Lobių skrynia

Tūkstančiai mokinių prisijungė prie pilietinės iniciatyvos „Gyvybės medis“, skirtos paminėti Gedulo ir vilties dieną. Masinių gyventojų trėmimų pradžios 80-mečio proga Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti, kaip ir kasmet, inicijavo Birželio 14-osios paminėjimą Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose ir kvietė prisijungti prie pilietinės iniciatyvos „Gyvybės medis“. Sveikinimus tremtiniams, politiniams kaliniams kūrė ir „Šaltinio“ progimnazijos, Skaudvilės ugdymo ir vaiko gerovės centro ugdytiniai bei Adakavo socialinių paslaugų namų Tauragės padalinio atstovai. 

Karantinas, uždaręs žmones namuose, ne vienam tapo depresijos priežastimi. Vis dėlto kai kurie tuo metu tarsi atrado save iš naujo: prisiminė kadaise mėgtas veiklas, ėmė kurti – kas eiles, kas paveikslus ar dekoracijas, o kas tortus, ir taip įprasminti staiga atsiradusį laisvą laiką. Bibliotekininkė iš Skaudvilės Žydrė Macienė prisipažįsta niekada negalvojusi, kad jos tapyti paveikslai gali būti kam nors įdomūs, tačiau dabar jie tapo parodos eksponatais. Žydrė įsitikinusi: kiekvienas galime rasti kūrybiškų veiklų, kurios teikia malonumą, ir jei išdrįstume į jas pasinerti, depresijų tikrai būtų kur kas mažiau.

Lomių kaimo bendruomenė pirmininkė, mokinių mylėta ir mylima pedagogė, entuziastinga kraštotyrininkė. Tiesiog – aktyvi ir energinga moteris, nuoširdi ir darbšti kaimynė bei kolegė. Tai tik maža dalis epitetų, tinkančių prieš kelias dienas gimtadienį atšventusiai lomiškei Elenai Bazinienei. Dar viena dovana jai tapo žinia, kad jos parengta knyga „Kol neišpustė laiko vėjai“ ką tik pasibaigusiame 8-ajame konkurse „Tauragės metų knyga 2020“, kuriame dalyvavo net 19 knygų, pripažinta populiariausia pažintine knyga. 

Tautodailininkas Juozas Galbogis – vienas Tauragės tautodailės veteranų. Šiandien jis švenčia garbingą 90-ies metų sukaktį. Garbaus amžiaus sulaukęs kūrėjas turi ką prisiminti – sunki vaikystė, karo metai, vingiuotas profesinis kelias. Vis dėlto turbūt maloniausi prisiminimai – apie kūrybos momentus ir, žinoma, šeimą – gausią, muzikalią ir talentingą. 

Tauragėje žinoma rašytoja Justina Trilikauskienė jau išleido savo 8-ąją knygą „Ant laikmečio šakos“. Naująjį poezijos rinkinį pristatančios tauragiškės gyvenimas vingiuotas. Irkutske gimusi ir Sibiro platybėse augusi, Klaipėdoje gyvenusi, o galiausiai Tauragėje atsidūrusi moteris su „Tauragės žinioms“ pasidalijo mintimis apie tai, kas yra rašytojas bei papasakojo apie spalvingą savo likimą, atvedusį ją į kūrybą.  Gimė tremtyje

Išrinkti šių metų Lietuvos vaikų ir moksleivių lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų konkurso „Tramtatulis“ vietinio rato laureatai, kurie Tauragės kraštui atstovaus  regioniniame rate Telšiuose. Nuotoliniu būdu organizuojamas tradicinis jaunųjų atlikėjų konkursas suteikė ne tik kūrybinio džiaugsmo, bet ir nemažai iššūkių. 

Tauragiškės Antaninos Aldonos Auksorienės gyvenimas nebuvo lengvas. Pokariu gimusi moteris augo be tėvų, sunkiai dirbo, neteko vyro, tačiau drąsiai žengė gyvenimo keliu. Tauragiškė, įveikusi likimo siųstus išmėginimus, nusprendė apie tai papasakoti kitiems. Tiesa, kaip pati sako, ant popieriaus lapo išgulė ne ištisa istorija, o tik gyvenimo nuotrupos. „Tačiau jose kiekvienas gali atrasti dalį savęs“, – kalbėjo A. A. Auksorienė.

Nuo Vasario 16-osios iki Kovo 11-osios Lietuvos televizija ir laida „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ kvietė mokinius kurti laišką istorijai. Tauragės „Šaltinio“ progimnazijos 4b klasės mokiniai, kaip pasakoja jų mokytoja Jolita Girulienė, šia idėja labai susidomėjo ir noriai įsitraukė į laiško rašymą. O vienas jų, Jokūbas Jankus, rašęs laišką Stasiui Girėnui, sulaukė TV laidos „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ padėkos! Vienintelis Tauragėje!

Pasibaigus nuotoliniam mokymui vaikai atkeliavo į mokyklą su gėlėmis ir šypsenomis – visi buvo pasiilgę mokyklos, mokytojų ir draugų. O „Šaltinio“ progimnazijos 4b klasės mokytoja Jolita Girulienė sulaukė dar ir dovanos –  ji gavo knygą, kurios autorius – jos auklėtinis Nedas Mencleris. 

Velykos yra pavasario, prisikėlimo šventė, o kiaušinis – vienas jo simbolių. Nuo seno gyvuoja tradicija prieš Velykas dažyti kiaušinius. Skaudvilės krašto muziejuje šiuo metu eksponuojama unikali – apie 1000 įvairių raštų ir spalvų Onos Balandytės skutinėtų margučių paroda. 

