pasakojo ji. – O savanorystę muziejuje sužadino smalsumas. Išlaikiusi egzaminus dar galvojau, ką studijuoti, ir nusprendžiau savanoriauti, nes tai padeda apsispręsti. Akys nukrypo į muziejų, kuriame aš bendrauju su daugybe kultūros pasaulio atstovų, susipažinau su nemažai rašytojų. Beje, aš ir pati kuriu, rašau eiles. Taigi lietuvių kalbos žinios itin pravers.
S. Bendikaitė lengvai randa kalbą su Tauragės krašto menininkais. Anot jos, į kultūrą labiau yra pasinėrę vyresnės kartos žmonės. Kadangi ne visi yra plačiai žinomi, ji nusprendė pradėti pokalbių ciklą, kurį skelbia socialiniuose tinkluose, tad retsykiais galima išgirsti naujus S. Bendikaitės ir jos pašnekovų interviu. Taip savanorė siekia į dienos šviesą ištraukti ir visiems pristatyti įdomius, dar neatrastus Tauragės žmones.
– Dabar jau apsisprendžiau, kad studijuosiu lietuvių kalbą, – pasakojo ji. – O savanorystę muziejuje sužadino smalsumas. Išlaikiusi egzaminus dar galvojau, ką studijuoti, ir nusprendžiau savanoriauti, nes tai padeda apsispręsti. Akys nukrypo į muziejų, kuriame aš bendrauju su daugybe kultūros pasaulio atstovų, susipažinau su nemažai rašytojų. Beje, aš ir pati kuriu, rašau eiles. Taigi lietuvių kalbos žinios itin pravers.
– Su jais susipažįstu įvairiuose renginiuose, kartais susirašome. Galima sakyti, kad ne vien aš pasirenku savo pašnekovus, bet ir jie mane pasirenka. Kai kurie juk net kalbėti atsisako. Tačiau kiti mielai sutinka. Kažkaip randame bendrą kalbą. Beje, Tauragės kavinės – vienos geriausių ir, ko gero, natūraliausių vietų pokalbiams. Žmonės jose jaučiasi laisviau nei, tarkime, kokiose specialiose pokalbių studijose. Pildau pokalbių su Tauragės menininkais ciklą, po kurio laiko juos paskelbiu, – sakė iniciatyvi mergina.
Tarp S. Bendikaitės pašnekovų – ne tik rašytojai, bet ir savo sričių profesionalai, pavyzdžiui, ji yra kalbinusi ir psichologų, šokėjų, mokytojų.
– Kiekvienas žmogus yra ypatingas ir su savimi atsineša be galo skirtingų emocijų ir istorijų. Tad pokalbiai kartais ir mane pačią nustebina, o kartu ir praturtina, – dėstė tauragiškė.
Prisilietė prie skaudžios istorijos
Įvairios patirties S. Bendikaitė semiasi ir muziejuje. Čia ji bendrauja su lankytojais – pasakoja apie eksponatus, Tauragės krašto istoriją. Beje, pirmą mėnesį ji pati buvo klausytoja – muziejaus darbuotojai supažindino merginą su muziejaus istorija, veikla.
– Patys įdomiausi eksponatai – įvairios gyvūnų iškamšos gamtos ekspozicijoje. Kartais net atrodo, kad viskas gyva, – įspūdžiais dalijosi ji.
S. Bendikaitė papasakojo ir apie naują muziejaus edukaciją „KGB tardymo ypatumai“. Ji vyksta dabartiniame muziejaus padalinyje, buvusioje NKVD būstinėje, vadinamoje Šubertine.
– Muziejaus lankytojai gali atvykti į Šubertinę, juos pasitiks tardytojas, kuris pradės su jais bendrauti panašiai, kaip okupaciniu laiku jėgos struktūros iš tiesų elgėsi su kalinamais asmenimis, – sakė ji.
Kaip skelbia Tauragės krašto muziejus, Tremties ir rezistencijos muziejuje pradedama įgyvendinti nauja edukacija „KGB tardymo ypatumai“. Tai istorijos pamoka-spektaklis, kurios metu lankytojai tardomi KGB kabinete. Kiekvienas „sulaikytasis“ savo kailiu patiria sovietų saugumiečių patyčias, smurtą, verbavimą, mokomas sovietinių lozungų, pažinti „naują“ istoriją.
– Kai kuriems gali susidaryti įspūdis, kad muziejus tuščias, čia nevyksta beveik nieko, dulkės tik nusėda, kurias kažkas valo. Nieko panašaus. Čia vyksta labai daug dalykų: atvyksta įdomūs žmonės, rengiami susitikimai, renginiai. Susirenka daug žiūrovų, klausytojų. Kartais atvyksta tiek, kad net neužtenka vietų visus susodinti, – pasakojo ji.
Prieš tai kiekvienas dalyvis supažindinamas su edukacijos taisyklėmis, pasirašo sutikimą. KGB tardytojo pareigas atlieka buvęs Tauragės liaudies teatro aktorius Vygantas Užmiškis. Po šio interaktyvaus spektaklio kiekvienam dalyviui įteikiamas specialus pažymėjimas.
