Tauragės krašto muziejus ,,Santaka“ kartu su Tauragės šaulių 702-ąja Juozo Kasperavičiaus kuopa balandžio 9 d. organizavo Lietuvos partizanų Juozo Kasperavičiaus ir Albino Biliūno žūties, įvykusios prieš 75 metus, minėjimą. Partizanų atminimo minėjimas prasidėjo Šv. Mišiomis Tauragės Švč. Trejybės bažnyčioje, po to buvo iškilminga rikiuotė prie paminklo Kęstučio apygardos partizanams, vėliau vykta į žūties vietą miške (Tauragės r. Antegluonio k.), Tauragėje partizanai pagerbti memoriale prie Tremties ir rezistencijos muziejaus, surengta istorinė konferencija Kultūros rūmų konferencijų salėje.
Prisiekė per 20 šaulių
Pagerbti prieškario Lietuvos kariuomenės aviatoriaus į minėjimą atvyko Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų orkestras, vadovaujamas orkestro kapelmeisterio kapitono Ričardo Kukulskio ir dirigento kapitono Remigijaus Termino. Orkestras, be kitų kūrinių, atliko Lietuvos Respublikos ir Ukrainos himnus, Lietuvos himną giedojo solistas Liudas Mikalauskas.
Motiejaus Pečiulionio artilerijos bataliono kariai artilerijos salvėmis ,,už Lietuvos valstybę“, „už laisvą Ukrainą“ ir ,,už Lietuvos partizanus“ pagerbė žuvusių didvyrių atminimą
Į Lietuvos partizanų žygių tęsėjos Lietuvos šaulių sąjungos gretas naujai įsijungė daugiau kaip 20 tauragiškių. šaulių priesaikos priėmimo ceremonijai vadovavo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio 7-osios šaulių rinktinės vadas Kęstutis Bauža.

Rajono meras Dovydas Kaminskas akcentavo, kad turime savo laisvę ginti taip, kaip ją gynė Lietuvos partizanai. Ir šių dienų aktualijos – karas Ukrainoje – reikalauja iš mūsų susitelkimo. Pasižymėjusius šaulius meras apdovanojo vertingomis dovanomis, o šaulių rinktinės vadas – medaliais ir padėkos raštais.
Minėjime kalbėjo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Tauragės filialo valdybos pirmininką Antanas Stankus ir Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos viceprezidentas Vydmantas Augutis.
Keliavo į žūties vietą
Po to minėjimo dalyviai nuvyko į mišką Batakių seniūnijos Antegluonio kaimą, kur prieš 75-erius metus vyko nelygi Lietuvos partizanų kova su Juozo Juknos sodybą apsupusiais saugumiečiais. Nelygioje kovoje žuvo pirmasis Jungtinės Kęstučio apygardos vadas Juozas Kasperavičius-Visvydas ir jo adjutantas Albinas Biliūnas-Džiugas.
Buvo perskaityta autentiško teksto, kurį Jungtinės Kęstučio apygardos vadas siuntė Lietuvos partizanų vadų suvažiavimui 1947 m. pradžioje, ištrauka. Šį J. Kasperavičiaus laišką išsaugojo kitas žymus Lietuvos partizanas Juozas Lukša-Daumantas ir įdėjo į savo knygą ,,Partizanai“.
J. Kasperavičius rašė: ,,Laisvės kovos draugai, mes buvome priversti išeiti ginti savojo krašto, savųjų sodybų, bočių ir tėvų krauju aplaistytos žemės: mes kaip žmonės pasipriešiname prieš žmogaus teisių mindžiojimą prieš aukščiausiojo laipsnio vergiją: mes negalime sutikti su melu, apgaule, klasta ir tautą žudančiomis nedorybėmis. Mūsų žingsniai yra taurūs. Mes savo kovoje esame teisingi ir teisūs prieš visą kultūringąjį pasaulį, o Aukščiausiojo palaima rems ir laimins mūsų darbą“.
