Lidija Šeputis: „Kiek Žygaičių krašto vaikų nešiota ant rankų!“
Įkelta:
2023-06-03
Nuotrauka
lidija
Nuotraukos autorius:
Autorės nuotrauka
Aprašymas

Lidija prisimena tik smagias savo darbo akimirkas

 

,
Nuotrauka
lidija
Nuotraukos autorius:
Asmeninio albumo nuotrauka
Aprašymas

Lidija (antroje eilėje, dešinėje) su kurso daraugais

,
Nuotrauka
lidija
Nuotraukos autorius:
Asmeninio albumo nuotrauka
Aprašymas

Lidija studijų metais

,
Nuotrauka
lidija
Nuotraukos autorius:
Asmeninio albumo nuotrauka
Aprašymas

Lidija gimtajame kaime

informacija@taurageszinios.lt
A
A

Lidiją Šeputis Žygaičių seniūnijos gyventojai puikiai pažįsta – ji nuo 1983 m. dirbo Žygaičių ambulatorijoje sesele. 67-erių moteriai visą gyvenimą buvo svarbiausia buvo padėti žmonėms. Tokio darbštaus, atsakingo ir pareigingo žmogaus sunku nepastebėti – žygaitiškiai net teikė jos kandidatūrą Tauragės garbės piliečio vardui gauti. Į Lietuvą Lidiją atvedė meilė lietuviui Algimantui. Iš pradžių gyvenimas nebuvo rožėmis klotas – trukdė kalbos barjeras, nepažįstama aplinka, bet po truputį moteris įsikūrė, pelnė žmonių pasitikėjimą ir meilę.

Pamilo lietuvį

Lidija Šeputis gimė ir augo Surske, Rusijoje. Baigusi Kuznecko medicinos mokyklą dirbo ligoninės vidaus ligų skyriuje. Netoli ligoninės buvo statomi kariniai objektai, buvo daug kareivių. Vienas jų, Algimantas Šeputis, ir tapo jos vyru.

– Algimantas gulėjo ligoninėje, jam buvo labai sunkus plaučių uždegimas. Ligoninėje dirbo gydytoja Medvedeva, pamenu, ji prieš budėjimą man sakė: „Lidija, šitas vyras – sunkus ligonis, peniciliną jam būtina leisti kas 3 valandas“, – prisimena Lidija. – Gydytoja žinojo, kad seselės, nenorėdamos trikdyti ligonių miego, kartais vaistų nesuleisdavo. O aš vis įeidavau į palatą, įsijungdavau šviesą, prieidavau prie ligonio ir suleisdavau vaistus net nepažadindama. Jau beveik pasveikęs jis vis mane pakalbindavo, kai ateidavau į naktinį budėjimą. Net ir pasveikęs vis ateidavo į ligoninę. Pradėjome draugauti, o 1977 metų gruodžio 17-ąją susituokėme ir iškart išvažiavome į Lietuvą, į vyro gimtinę, – pasakojo moteris.

Į Lietuvą sutuoktiniai atvyko tarpušvenčiu – po Šv. Kalėdų, prieš Naujuosius metus.

– Atvažiavusi į Žygaičius nustebau – upelis išėjęs iš krantų, vanduo visur, o ten, iš kur aš atvykau, buvo labai šalta, daug sniego, – pirmuosius įspūdžius prisimena Lidija.

Moteris prisipažįsta – iš pradžių buvo tikrai sunku dėl kalbos barjero, tad visur ji eidavo su vyru. Tiesa, vyresni žmonės puikiai susikalbėdavo ir rusiškai. 

Kodėl nusprendė tapti sesele?

Lidija pasakojo nežinojusi, ką nori studijuoti. Iš pradžių baigė aštuonmetę mokyklą, o 9–10 klasėje prasidėjus pamokų pasirinkimams ji lankė gamtos mokslus – chemiją, biologiją. 

– Visi klausė, kur kas eis mokytis, o aš atsakymo taip ir neturėjau. Mokytoja siūlė mokytis seselės profesijos, sakė: „Man atrodo, tu tokia kantresnė esi, tau tiktų“, – pasakojo Lidija. 

Taip jos gyvenimas ir pasisuko link medicinos.

– Prieš įstodama mokytis slaugos buvau nuvažiavusi į Maskvą pamėginti mokytis gydytojo profesijos. Nuvažiavau, pasižiūrėjau, man pasidarė ten baisu ir grįžau namo nė nepadavusi prašymo. Paskui nuvažiavau į Kuznecką, padaviau prašymą į medicinos mokyklą, išlaikiau egzaminus ir ėmiau mokytis felčerės profesijos. Galvojau apie seselės profesiją, bet pasiūlė rinktis felčerio, kadangi baigus šiuos mokslus irgi bus galima dirbti sesele, o baigus papildomus kursus – dar ir akušere. Mokytis reikėjo 2,5 metų, – aiškino pašnekovė.

