Aktualijos

Trečiadienį savivaldybės tarybos posėdyje nemažai dėmesio sulaukė neseniai skolą savivaldybei grąžinusi VšĮ „Tauragės futbolas“ –  įstaigai suteikta nekilnojamojo turto mokesčio lengvata, o po ilgų diskusijų ir painių „klajonių“ tarp skaičių skirtas finansavimas trejiems metams.  

Mokesčio lengvata

Tarybos sprendimu VšĮ „Tauragės futbolas“ atleistas nuo nekilnojamojo turto mokesčio. Kaip tarybos narius informavo sprendimo projektą pristatęs Plėtros, investicijų ir turto valdymo skyriaus specialistas Andrius Laucius, komisija vasario 10-ąją svarstė pateiktus dokumentus ir pritarė nekilnojamojo turto mokesčio lengvatos suteikimui. Politikams pritarus įstaigai suteikta 2033 eurų mokesčių lengvata. Įstaiga, kaip ir pernai, atleista nuo dviejų buitinių patalpų pastatų, futbolo aikštės ir automobilių stovėjimo aikštelės mokesčio.   

Ekonomikos ir kaimo reikalų komitete keltas klausimas, ar stadionas yra prieinamas visuomenei. 

– Kad stadionas būtų atviras ir prieinamas suaugusiesiems, turi būti abiejų dalininkų sprendimas dėl aplinkos, rūbinių, tualetų, dirbtinės dangos priežiūros, elektros, vandens ir kitų išlaidų padengimo, – G. Pukelytė citavo įstaigos atsakymą į klausimą dėl galimybės į stadioną patekti kitiems tauragiškiams. 

– Stadionas yra skirtas tik Futbolo akademijos auklėtiniams ir viešai visuomenei nėra prieinamas, – VšĮ Tauragės futbolas direktorės paaiškinimą politikams perdavė A. Laucius. 

Tarybos posėdyje Plėtros, investicijų ir turto valdymo skyriaus vedėja Genovaitė Pukelytė patikslino, kad Tauragės mokyklų mokiniai į stadioną gali ateiti sportuoti ar surengti renginius iš anksto suderinę stadiono užimtumo grafiką su VšĮ. 

– Kad stadionas būtų atviras ir prieinamas suaugusiesiems, turi būti abiejų dalininkų sprendimas dėl aplinkos, rūbinių, tualetų, dirbtinės dangos priežiūros, elektros, vandens ir kitų išlaidų padengimo, – G. Pukelytė citavo įstaigos atsakymą į klausimą dėl galimybės į stadioną patekti kitiems tauragiškiams. 

Svarsto parduoti

Svarstant klausimą dėl mokesčio lengvatos, pasak A. Lauciaus, komisijoje iškilo klausimas dėl galimybės parduoti savivaldybei priklausančią VšĮ „Tauragės futbolas“ dalį. Pranešėjas pasiteiravo politikų nuomonės. 

Tarybos narys Viktoras Kovšovas paprašė pateikti iškilusios iniciatyvos motyvus.      

Nuotrauka

– VšĮ „Tauragės futbolas“ neuždirba pelno, bet jei ir uždirbtų, savivaldybei pelno dalis neatitektų, tad finansinės naudos dalininkai neturi. Kiekvienais metais prašo atleisti nuo nekilnojamojo turto mokesčių, tai savivaldybė pati dotuoja VšĮ. Kitas dalykas, skirtingai nei kitose įstaigose, kuriose savivaldybė yra dalininkė, kad įgyvendintume tam tikras iniciatyvas ar projektus, šiuo atveju savivaldybė turi mažai įtakos įstaigos veiklai. Direktorė atsakinga už mokinių pritraukimą, visuomenės sportą. Reikėtų įsigilinti, ar savivaldybė galėtų turėti įtakos sportinei, visuomenei naudingai veiklai, – motyvus vardijo A. Laucius ir pridūrė, kad savivaldybės dalis siekia 32–33 proc.

Specialistas išvardijo ir dalies pardavimo  procedūras – jei įstaigos dalis priklauso savivaldybei, pagal turto disponavimo ir valdymo tvarką ji būtų parduodama viešajame aukcione. 

Finansavimo dydis – politikų sprendimu

Posėdyje politikai skyrė įstaigai lėšų iš reprezentacinių klubų rėmimo programos. Tiesa, painiavos tarp skaičių būta nemažos. Kaip teigiama sprendimo aiškinamajame rašte, vasario 10 d. nagrinėjant VšĮ  ,,Tauragės futbolas“ paraišką daugumai Sporto klubų finansavimo komisijos narių paraiškos sąmata pasirodė neaiški, tad bendru sutarimu nutarta siūlyti Tauragės rajono savivaldybės tarybai skirti reprezentacinių sporto klubų dalinį finansavimą VšĮ ,,Tauragės futbolas“ be vadovo darbo užmokesčio išlaidų. Taip pat prašyta aiškiau išdėstyti sąmatą, nes, kaip teigiama sprendimo projekto aiškinamajame rašte, pateiktoje sąmatoje neatsispindi, kokios bus perkamos prekės ar paslaugos, neaiškios ir administracinės išlaidos. 

– Kyla klausimas, kiek darbuotojų yra įstaigoje, kiek sąskaitų per mėnesį būna pateikiama apmokėjimui, kad būtų galima orientuotis, ar adekvati paslaugos kaina, – bendrajame komitetų posėdyje klausė Kęstutis Balašaitis.

– Į administracines išlaidas buvo įskaičiuotas klubo vadovo darbo užmokestis. Komisija nusprendė tarybai suteikti teisę apsispręsti, kokią sumą būtų galima suteikti klubui – nuo 27 500 iki 30 100 eurų metams. Kadangi klubas reprezentacinis, finansavimas būtų skiriamas trejiems metams, – bendrajame komitetų posėdyje informavo Švietimo ir sporto skyriaus specialistė Gintarė Stulgienė.

