Aktualijos

Dar praėjusiais metais Tauragės rajono tarybai sutikus pradėti procesą, kurio metu valstybė, atstovaujama Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), taptų Tauragės ligoninės dalininke, trečiadienį tarybos posėdyje rajono politikai galutinai pritarė tam, kad SAM ir savivaldybei būtų suteikta po lygiai – 50 proc. – balsų priimant su ligoninės valdymo klausimais susijusius sprendimus. Šis klausimas tarp tarybos narių įžiebė diskusijas: norėta, kad balsų abi ligoninės dalininkės turėtų ne po lygiai, lemiamą žodį galėtų tarti tik savivaldybės atstovai. Be to, nežinia, ar Vyriausybė nepriims sprendimų, dėl kurių kokie nors ligoninės skyriai, pavyzdžiui, Akušerijos-ginekologijos, nebus uždaryti. 

Gegužės 19-ąją surengtame Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto posėdyje savivaldybės gydytoja Rūta Stasytienė teigė, kad Tauragės ligoninė, gavusi raštą iš SAM, kreipėsi į įstaigos steigėją – savivaldybę dėl klausimų, susijusių su valstybės tapimu ligonines dalininke. R. Stasytienė nurodė, kad iš SAM skirtų valstybės biudžeto bendrųjų asignavimų ligoninei būtų skirta 100 eurų kaip valstybės įnašas.

– Valstybės įnašo dydis suteiktų Sveikatos apsaugos ministerijai 50 procentų balsų, – posėdyje kalbėjo R. Stasytienė.

Ji tikino, kad taip pat paprašyta įgalioti savivaldybės atstovą derėtis su SAM dėl Tauragės ligoninės veiklos klausimų. 

Anot jos, valstybei tapus Tauragės ligoninės dalininke gydymo įstaiga įgytų teisę į Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos lėšas, skirtas sveikatos reformai įgyvendinti. Be to, būtų įtvirtintas daugiaprofilinės ligoninės statusas su plačiu sveikatos priežiūros paslaugų spektru.

– Tai taip pat generuotų didesnius pacientų srautus, kadangi yra žinoma, kad liks tik dalis tokių regioninių ligoninių, į kurias bus nukreipti pacientų srautai iš mažesnių rajonų. Tai leistų išlaikyti rentabilią daugelio paslaugų struktūrą bei kokybę, – tikino savivaldybės gydytoja.

Nesutarimų kol kas nebuvo

„Socdemė“ Rita Grigalienė pastebėjo, kad dalininkams pasidalijus po 50 proc., neaišku, kas turės lemiamą balsą ginčytinais klausimais, jeigu išsiskirs ministerijos ir savivaldybės nuomonės.

– Kaip Sveikatos apsaugos ministerija ir aiškino prieš tai įvykusiuose susitikimuose ir susirinkimuose, dauguma priimamų sprendimų yra įstatyminiai, tai tikriausiai daug diskusijų nesukeliantys vieni ar kiti sprendimai. <...> Nesutarimų dėl sprendimų priėmimo dėl įstaigų, kurių dalininkė ar savininkė yra Sveikatos apsaugos ministerija, nėra pasitaikę. Tas balsų skaičius 50 ir 50 reikš, kad yra pusė ant pusės, – tikino R. Stasytienė.

Pasak jos, įvairiais ligoninės valdymo klausimais bus ieškoma bendrų susitarimų, o SAM esą linkusi tartis. 

Posėdyje tarp tarybos narių buvo aptarta idėja, kad savivaldybei turėtų būti skirta 51 proc. balsų.

Tiesa, Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė Jolanta Skrodenienė atkreipė dėmesį, kad pagal Vyriausybės nutarimus keisti procentinę balsų dalį galimybė nėra numatyta. Tačiau tvirtinant įstatus, anot jos, derėtis šiuo klausimu esą jau galima.

– Pagal projektą įstatuose turėtų būti nustatyta, kiek procentų tenka Sveikatos apsaugos ministerijai, o kiek – savivaldybei, – tikino savivaldybės gydytoja R. Stasytienė.

Prie posėdžio prisijungęs Tauragės ligoninės direktorius Liutauras Indriuška tikino, kad sprendžiant su ligoninės valdymu susijusius klausimus tiek savivaldybei, tiek SAM atstovams teks tartis tol, kol pavyks rasti bendrą sutarimą.

– Ministerijos atstovai pasakė, kad nei viena, nei kita šalis neturės svorio priimti sprendimą viena, – dėstė L. Indriuška.  

R. Stasytienė pažymėjo, kad SAM – itin kompetentinga institucija valdant sveikatos priežiūros įstaigas, tad baimintis esą nėra ko.

