Susitikime su savivaldybės atstovais dalyvavo gausus lauksargiškių būrys
Aktualiausia tema lauksargiškiams – ukrainiečių apgyvendinimas mokyklos pastato antrajame aukšte. Trečiadienį rajono valdžios atstovų susitikime su vietos gyventojais kilo nemažai klausimų dėl įvairių aktualių apgyvendinimo reikalų. Ne visi norėtų, kad mokykloje, virš besimokančių vaikų, būtų triukšmaujama.
Apgyvendins antrajame aukšte
Trečiadienį antrą kartą surengtas susirinkimas su Lauksargių kaimo gyventojais. Šįsyk jų susirinko daugiau. Tauragės rajono meras Dovydas Kaminskas priminė situaciją Rusijos užpultoje Ukrainoje, akcentavo, kad žiemą ukrainiečiams reikės ypatingos mūsų pagalbos. Nors Ukrainoje kol kas yra keliais laipsniais šilčiau nei Lietuvoje, žiema ateina ir ten. Ieškota tinkamų vietų žiemą apgyvendinti ukrainiečius pabėgėlius ir nuspręsta, kad tam tinka Jovarų pagrindinės mokyklos Lauksargių pradinės mokyklos antrasis aukštas. Mokyklos pastatas perduotas seniūnijai, panaudos pagrindu pirmąjį aukštą naudoja Jovarų mokykla.
Lauksargių seniūnas Mindaugas Giačas teigė, kad abu pastato aukštai yra šildomi, tik antrasis aukštas nenaudojamas. Pasak jo, jau pasirūpinta, kad į pastatą būtų atskiri įėjimai – į antrąjį aukštą galima patekti pro krepšinio salės įėjimą.
Ne visi pastatai atitiko reikalavimus
Į susitikimą atvyko ir pabėgėlių apgyvendinimą kuruojančio Raudonojo Kryžiaus atstovė Jolanta Jonikienė, kuri pasidalino ne viena liūdna istorija ir patvirtino, kad pritrūkus gyvenamųjų vietų ukrainiečiams ji pati važiavo apžiūrėti nebenaudojamų mokyklų pastatų ir įvertino, jog kai kuriose jų gyvenimo sąlygos būtų tikrai prastos, o Lauksargiuose visas nenaudojamas antrasis pastato aukštas netgi šildomas.
– Žmonių gerumas, gali būti, yra jau išsemtas, daug kas buvo apgyvendinę ir lig šiol yra apgyvendinę ir rūpinasi ukrainiečių šeimomis, – teigė meras.
Pasak jo, Lauksargiuose būtų tarsi laikinos apgyvendinimo stoteles – nusprendusieji pasilikti Lietuvoje galės ieškotis būsto, darbo, galimybių integruotis mūsų rajone ar kitoje šalies vietoje.
Pasak Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojo Tomo Raulinavičiaus, Lauksargiuose numatytos patalpos ukrainiečių apgyvendinimui eilėje yra tik šeštoje pozicijoje. Vadinasi, jeigu iš Ukrainos atvažiuotų apie 3000 žmonių ir jiems neužtektų vietos pirmosiose 5-iose numatytose vietose, jie atvyktų į Lauksargius.
Planuojama, kad Lauksargiuose galėtų būti apgyvendinta iki 100 pabėgėlių.
Nepritariančiųjų – mažuma
Su viena Lauksargių kaimo gyventoja meras bendravo ir asmeniškai po pirmojo susitikimo, aptarė įvairias problemas ir baimes. D. Kaminskas teigė suprantantis šias baimes, bet manantis, kad tokia pagalba ukrainiečiams yra mažiausia, ką mes galime padaryti.
Meras minėjo, kad į Lauksargių pradinės mokyklos pastatą jau atvežtos lovos, čiužiniai bei skalbimo mašinos.
Gyventojams susitikimo metu kilo klausimas – ar tai, kad jau atvežti kai kurie reikalingi daiktai nuo karo bėgantiems ukrainiečiams, reiškia, kad bendruomenės nesutikimas nereikštų nieko? Raudonojo Kryžiaus atstovė ramino žmones – jei su ukrainiečių apgyvendinimu nesutiktų didžioji bendruomenės dalis ir turėtų tikrai svarią priežastį, į šį pageidavimą būtų atsižvelgta. Susitikimo metu nesutinkančių, kad Lauksargiuose apsigyventų pabėgėliai, buvo vienas kitas.
Pasidalijo patirtimi
Apie ukrainiečius gražiais žodžiais atsiliepė ir viena lauksargiškių šeima, priglaudusi pabėgėlius. Pasak jų, nuo karo bėgantys asmenys tikrai dėkoja ir nuoširdžiai prisideda prie buities darbų. Nors kai kurie jų turi puikias sąlygas gyventi Lietuvoje, tačiau vis tiek nori grįžti į Ukrainą, vyksta apžiūrėti savo namų, o susiskambinę su Lietuvoje juos priglaudusiais žmonėmis pasakoja apie šalia jų krintančias bombas. Lauksargiškiai kvietė kraštiečius pasvarstyti – nė vieno ukrainiečio svajonė nėra gyventi mokykloje. Jeigu jie galėtų rinktis, žinoma, liktų savo namuose Ukrainoje. Tad jie ragina bent taip prisidėti prie pagalbos.
– Maždaug prieš pusantrų metų prasidėjo pirmoji pabėgėlių krizė, kai per Baltarusijos sieną pradėjo eiti žmonės. Tarnauju karinėse pajėgose, mus perkėlė saugoti tas stovyklos. Manau, tada buvo padaryta klaida, kad stovykloms naudoti vienkiemiai, mažų miestelių mokyklos kiaurais langais, nekūrenamos, kai kur nebuvo net vandens. Po geros savaitės stovyklose remontininkų būdavo daugiau nei pabėgėlių. Antrą kartą kartoti šios klaidos nerekomenduoju. Juolab, kad finansiškai visiškai beprasmiška kūrenti tuščią kaimo mokyklą kiaurais vamzdžiais, o čia viskas jau paruošta. Savo dešimtmečio sūnaus klausiau, ar trukdys jam ukrainiečiai. „Aišku, kad netrukdys“, – atsakė jis, – teigė vienas susirinkimo dalyvis.