Nuotrauka
lidija
Asmeninio albumo nuotrauka

Pirmiausia – pareiga

Moteris atvirauja – dirbti vidaus ligų skyriuje jai labai patiko.

Bet Žygaičiai – kaimas, ligoninės čia nėra. Artimiausia – už 20 km. Žygaičių ambulatorijoje darbuotojų netrūko, vėliau laisva vieta atsirado Visbarų medicinos punkte. 

– Susitarėme, kad dirbsiu Tauragės ligoninės vidaus ligų skyriuje. Dirbau 2 ar 3 mėnesius. Iš pradžių viskas buvo gerai, bet vėliau prasidėjo pūgos, buvo didžiausios pusnys, kai po darbo reikėdavo važiuoti namo, – nebevažiuodavo nė vienas autobusas, – pasakojo pašnekovė.

Ji prisimena vieną žiemos dieną nuėjusi į stotį, ten – nė vieno žmogaus, pavyko tik sužinoti, kad autobusai geriausiu atveju važiuos tik kitą dieną, kai bus nuvalyti keliai. 

– Išsigandau... Namuose telefono neturėjome. Tądien niekas manęs iš miesto taip ir nepasiėmė… Dar šiek tiek padirbėjusi ligoninėje nusprendžiau, kad visgi geriau būtų dirbti Visbarų medicinos punkte. Kai dirbau Visbaruose, irgi pasitaikydavo, kad užpustydavo kelius, – pasakojo Lidija. – Nesuprasdavau, kaip galima nenueiti į darbą. Mūsų šeimoje ir mama, ir tėtis išdirbo po 40–50 metų ir nežinau, ar jie bent porą kartų yra pavėlavę į darbą. Tėvai sakydavo – darbas yra darbas ir privaloma į jį eiti, o po jo būtina grįžti namo… 

Sukūrusi savo šeimą Lidija stengėsi įskiepyti šias taisykles ir savo vaikams, pvz., po pamokų grįžti namo ir vakarais visada maždaug tuo pačiu metu būti namuose. 

– Vaikai pykdavo, 16–17 metų, pats pasiutimas, šokiai, draugai, – prisimena Lidija, pridurdama, kad visgi su vaikais juos siejo itin stiprus ryšys, jie visuomet dėl visko tardavosi.

Šepučiai užaugino tris vaikus – Gintarą, Liną ir Andrių.

Nuotrauka
lidija
Asmeninio albumo nuotrauka

„Kiek Žygaičių krašto vaikų nešiota ant rankų!“

Visbaruose Lidija medicinos seserimi dirbo nuo 1978 iki 1983 m., kol atsirado vieta Žygaičių ambulatorijoje. Ten dirbusi gydytoja Janina Abraitienė reikalaudavo, kad ligonių kortelėse nebūtų nė vieno rusiško žodžio – nors ir su klaidomis, vis pasiklausdama, jei kas neaišku, bet ji privalėjo rašyti lietuviškai.

– Man buvo vargo vakarienė... Kiekvieną žodį tekdavo perskaityti kelis kartus, o parašiusi dar turėdavau pasitikrinti, ar gerai parašiau. Net ir dabar, nors jau kiek metų prabėgo, parašiusi visada peržiūriu kiekvieną žodį, – senus laikus mena L. Šeputis.

Žygaičių ambulatorijoje ji dirbo nuo 1983 metų iki šių metų balandžio. 

– Į pensiją išėjau 62 metų, bet dar beveik 5 metus dirbau, – pasakoja pašnekovė.

Labiausiai jai atmintyje išlikę naujagimiai:

– O kiek tų naujagimių buvo! Vienu metu buvo net 34 kūdikiai iki metų. Kartą per mėnesį reikėdavo juos lankyti, jeigu tėvai patys neatveždavo. Kiek Žygaičių krašto vaikų nešiota ant rankų! Smagūs, jaukūs prisiminimai… – džiaugiasi Lidija.

Kelionė į gimtinę

2017 metais per Kūčias Lidija gavo neįtikėtiną dovaną – šeimai grįžus iš bažnyčios dukra Lina Lidijai įteikė dėžutę. Joje buvo bilietas į gimtinę, kurioje ji nebuvo 37-erius metus... 