Pasak savivaldybės gydytojos, nuo tarybos sprendimo priėmimo dienos per 10 dienų SAM kreipsis į ligoninę dėl naujų įstatų. Kai ligoninė priims 100 eurų įnašą, nuo to momento valstybė taps ligoninės dalininke ir įgis visas turtines ir neturtines pareigas. Tuomet ligoninės visuotiniame dalininkų sutikime bendru savivaldybės ir SAM sprendimu turės būti patvirtinti tiek nauji ligoninės įstatai, tiek valdymo struktūra, tiek pareigybių sąrašas. 

Liberalas Vilmantas Liorančas bendrajame komitetų posėdyje, surengtame gegužės 23-ąją, tikino, kad deryboms su SAM dėl ligoninės valdymo klausimų turėtų būti skiriamas ne vienas asmuo, o sudaroma speciali komisija, kuri, anot jo, turėtų įvairiais klausimais ir daugiau kompetencijų. 

Tiesa, trečiadienį surengtame tarybos posėdyje jis savo pasiūlymą pakeitė ir nurodė, kad deryboms siūlo paskirti tik savivaldybės administracijos direktorę Gintarę Rakauskienę. 

Kompetencijos plečiasi

Konservatorius Raimondas Matemaitis Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto posėdyje atkreipė dėmesį, kad įvairiais laikotarpiais Tauragės ligoninė buvo pavaldi įvairioms institucijoms, tačiau pacientams teikiamos paslaugos nuo to nesuprastėjo, tad, pasak jo, ir diskutuoti apie tai, kas turės lemiamą balsą priimant vienus ar kitus sprendimus, yra tiesiog nereikalinga.

– Per praėjusius trejus metus į ligoninę investuota ne mažiau nei 4 mln. eurų, iš jų savivaldybė prisidėjo iki 200 tūkst. eurų. Tai tikrai savivaldybė iš biudžeto ligoninės neišlaiko, – teigė Dovydas Kaminskas

Bendrajame komitetų posėdyje Sveikatos apsaugos ministro patarėja Kristina Auruškevičienė teigė, kad regioninės ligoninės paslaugų teikimas išeina iš savivaldybės sprendimų kompetencijos ribų.

– Tai reiškia, kad paslaugos garantuojamos visam regionui, mažiausiai – apskričiai. Ir jau nebe savivaldybės kompetencija spręsti, kokių paslaugų reikia gretimoms savivaldybėms ir panašiai, – sakė K. Auruškevičienė.

Apkaltino šantažu

Gegužės 23-ąją bendrajame komitetų posėdyje „socdemasׅ“ Pranas Petrošius apkaltino SAM, esą ši šantažuoja savivaldybę priimti ją į Tauragės ligoninės dalininkes, kadangi priešingu atveju neva ligoninė nebegaus ES finansavimo pagal ministerijos teikimą, o jeigu išsiskirs dalininkių nuomonės, esą neaišku, kaip bus priimamas bendras sprendimas, nes šalys neturės sprendimo priėmimo viršenybės. 

Atsakydamas į tai, posėdyje dalyvavęs SAM Teisės skyriaus patarėjas Kazys Rušinskas akcentavo, kad esą ministerija tikrai nieko nešantažavo, o tik suteikė galimybę apsispręsti, ar Tauragės ligoninė nori su ja bendradarbiauti.

– Tai, ką sako gerbiamas tarybos narys, nėra visiška tiesa. Tai, kodėl nuspręsta kreiptis į tam tikrų ligoninių dalininkus, kaip ne kartą informavome, yra susiję su regionų politiką reglamentuojančiu dokumentu „Baltoji knyga“ ir, kaip jūs visi žinote, paslaugos struktūrizuojamos lygiais: 3 kompetencijų centrai – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos universitetinės ligoninės, po to seka pusės apskričių – Šiaulių, Panevėžio –  ligoninės. Na, o trečias lygmuo – buvusių apskričių centrų: Alytaus, Marijampolės, Tauragės, Telšių. Ir jūs patenkate į šią kategoriją. Šiame strateginiame dokumente yra sakoma, kad tokio lygmens kaip jūsų ligoninėje turėtų būti centralizuojamos antrinio lygio stacionarinės paslaugos, kurios turėtų būti užtikrinamos regioniniu mastu. Įgyvendindami šiuos dokumentus, prašėme priimti sprendimą. Nebuvo jokio gąsdinimo. Davėme jūsų savivaldybės tarybai nuspręsti, ar jūs matote norą bendradarbiauti su ministerija, kad ateityje jūsų ligoninė įgytų regioninės ligoninės statusą, ir iš to sekančias naudas ilguoju laikotarpiu, įskaitant ir galimybę gauti ES paramą, – kalbėjo K. Rušinskas.

Pasak jo, savivaldybėms toks bendradarbiavimas su ministerija yra naudingas dėl statuso suteikimo, kadangi esant dviem dalininkams tokia įstaiga tikrai teiks visas paslaugas regione. 