Pasak specialistės, jei iš sąmatos būtų minusuojamas tik vadovo darbo užmokestis, parama siektų 30 100 eurų metams, jei ir komunalinės išlaidos, ir vadovo darbo užmokestis,  – parama būtų 27 500 eurų. 

Tarybos nariui Kęstučiui Balašaičiui abejonių sukėlė sąmatoje pateikta buhalterinės apskaitos suma – 250 eurų per mėnesį. 

– Kyla klausimas, kiek darbuotojų yra įstaigoje, kiek sąskaitų per mėnesį būna pateikiama apmokėjimui, kad būtų galima orientuotis, ar adekvati paslaugos kaina, – bendrajame komitetų posėdyje klausė politikas. 

Pasak G. Stulgienės, vasario 21 d. įstaigoje dirbo vienas darbuotojas, o buhalterines paslaugas įstaiga perka, tad numatyta suma skiriama ne darbuotojo darbo užmokesčiui, o paslaugai pirkti. 

– Abejonių kelia sąmatoje buhalterinės apskaitos eilutė. Kodėl? Turiu savo ūkį, kuriame dirba 8 darbuotojai, sąskaitų per mėnesį būna 20–30 sąskaitų, mokam per mėnesį 100 eurų. Medžiotojų ir žvejų draugijoje yra vienas darbuotojas, sąskaitų apie 10 kas mėnesį, mokam 45 eurus. Jei ir kitos eilutės taip sudėliotos, užaukštintos, tai abejonių kelia visa sąmata. Tarybos nariams sąmatą reikėtų paanalizuoti, pasvarstyti,  – teigė K. Balašaitis.   

Rajono sporto klubams skiriamą finansavimą lygino tarybos narys Robertas Piečia. 

– Krepšinio klubui metams skiriame 56 600 eurų. Abi komandos ruošiasi dalyvauti trečiojo lygio pirmenybėse. Krepšinio komandoje yra 12 žaidėjų, dar treneriai, tai, sakykim, 15 žmonių. Futbolo komandoje vien žaidėjų turi būti 22, su treneriais – mažiausiai 25. Reikia samdyti autobusą, varžybų skaičius labai panašus. Tai bendra sąmata, nesileidžiu į detales, 30 tūkst. eurų, lyginant su krepšiniu, nėra daug. Mano siūlymas – skirti 30 tūkst. ir per daug nepriekabiauti prie to, kas parašyta, – komitetų posėdyje svarstė tarybos narys.  

Mažesnė suma

Trečiadienį tarybos posėdyje rajono meras ir sporto klubams finansavimą skiriančios komisijos pirmininkas meras Dovydas Kaminskas teigė, kad pirminės paraiškos, kurią politikai svarstė komitetų posėdžiuose, sumos skiriasi nuo patikslintos paraiškos sumų.

– Matau chaoso toje vietoje ir noriu pateikti pasiūlymą. Komisijoje svarstėme, kokioms išlaidoms skirti finansavimą. Ir tvirtai pasakėme, kad sporto klubo vadovo darbo užmokestis, kuris sudaro vos ne 40 ar 30 proc. visos prašomos paramos, finansuoti netinkamas, – teigė meras. 

Pasak D. Kaminsko, pagal komisijoje svarstytą sąmatą kitoms išlaidoms suskaičiuota 27 tūkst. eurų. Patikslintoje sąmatoje maistpinigiai išaugo nuo 6 iki 18 tūkst. eurų ir tai, anot mero, kelia daug klausimų. 

– Siūlyčiau finansuoti maitinimo išlaidas (18 tūkst. eurų – aut. past), 2,5 tūkst. eurų sporto inventoriaus įsigijimui ir 4 tūkst. eurų – kitos sporto klubo veiklos įgyvendinimo išlaidoms, į kurias įeina dalyvio mokestis, teisėjavimo mokesčiai, draudimai, medikamentai, apsauga rungtynių metu, banko mokesčiai, geriamasis vanduo. Iš viso 24 tūkst. 500 eurų, – suskaičiavo meras ir pridūrė, kad kitais metais pagal poreikį bus galima svarstyti didesnį finansavimą.  

Po ilgų diskusijų prieita prie nuomonės, kad būtina tobulinti finansavimo skyrimo sporto klubams aprašą, kad būtų aišku, pavyzdžiui, kokia finansavimo dalis gali būti skirta darbo užmokesčiui.  

Sprendimo priėmimas, kaip siūlė kai kurie tarybos nariai, nebuvo atidėtas, nes klubui lėšos reikalingos kuo skubiau.  

Politikams dėl finansavimo skyrimo buvo pateiktas alternatyvus balsavimas. Už tai, kad futbolo klubui būtų skirta 27 500 eurų, balsavo 9 tarybos nariai, už 24 500 eurų paramą metams pasisakė 18 tarybos narių. 

Skolą grąžino

„Tauragės futbolas“ savivaldybei keletą metų negrąžino skolos, kuri siekė kiek daugiau nei 83 tūkst. eurų. Įstaigos turtą du kartus bandyta parduoti varžytynėse. Joms neįvykus antstoliai savivaldybei teikė siūlymą perimti turtą, po antrųjų neįvykusių varžytynių kaina sumažinta nuo 435,6 tūkst. Eur iki 326,7 tūkst. Eur. Iš šios sumos būtų išminusuota skola, likusią sumą būtų turėjusi padengti savivaldybė. Tačiau skolą VšĮ „Tauragės futbolas“ sugrąžino, todėl galėjo teikti paraišką klubo finansavimui iš savivaldybės biudžeto gauti.