Graudindamasi moteris rodo nuotraukas iš Sursko, kuriame ji gyveno prieš išvykdama į Lietuvą. Lidija prisipažįsta – nuvykusi į Rusiją net savo sesers Olgos nepažino. 

Nuotrauka
lidija
Asmeninio albumo nuotrauka

Nustebo dėl pasiūlymo į garbės piliečius

Kovo viduryje, savivaldybei pasidalinus kvietimu siūlyti kandidatus Garbės piliečio vardui už nuopelnus Tauragės rajonui gauti, žygaitiškių feisbuko grupėje balsuota, kam tokį vardą suteikti. Lidija tada surinko daugiausiai balsų, sulaukė ir daugybės gražių komentarų. Vietiniai ją minėjo tik geru žodžiu – daugelis prisimena ją nuo vaikystės. Visi tvirtino – Lidijos pagalbos sulaukdavo visi, kas tik paprašydavo, ji niekad negailėjo nei savo laiko, nei jėgų.

Sužinojusi apie tokį žygaitiškių įvertinimą Lidija prisipažino  – to nesitikėjusi:

– Labai nustebau, nežinojau, kad toks balsavimas išvis vyksta. O kai pamačiau komentarus, tikrai buvo šokas. 

Kaip „Tauragės žinias“ informavo mero patarėja Soneta Blankaitė, apdovanojimų skyrimo komisija  teiks rajono tarybai pasiūlymą L. Šeputis suteikti garbės ženklą „Už nuopelnus Tauragės rajonui“.

 

