Archyvų paslaptys

Spalio 6-ąją minimos Šaulių sąjungos įkūrėjo Vlado Putvinskio-Pūtvio 150-osios gimimo metinės. Šiai datai paminėti penktadienįTauragėje vyko šventinis renginys. O skaitytojams pateikiame trumpą istorinių faktų apie sąjungos įkūrėją santrauką. 

Biografija 

Vladas Putvinskis-Pūtvis gimė 1873 m. spalio 6-ąją Rygoje. Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje jis pristatomas kaip lietuvių visuomenės ir kultūros veikėjas, rašytojas, knygnešys. Nuo 1894 m. Hallės (Vokietija) universitete jis studijavo žemės ūkio mokslus. Nuo 1896 m. ūkininkavo Šilo Pavėžupio ir Graužikų dvaruose, Kelmės rajone. Tvenkinių žuvininkystės Lietuvoje pradininkas (1899 m. Šilo Pavėžupio dvare įrengė bandomąjį karpių auginimo tvenkinį, 1926 m. pakviestas dėstyti žuvininkystės pagrindų Žemės ūkio akademijoje Dotnuvoje). Savo dvaruose diegė agronomijos naujoves, kooperacijos idėjas. Šilo Pavėžupio dvaras tapo lietuvybės centru: kasmet čia vykstančiuose slaptuose susirinkimuose dalyvaudavo J. Biliūnas, A. Janulaitis, Jovaras, G. Petkevičaitė-Bitė, P. Višinskis, Žemaitė ir kiti. 1902 m. čia tartasi įkurti Lietuvių demokratų partiją.

Nuotrauka

Aušros Augustytės nuotrauka

V. Putvinskis-Pūtvis dvare įsteigė didžiausią draudžiamosios lietuviškos spaudos gabenimo, paskirstymo ir platinimo centrą Žemaitijoje (laikė slaptas ginkluotas sargybas). Priimdavo užsakymus iš knygnešių ir prenumeratorių, susisiekdavo su Mažosios Lietuvos leidyklomis. Apgaudavo žandarus, nė karto neįkliuvo. Slėptuves įrengė sode, svirne ir miške. Spaudą iš Mažosios Lietuvos gabendavo dvaro kumečiai. 1899 m. Šilo Pavėžupyje, 1900 m. Graužikuose įsteigė slaptąsias mokyklas. Finansiškai rėmė „Varpo“ žurnalą, nuo 1901 m. bendradarbiavo lietuvių spaudoje. Dalyvavo Rusijos 1905–1907 m. revoliucijoje, trumpai kalintas (1906 m. jam uždrausta gyventi Lietuvoje ir Kurše; iki 1914 m. gyveno Jaltoje). Grįžęs į Lietuvą už politinę veiklą vėl ištremtas į Žemutinio Naugardo guberniją. 1918 m. grįžęs į Lietuvą kovoti su Rusijos kariuomene, kūrė Plieno batalioną, iš Vokietijos kariuomenės pirko ginklų. 1919 m. birželio 27 d.  įkūrė Lietuvos šaulių sąjungą (iki 1922 m. jos pirmininkas, nuo 1928 m. – garbės pirmininkas), buvo jos ideologas. 1920 m. įsteigė šaulių žurnalą „Trimitas“. Nuo 1923 m. ūkininkavo. 1928 m. už nuopelnus atkuriant bei įtvirtinant Lietuvos nepriklausomybę apdovanotas DLK Gedimino II laipsnio ordinu. Mirė 1929 m. kovo 5 d. Kaune, palaidotas Kelmėje. 

Organizacijos įkūrimas

Lietuvos šaulių sąjunga įkurta 1919 m. birželio 27 d. Kaune. Kaip skelbia Lietuvos šaulių sąjunga, jos tikslas buvo įtvirtinti šalies nepriklausomybę kovojant su bolševikais, bermontininkais ir lenkais.

Nuotrauka

LIMIS, Vytauto Didžiojo karo muziejus, inventorinis numeris VDKM Fa 16806/29

Idėjiniai organizacijos vadai – Vladas Putvinskis ir Matas Šalčius. Įdomu tai, kad mintys apie sukarintos organizacijos įkūrimą abiem kilo panašiu metu, tačiau skyrėsi numatomos veiklos mastai. 1919 m. M. Šalčius kartu su tuometiniais Spaudos biuro darbuotojais Antanu Vienuoliu-Žukausku, Faustu Kirša ir kitais sumanė kurti organizaciją, pajėgią ginklu saugoti Kauno miestą. Antrosios iniciatyvinės grupės, vadovaujamos V. Putvinskio, tikslas buvo padėti Lietuvos kariuomenei veikiant visoje Lietuvoje. Suvienijus jėgas „gimė“ visuomeninė sukarinta organizacija Lietuvos šaulių sąjunga.