Partizanų žūties vietoje buvo uždegtos žvakutes ir padėtos gėlės. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotojo pėstininkų bataliono kariai salvėmis pagerbė Lietuvos partizanų J. Kasperavičiaus-Visvydo ir A. Biliūno-Džiugo atminimą.
Karo istorijos rekonstruktorių ir teatralizuotų renginių klubas ,,Partizanas“ savo teatralizuotu pasirodymu nukėlė į laikus prieš tris ketvirčius amžiaus, kai Lietuvoje vyko partizaninis karas. Pasibaigus minėjimui žūties vietoje renginio dalyviai Batakių miške pavaišinti šauliška koše.

Memoriale prie Tremties ir rezistencijos muziejaus Tauragėje žuvusius partizanus karine rikiuote pagerbė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotojo pėstininkų bataliono kariai ir Karo istorijos rekonstruktorių ir teatralizuotų renginių klubo ,,Partizanas“ nariai. Buvo uždegtos žvakutės ir padėtos gėles. Partizanų dainą sudainavo solistas L.Mikalauskas, tądien drauge su kitais įstojęs į Šaulių sąjungos gretas.
Minėjimą užbaigė istorinė konferencija Kultūros rūmų konferencijų salėje. Joje paskaitą apie J. Kasperavičiaus-Visvydo asmenybę ir gyvenimo kelią skaitė istorijos daktaras Darius Juodis. Buvo pateikta naujų, dar niekur neskelbtų istorinių faktų. Apie A. Biliūną-Džiugą informacijos pateikė šių eilučių autorius. Parodytas prieš 14 metų padarytas vaizdo įrašas, kuriame savo tėvo žūties vietoje kalba J. Kasperavičiaus vienturtė dukra Vida Kasperavičiutė-Tereikienė, kurios jau nebėra tarp mūsų. Minėjime dalyvavo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Tauragės, Jurbarko ir Šilalės filialų atstovai.
Didvyriškai žuvę
J. Kasperavičius, Lietuvos kariuomenės karininkas, aviacijos leitenantas, liko ištikimas priesaikai, pasiliko Lietuvoje ir antrosios sovietinės okupacijos metu įsijungė į partizanų gretas. Būdamas išsilavinęs ir turėdamas organizacinių įgūdžių bei patirties, 1946 m. rugsėjį tapo naujai įsikūrusios Lietuvos partizanų Jungtinės Kęstučio apygardos pirmuoju vadu. Aktyviai veikė kuriant vieningą Lietuvos partizanų vadovybę.
A. Biliūnas, patriotiškai išauklėtas jaunuolis, sąmoningai pasiliko Lietuvoje, kai jo artimieji pasitraukė į vakarus. Įsijungė į partizanų gretas. Buvo Jungtinės Kęstučio apygardos vado J. Kasperavičiaus adjutantas. J. Kasperavičius ir A. Biliūnas 1947 m. balandžio 9 d. slėptuvę apsupus sovietų saugumo pajėgoms gynėsi, naikino turimus dokumentus, kad jie nepatektų priešui, ir didvyriškai žuvo.
1949 m. įkūrus visus Lietuvos partizanus suvienijusį Lietuvos laisvės kovotojų sąjūdį J. Kasperavičius buvo apdovanotas aukščiausiu partizanų apdovanojimu – I laipsnio Laisvės kovos kryžiumi (su kardais) ir jam buvo suteiktas Laisvės kovotojo karžygio vardas. Tokį garbingą vardą yra gavę tik aštuoni Lietuvos partizanai. Lietuvos Respublikos Prezidento 1997 m. lapkričio 20 d. dekretu J. Kasperavičius apdovanotas Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu (dabar – Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius), 1997 m. gruodžio 22 d. jam pripažintas kario savanorio statusas, Lietuvos Respublikos Prezidento 1998 m. gegužės 19 d. dekretu suteiktas pulkininko laipsnis (po mirties).