Nuotrauka
margis
Valdo Latožos nuotraukos
Įkelta:
2024-03-04
Tokios žinios, ko gero, laukė ne viena tauragiškių šeima, auginanti mažamečius. Po kelerių metų pertraukos, sunkios ligos ir ilgo gydymo į darbą sugrįžta gydytojas Eugenijus Margis.
Nuotrauka
genute
Autoriaus ir Tauragės kultūros centro nuotraukos
Įkelta:
2024-02-06
Apie Gonovaitę Urmonaitę rašyti – ir kančia, ir malonumas: malonumas tas, kad tą žmogų pažįstu jau 45 metus (tiek, kiek ji gyvena Tauragėje), o kančia ta, kad vis tiek šios spalvingos asmenybės man nepavyks visapusiškai atskleisti. Žinodamas jos nestandartinius sprendimus scenoje ir gyvenime, pats jaučiuosi labai standartinis žurnalistas, kuriam lengviausia būtų tiesiog apžvelgti Genovaitės (arba kaip Andrius Naraškevičiukas sakydavo Genūūūtės) nueitą kelią Tauragėje: atvažiavo, įsidarbino, režisavo, skaitė poeziją, pati vaidino, rašė knygas, rengė festivalius, kraštiečių susitikimus, dirbo mokytoja... Ir tai būtų aišku, suprantama, išbandyta, patikrinta. Bet juk čia Genūūūūtė!
Nuotrauka
inga
Inesos Vaigauskienės nuotrauka
Įkelta:
2023-12-19
Nuo spalio pirmosios Tauragės kultūros centre darbus pradėjo kultūrinių renginių organizatorė-jaunimo koordinatorė Inga Tubutytė. Tauragiškė kviečia jaunimą drąsiai kreiptis į ją ir siūlyti savo idėjas bei išsakyti norus, pastebėjimus, kokių renginių trūksta Tauragėje.
Nuotrauka
irina
Irinos Sadauskienės asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-12-18
Kalbėti su Irina nuostabiai paprasta ir įdomu. Ji turi tiek daug ką pasakoti! Irina iš tų žmonių, kurie ne tik daug kuo domisi, turi sukaupusi daug žinių, bet ir turi noro visu tuo savo turtu dalintis. Sako, kad tokie žmonės būtų geri mokytojai... Nors dirba mokykloje, Irina – ne mokytoja. Vis dėlto savo žiniomis dosniai dalijasi su visais, kurie nori klausytis. Kaip jai pavyko suderinti tris didžiausius savo norus: norą keliauti, norą mokytis ir norą pasakoti istorijas?
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2023-11-08
Tauragės rajono savivaldybės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos bendruomenę pasiekė skaudi žinia – eidama 61-uosius metus mirė bibliotekos direktorė Meilutė Parnarauskienė. Šią skaudžią netekties valandą bibliotekos kolektyvas nuoširdžiai užjaučia Meilutės Parnarauskienės artimuosius.
Nuotrauka
jankauskas
J. Jankausko asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-11-02
Skaudvilės seniūnijos Trepų kaimo gyventojas Jonas Jankauskas bene visą gyvenimą užsiima amatais. 67-erių amatininko darbai, pristatyti ir konkursinėje parodoje „Aukso vainikas“, puošia ne tik Skaudvilės kraštą, bet iškeliauja ir į svečias šalis. Liaudies meno puoselėtojas teigia, kad menas ir amatai jį lydėjo nuo mažų dienų, o naujų idėjų kūriniams nestokoja – tik spėk suktis.  
Nuotrauka
Mokytoja
Paulinos Reketytės nuotrauka
Įkelta:
2023-10-05
Spalio 5-oji – Tarptautinė mokytojų diena. Proga ne tik skirti sveikinimo žodį, bet ir pasikalbėti apie iššūkius, su kuriais susiduria mokytojas. Švietimo sistema išgyvena sudėtingą laikotarpį, nesibaigiančios reformos atneša ne tik teigiamų pokyčių, bet ir sumaišties. Prieš porą savaičių įspėjamajame streike dalyvavę pedagogai šiandien pradeda protesto akciją, kurios trukmė dar neaiški. Bet aiškūs mokytojų reikalavimai – jie nori kokybiškesnių darbo sąlygų, mažesnių klasių, oresnio atlyginimo. Kas bevyktų švietimo sistemoje, mokytojas visada galvoja apie vaiką. Su džiaugsmu apie darbą kalba Skaudvilės gimnazijos priešmokyklinio ugdymo mokytoja Violeta Verpečinskienė, jau skaičiuojanti 34-us darbo metus mokykloje ir dalijasi įžvalgomis apie mokytojo kasdienybę, pokyčius ir iššūkius
Nuotrauka
pukeliene
Raimondos Alysienės nuotrauka 
Įkelta:
2023-09-01
Jovarų pagrindinės mokyklos direktorei Janinai Pukelienei šis rugsėjis mokykloje – jau 22-asis. Nuo praėjusių metų gruodžio direktorės pareigas einanti pedagogė sutiko pasidalinti mintimis apie mokyklos džiaugsmus ir rūpesčius. Bet pirmiausia pasidžiaugė savo mokyklos bendruomene, ypač administracijos darbuotojais: jie nuostabūs – kantrūs ir besišypsantys. 
Nuotrauka
nuotrauka
Valdo Kilpio nuotrauka
Įkelta:
2023-06-24
„Fizinis panašumas yra viena, bet mes – skirtingi žmonės“, – sako Vlado Putvinskio-Pūtvio provaikaitis Stasys Pūtvis, bet žvelgdamas į jį išties gali pamanyti, kad sutikai ano meto bajorą, dvarininką, visuomenės ir kultūros veikėją, rašytoją, knygnešį, žuvininkystės pradininką Lietuvoje, vieną iš Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėją bei ideologą.
Nuotrauka
nuotrauka
Povilo Naujoko nuotrauka
Įkelta:
2023-04-30
Tauragiškis Povilas Naujokas socialiniuose tinkluose aktyviai dalijasi kvapą gniaužiančiomis gamtos nuotraukomis, netrūksta ir mylimos Tauragės vaizdų, akimirkų iš kelionių. Paauglystėje pradėjęs fotografuoti, nors ir buvo padaręs nemažą pertrauką, jis vėl sugrįžo prie savo pomėgio. Fotografas labiausiai mėgsta fiksuoti gamtą ir gyvūnus.