Prie organizacijos kūrimo prisidėjo žymūs Lietuvos visuomenės ir kultūros veikėjai: rašytojai Antanas Vienuolis-Žukauskas, Balys Sruoga, Juozas Tumas-Vaižgantas, Fausta Kirša, dailininkas Antanas Žmuidzinavičius, gamtininkas prof. Tadas Ivanauskas ir daugelis kitų. Lietuvos šaulių sąjungos veiklos pradžioje jos nariais buvo vien tik civiliai, kiek vėliau į veiklą aktyviai įsiliejo kariai ir karininkai. Tai atspindi organizacijos idėją – civilių asmenų pagalba kariuomenei.

Lietuvos šaulių sąjungos ideologijos ir veiklos principų susiformavimui įtaką darė seniau įkurtos giminingos čekų Sokolų ir Suomijoje veikusi Suojeluskunta organizacijos.

Kuriant organizaciją didelis dėmesys buvo skiriamas ideologijos formavimui, jos puoselėjimui ir šauliškų vertybių skleidimui. Anot Vlado Putvinskio, „Šaulių darbas turi būti grynai idėjinio visuomeninio pobūdžio. Vadinasi, paprastas šauliškas darbas, kurį kiekvienas šaulys turi dirbti laisvu laiku po porą trejetą valandų savaitėj nemokamai. Šaulys už tai neturi ieškoti jokių atlyginimų, privilegijų, palengvinimų.“

Visi organizacijos nariai turėjo nario knygeles, kuriose buvo įrašyti 10 įsakymų šauliams. Laukui bėgant jie šiek tiek kito, tačiau išliko iki mūsų dienų. Įsakymai šauliui yra pagrindinės ideologinės nuostatos, kuriomis grindžiama Lietuvos šaulių sąjungos veikla.

Nuotrauka

LIMIS, Šiaulių „Aušros“ muziejus, inventorinis numeris ŠAM I–R 5043/2

Įsakymai šauliui: 1. Gink Lietuvos nepriklausomybę ir lietuviškąją žemę; 2. Švieskis ir šviesk; 3. Stiprink valią ir kūną; 4. Būk drausmingas ir mandagus; 5. Gerbk ginklą; 6. Būk tiesus ir teisingas; 7. Tesėk žodį; 8. Būk budrus; 9. Saugok valstybės turtą; 10. Brangink šaulio vardą ir Lietuvos garbę.

Pirmasis paminklas šalyje

1930 m. tauragiškiai pirmieji Lietuvoje įamžino Šaulių sąjungos įkūrėjo, tautos ideologo, literato ir knygnešio V. Putvinskio-Pūtvio atminimą. Kaip skelbia Birutės Baltrušaitytės viešoji biblioteka, ties dabartine Jūros bei Dariaus ir Girėno gatvių sankryža nuo XIX a. vidurio stovėjo paminklas Rusijos imperatoriui Nikolajui I. Pirmojo pasaulinio karo metais jis iš dalies buvo sunaikintas. Tauragės šauliai, panaudodami likusias senojo paminklo dalis, 1929 m. čia pastatė iš esmės naują monumentą, dedikuotą Lietuvos šaulių sąjungos sukūrimo dešimtmečiui. 1930-aisias ant šio paminklo, nuėmus viršuje buvusį betoninį kryželį, buvo pastatytas V. Putvinskio-Pūtvio biustas (autorius nežinomas). Pirmosios sovietų okupacijos metais biustas buvo nuverstas, o 1944 m. sovietų kariai sudaužė bei netoliese užkasė ir postamentą.

Nuotrauka

LIMIS, Šiaulių „Aušros“ muziejus, inventorinis numeris ŠAM I–S 1447

1989 m. tauragiškiai šauliai ir Sąjūdžio tarybos aktyvistai atkasė sudaužyto paminklo dalis ir, vadovaujami tautodailininko Antano Bagdono, atstatė paminklą tokį, koks jis buvo pastatytas anksčiau. A. Bagdonas, padedamas Roberto Krapo, nulipdė paminklo bareljefus ir nuliejo biustą. Visos pirmojo paminklo nuolaužos bendru sutarimu buvo užkastos prie atstatyto paminklo. 1990 m. rugpjūčio 19 d. atkurtas paminklas buvo iškilmingai atidengtas ir pašventintas.

Nuotrauka