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės III Statuto priedas „Trybunał obywatelom Wielkiego Xięstwa Litewskiego na seymie Warszawskim...“, Vilnius, 1693 m. Antano Stravinsko, kurio teigimu, leidinys pabuvojo ir tremtyje Sibire, dovana. Knyga restauruota 2017 m. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje, sutvirtinant popierių ir atkuriant vietomis suirusias popieriaus dalis. Dabar ji eksponuojama Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Istorijos ekspozicijoje. Tai – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės III Statuto priedas. Tai trečia seniausia muziejaus turima knyga.

Dar 2001 m. Tauragės dvare žvalgomuosius archeologinius tyrimus atliko Eugenijus Ivanauskas. Ištirtas 11 kv. m plotas, surasta dvaro rūmų vieta, surinkti 373 radiniai, datuojami XVI a. viduriu–XIX a. pradžia. Nustatyta, kad dvarvietėje išlikęs iki 1,4 m storio XVI–XX a. kultūrinis sluoksnis. Be kitų nuolaužų, rasta ir baltų ornamentuotų kaolino pypkių likučių.

Tauragiškis Laimonas Šiaudvytis neseniai atrado širdžiai artimą meno šaką – fotografiją. Vaikino darbai žavi daugelį, o žvelgiant į jo nuotraukas net stebina, jog šis jaunasis menininkas – dar tik pradedantis fotografas.

Mūsų istorija turtinga svarbių, pasididžiavimo vertų ir minėtinų datų, ir kai kurios iš jų yra ne šiaip sau garsios, bet atraminės, pamatinės. Būtent tokia yra Vasario 16-oji, labai reikšminga kiekvienam lietuviui, žinančiam ir gerbiančiam savo šalies praeitį. Ir 1918, ir 1949 metų vasario 16-oji buvo lemtingos mūsų dabarčiai ir ateičiai. Šiemet, kai šalis ir visas pasaulis sukaustytas pandemijos ir dėl jos paskelbto karantino, surengti įspūdingą, įsimenančią Vasario 16-osios šventę buvo išties nelengvas uždavinys, tačiau Tauragės kultūros centras pasirūpino nuostabia šventės programa, kurią buvo galima stebėti internetu, taigi net sėdėdami namuose tauragiškiai galėjo pajusti šventės dvasią ir pasididžiavimą savo šalies istorija.

Gražių idėjų ir prasmingų darbų tėvynei nestokojantys Šaulių sąjungos nariai šiemet žiemos šventę mini prisitaikydami prie karantino sąlygų – visus kviečia į „Snaigės“ žygį. Jis skirtas ne tik skatinti fizinį aktyvumą, bet ir paminėti Lietuvai reikšmingą datą – Vasario 16-ąją, 103-iąsias valstybės atkūrimo metines. 

Tamsų ir tylų sausio 13-osios rytą nušvietė languose sužibusios žvakutės, o 13 valandą užkaukusi sirena širdį virpino visiems, ypač tiems, kurių prisiminimuose ši diena liks amžinai. Jaunesniems žmonėms ši diena gyva iš artimųjų pasakojimų ar dokumentikos. Ji mums visiems primena, kad mūsų tautos laisvė iškovota žmonių gyvybėmis. 30-ąjį kartą minint Laisvės gynėjų dieną Tauragės gatvėse nenusidriekė rankomis susikibusių žmonių gretos. Minėjome šią dieną kitaip, tačiau pagarbos ir dėkingumo tiems, kurie mums iškovojo laisvę, buvo nė kiek ne mažiau. 

Remigijus Žukauskas – rašytojas, šiuo metu išleidęs dvi knygas: suaugusiesiems skirtą „Psichologinė lygtis“ ir romaną paaugliams „Labdarinė fėja“. Tauragiškis nuolat gilinasi į tai, kas aktualu žmogui įvairiais jo gyvenimo tarpsniais. Psichologija, filosofija, žmonių tarpusavio santykiai yra temos, kurios vyrauja jo kūryboje, bet tuo rašytojas neapsiriboja. Jo knygose skaitytojai gali pasinerti ir į fantazijų, pojūčių pasaulį. Kalbėdamas su „Tauragės žiniomis“, R. Žukauskas papasakojo, ką mano apie šiuolaikinę rašytojų kūrybą bei kaip pats pradėjo rašyti knygas. 

Besibaigiant ekspedicijai „Gyvos krosnys“ Klaipėdos universiteto koklių ir krosnių tyrinėtoja dr. Raimonda Nabažaitė džiaugiasi visuomenės aktyvumu įsitraukiant į nykstančio paveldo pažinimo projektą. Surinkta per 100 skirtingų vaizdų iš įvairių Vakarų Lietuvos vietovių – Klaipėdos, Kretingos, Šilutės, Pagėgių, Tauragės, Šilalės, Plungės, Telšių, Mažeikių, Skuodo rajonų. Susidomėję gyventojai mielai dalinosi savo namų krosnių nuotraukomis, kai kurie kruopščiai jas matavo ir pildė metraštį istorijomis. Ekspedicijos metu pavyko surinkti naujos medžiagos apie dar stovinčias krosnis, kurios vis dažniau griaunamos kaip mažai funkcionalūs, nebemadingi šildymo įrenginiai, arba nesuderinami su vienodėjančiais europietiško remonto poreikiais. Taip prarandame ilgus šimtmečius trukusios namų šildymo tradicijos baigtinio rezultato pažinimą. Nuotoliniu būdu atvertos Vakarų Lietuvos gyventojų namų durys atnešė viltį, kad dar ne viskas prarasta. Į nykstančio paveldo pažinimo projektą įsitraukė ir Tauragės kultūros centro Paveldo tarnybos vyriausioji specialistė Svetlana Jašinskienė – ji nusiuntė net 15-os krosnių nuotraukas.