„Visais klausimais yra sutariama“

Komentuodamas padėtį dėl balsų paskirstymo, K. Rušinskas pažymėjo, kad šiuo metu ministerija yra šalies universitetinių ligoninių dalininkė ir sprendimų priėmimas vyksta pakankamai sklandžiai.

– Iš 12 metų patirties – tiek laiko dirbu ministerijoje, yra kilęs tik vienas ginčas, kai reikėjo nustatyti kintamąją darbo užmokesčio dalį įstaigos vadovui, nes buvo sprendžiama, ar finansiniai įstaigos rezultatai susiję su jos vadovo veikla, ar ne, o dėl kitų klausimų tikrai niekada nekildavo problemų priimti sprendimą, kai dalininkai turėdavo po 50 proc. balsų. Visais klausimais yra sutariama ir niekada nebūna tokių nuomonių išsiskyrimų. Paminėjau tik vieną atvejį, be to, klausimas buvo po kelių posėdžių išspręstas, – dėstė SAM atstovas.

Bijo, kad uždarinės skyrius

Vyriausybės nutarimais yra numatyta, kad įvairiuose ligoninės skyriuose per metus turi būti suteikiamas reikiamas skaičius paslaugų, jog skyriuje teikiamos paslaugos būtų kompensuojamos iš privalomojo sveikatos draudimo lėšų. Jeigu rodiklis nepasiekiamas – skyrius netenka finansavimo, kyla grėsmė, kad jis gali būti uždarytas. 

Bendrajame komitetų posėdyje kalbėta apie Tauragės ligoninės Akušerijos-ginekologijos skyrių, kuriame kasmet gimdo apie 500 moterų. Nors šiuo metu toks rodiklis net gerokai viršija SAM nustatytą (apie 300 gimdymų per metus), tačiau, kaip dėmesį atkreipė tarybos nariai, jeigu kartelė būtų užkelta ir Tauragės ligoninė jos neįveiktų, gali būti, kad skyriaus neliktų, nes nebūtų iš ko finansuoti jame teikiamų paslaugų. Tuomet gimdyvės būtų priverstos vykti į kitų miestų ligonines. 

– Dėl paslaugų apimties, atkreipiu dėmesį, kad ne dalininkai susirinkę sprendžia, kokias paslaugas ligoninė teiks, bet yra kiti teisės aktai, reglamentuojantys paslaugų teikimą, – kalbėjo SAM Teisės skyriaus patarėjas K. Rušinskas ir pabrėžė, kad tokius teisės aktus rengia Vyriausybė.

Kita vertus, Vyriausybės teisės aktus, reglamentuojančius sveikatos politiką, rengia būtent ministerijos atstovai.

Sprendimas būtinas

Tarybos posėdyje pasisakęs meras Dovydas Kaminskas akcentavo, kad dėl mažėjančio gyventojų skaičiaus savivaldybėms tenka priimti kartais sunkius ir skausmingus sprendimus, tačiau jie yra būtini. „Dėl 50 procentų, tai jeigu mes kokį kitą procentą įrašysime į tarybos sprendimą, tai bus tas pats, kas nepritarimas, nes Vyriausybės sprendime numatytos tik tokios sąlygos ir jeigu mes toms sąlygomis nepritariame, tai ir nepritariame“, – kilusias diskusijas dėl noro savivaldybei suteikti ne 50, o 51 proc. balsų, aptarė meras.

Anot jo, šiuo metu vykstanti sveikatos sistemos reforma – sudėtinga, be galo paini, tačiau būtina atsižvelgti į tai, kad jas vykdant ligoninėms skiriamas finansavimas iš Valstybinių ligonių kasų, o ne iš savivaldybės. 

– Per praėjusius trejus metus į ligoninę investuota ne mažiau nei 4 mln. eurų, iš jų savivaldybė prisidėjo iki 200 tūkst. eurų. Tai tikrai savivaldybė iš biudžeto ligoninės neišlaiko. Tai iš valstybės biudžeto išlaikoma įstaiga, tad tai, kokią įtaką mes turime vykdomoms paslaugoms, tai ji labai minimali, nes visus kokybinius ir kiekybinius reikalavimus nustato ministerija, o savivaldybė galios mažai turi ir dabar, tad dalininkų klausimas nėra toks aktualus, – ragindamas tarybą pritarti sprendimui kalbėjo D. Kaminskas. 

„Socdemų“ frakcija tarybos posėdžio metu pasiūlė pakeisti sprendimą ir savivaldybei skirti 60 proc. balsų dėl sprendimų priėmimų ligoninės valdymo klausimais. 8 tarybos nariams balsavus už, 2 prieš ir 13-ai nebalsavus, toks pasiūlymas buvo atmestas. Taryba paskyrė G. Rakauskienę kaip atsakingą už derybas su SAM. Už tarybos sprendimo projektą dėl galutinio pritarimo SAM leisti tapti Tauragės ligoninės dalininke balsavo 15 tarybos narių, 8  nebalsavo, sprendimas buvo priimtas.