Tiesa, muziejininkai perspėja, kad šis spektaklis nerekomenduojamas silpnų nervų ar sergantiems klaustrofobija žmonėms. „Taip jau sutapo, kad edukacija startuoja būtent tada, kai visai netoli mūsų, kaimyninėje Ukrainoje, ir vėl siautėja raudonasis teroras. Taip norėjosi tikėti, kad apie tokią struktūrą kaip KGB, apie žmonių žūtis per karą, apie griūvančius ne tik miestus, bet ir žmonių gyvenimus, mes skaitysime tik istorijos vadovėliuose. Deja... Visa tai vėl kartojasi. Ir dėl to mes turime būti budrūs, jaunajai kartai aiškinti, šviesti, kas ir kaip buvo, kad žmonės, pasinėrę į virtualų pasaulį, atskirtų gėrį nuo blogio“, – rašoma muziejaus pranešime.
Muziejaus patalpose yra tardymo kambarys, kuriame yra saugumiečio figūra, stalas, ant kurio pastatyta į priešais sėdintį žmogų nukreipta lempa.
– Tai dar viena įdomi vieta mūsų muziejuje, man ji patinka tuo, jog sukuriama atmosfera tarytum vėl nukelia į tą kraupų laikmetį ir leidžia geriau suvokti, kokia skaudi buvo Lietuvos okupacija. Vaikščiodama po Šubertinę jaučiuosi nejaukiai – kai supranti, kad čia kentėjo žmonės, iš jų buvo tyčiojamasi, apima ir liūdesys, ir pyktis. Tai ypatinga vieta, sukelianti be galo daug emocijų, – sakė tauragiškė.
Su vaikais tenka paplušėti
Tačiau muziejuje – ne tik liūdni istorijos puslapiai. Čia rengiamos parodos, ekskursijos, integruotos pamokos.
– Kai kuriems gali susidaryti įspūdis, kad muziejus tuščias, čia nevyksta beveik nieko, dulkės tik nusėda, kurias kažkas valo. Nieko panašaus. Čia vyksta labai daug dalykų: atvyksta įdomūs žmonės, rengiami susitikimai, renginiai. Susirenka daug žiūrovų, klausytojų. Kartais atvyksta tiek, kad net neužtenka vietų visus susodinti, – pasakojo ji.
Muziejuje apsilanko ir vaikų. Jiems S. Bendikaitė vedė ekskursiją.
– Man tai buvo tikras iššūkis. Vaikams nepapasakosi labai mokslinių dalykų, vartodamas įvairius specifinius terminus, neapkrausi jų faktais. Reikia sudominti. Tad teko gerokai paplušėti atkreipiant dėmesį į tai, kas jiems patiems įdomu, ir viską perteikti paprasta kalba. Pavyko. Tikiuosi, ir vaikams buvo įdomu, – kalbėjo savanorė.
Kaip sužadinti jaunuolių smalsumą?
Kultūros ministerija skelbia, kad 2021 m. Lietuvos muziejuose apsilankė 3 mln. 186 tūkst. 401 lankytojas. Tai 12 proc. daugiau nei 2020-aisiais (2 mln. 837 tūkst. 798 lankytojai). Šį skaičių sudaro pavieniai ir organizuoti lankytojai, fondų lankytojai, edukacinių užsiėmimų bei muziejaus organizuojamų renginių lankytojai ir dalyviai. Kiek iš jų yra jauno amžiaus asmenų, nėra skelbiama.
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ veiklos ataskaitoje teigiama, kad 2021 m. iš viso muziejaus ekspozicijas, renginius bei parodas aplankė per 30 tūkst. tauragiškių ir miesto svečių.
Ataskaitoje pabrėžiama, kad didėja į muziejaus veiklas įsitraukiančių moksleivių skaičius. Jei 2020 m. Tauragėje esančiuose padaliniuose (Pilyje bei Šubertinėje) ekskursijų metu apsilankė 938 moksleiviai, 2021 m. – apie 1498 moksleiviai.
Skaičiuojama, kad iš viso muziejaus padaliniuose 2021 m. pabuvojo 3 105 moksleiviai. Palyginimui – 2020 m. šis skaičius buvo daugiau nei perpus mažesnis – 1240.
Muziejaus savanorė Simona įsitikinusi, kad jaunuolių smalsumą ir motyvaciją apsilankyti muziejuje galima sužadinti ir suteikiant tam tikros naudos.
– Pavyzdžiui, už apsilankymus, aktyvų dalyvavimą muziejaus veikloje galėtų būti skiriami papildomi balai, skaičiuojami stojant į universitetus ir panašiai. Be to, būtų labai gerai, jeigu moksleiviams ir studentams apsilankymai muziejuose visiškai nieko nekainuotų.
Kaip skelbiama tinklalapyje tauragesmuziejus.lt, šiuo metu Tauragės krašto muziejų „Santaką“ sudaro archeologijos, istorijos, etnografijos, gamtos ekspozicijos, fotografijos galerija, pilies menės, inovacijų pilnas „Amžių bokštas“. Skaudvilės krašto muziejus, Alfonso Čepausko dailės galerija bei Tremties ir rezistencijos muziejus yra padaliniai.