Nuotrauka
nuotrauka
Mindaugo Černecko nuotrauka
Įkelta:
2023-04-29
Kada, jei ne dabar, džiaugtis ir didžiuotis savo kraštu, kūrybingais jo žmonėmis, nešančiais meno šviesą mums visiems? Juk šiemet esame Lietuvos kultūros sostinė. Viena tokių šviesulių – menininkė, dailės ir technologijų mokytoja Vida Karbauskienė, kurios darbų paroda „Kodėl? ESU“ užvakar atidaryta Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Edukacijų centre. Vida užduoda klausimą žodžiu, o atsakymą pateikia dailės kalba. Skaitytojų dėmesiui – interviu su autore.
Nuotrauka
juozas
Juozo Petkevičiaus asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-04-10
Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ ketverius metus dirbantis fotografas Juozas Petkevičius kilęs iš legendomis apipinto Šilavoto kaimo Prienų rajone. Ar meno magija jį užbūrė nuo vaikystės, o galbūt užkrėtė mamos, mėgusios fotografuoti, pavyzdys? Pokalbis su Juozu – apie pažintį su fotografija, siekį gilintis į jos istoriją ir apie kasdienybę muziejuje.   
Nuotrauka
Zavinta
Įkelta:
2023-04-09
Tikinčiųjų ir ne tik jų laukiamos šv. Velykos – jau poryt. Šeimos džiaugsis buvimu kartu – eis į bažnyčią, sės prie vaišių stalų, ridens margučius. Prisimins tradicijas, tačiau neapsieis ir be naujovių. Štai Žavintos Kvederienės šeimos stalą papuoš ne tik pagal senovinį močiutės receptą iškepti grybukai, bet ir meniškai pačios Žavintos rankomis dekoruoti sausainiai – kiškučiai, žąsys ar avelės. Tokie sausainiai, kaip ir kiti jos kepiniai, papuoš ir ne vienos tauragiškių šeimos stalą.  
Nuotrauka
sokiai
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-03-28
Šiaulių arenoje surengtame Lietuvos standartinių ir Lotynų Amerikos sportinių šokių čempionate tauragiškių Agotos Marozaitės ir Mato Paupario pora, atstovaujanti šokių klubui „Dance life“ jaunių klasėje Lotynų Amerikos šokių programoje tapo vicečempionais ir į Tauragę parvežė sidabro medalius. „Dance life“ klubui tai pirmasis tokio aukšto lygio įvertinimas. Kaip tie medaliai „nukalami“, papasakojo klubo treneris Justas Bareišis. 
Nuotrauka
rindokas
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-03-23
Netekome dar vieno narsaus, atkaklaus, Lietuvą mylėjusio mūsų tautos tragedijos liudininko. 
Nuotrauka
vigantas
Tauragės kultūros centro nuotrauka
Įkelta:
2023-03-13
Kovo 13-ąją į Amžinybę išėjo Tauragės liaudies teatro aktorius, buvęs Tauragės kultūros centro darbuotojas Vigantas Užmiškis.
Nuotrauka
nuotrauka
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2023-03-12
Paveikslai, iš kurių sklinda dvasios ramybė, šiluma, ypatingas gamtos pojūtis. Tokia paroda, pavadinta „Gamtos spalvos“, ką tik galėjo grožėtis Skaudvilės kultūros namų lankytojai. Autorė Justina Šemeklienė atvira: tapyba jai – poilsis, nusiraminimas, meditacija.
Nuotrauka
nuotrauka
Daivos Genienės asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-03-05
Tauragės visuomenės sveikatos biuro vadovė Daiva Genienė tauragiškiams pažįstama kaip sveikos gyvensenos propaguotoja, žygių su šiaurietiškomis lazdomis vadovė, renginių vedėja. Išleisdama savo eilėraščių knygą ji atskleidė dar vieną savo asmenybės pusę. „Kai eilių priguldyti pilni stalčiai, natūraliai kyla mintis guldyti juos tvarkingiau, pavyzdžiui, feisbuke, su žyma „tik draugams“. Kai eilėraščiai suranda savo skaitytoją, sukelia diskusijas, dovanoja grįžtamąjį ryšį, kažką padrąsina, kažką įkvepia – aplanko drąsa išleisti knygą“, – sako ji.  
Nuotrauka
inga
Įkelta:
2023-02-25
Tauragės sporto centro direktoriaus pavaduotoja, rankinio trenerė Inga Jurienė gimė ir augo Tauragėje, baigė tuometinę Tauragės 2-ą vidurinę mokyklą. Rankiniu susidomėjo antroje klasėje, o nuo septintos mokėsi sportininkų klasėje – visa rankinio komanda. Pasirinkusi trenerės kelią ji didžiuojasi savo auklėtinėmis, o labiausiai tuo, kad išsiugdė sau įpėdinę. Ir sūnus Lukas, užaugęs sporto salėje, pasirinko sportininko kelią. Nors moteris jau pasvarsto, kad galbūt laikas sportinius batelius, kaip sakoma, pakabinti ant vinies, vis dar žaidžia veteranų lygoje. Taip nuo 1983-ųjų – jau 40 metų – rankinis yra neatsiejama Ingos gyvenimo dalis.
Nuotrauka
skurvydas
Juozo Petkevičiaus nuotrauka 
Įkelta:
2023-02-16
Šiemet Tauragei tapus Lietuvos kultūros sostine, kurios koncepcija – penki keliai, vieno jų – Praeities kelio – ambasadoriumi tapo Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ restauratorius Audronis Skurvydas, apie savo darbą kalbantis su tokiu entuziazmu, kad juo nesunku užsikrėsti. Jo dirbtuvėse akys laksto nuo daikto prie daikto, o rankos pačios kyla viską paliesti. Praeities kelias, pasak jo, simbolizuoja mūsų patriotiškumą, meilę Tėvynei, pagarbą istorijai, tradicijų ir etnokultūros puoselėjimą ir pasididžiavimą savo kraštu.