Tomas RAULINAVIČIUS
Susitikimą su šilališkiais surengęs Seimo narys Remigijus Žemaitaitis „Tauragės žinių“ žurnalistui pripažino – garsųjį filmą apie Kovo 11-osios salę uždraudė rodyti ne tik jo kolega Bronius Bradauskas, bet ir jis. Partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovas sau įprastu tonu lyg žibalu į ugnį kurstė vietos gyventojų aistras ir nevengė kritikos politiniams oponentams. Prezidentą Algirdą Mykolą Brazauską jis pavadino žemių parceliuotoju. Teisininkas, Seimo narys Remigijus Žemaitaitis neretai atvyksta ir į Tauragę, kur priiminėja rinkėjus. Šįkart į susitikimą Šilalės kultūros namuose jis pakvietė vietos gyventojus. Išklausyti parlamentaro ir užduoti jam klausimų atvyko apie 20 kraštiečių, kuriuos labiausiai domino žemės ūkio, kultūros ir tarptautinės Lietuvos politikos gairės.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas atvirai „Tauragės žinių“ žurnalistui pripažino, ką mano apie Lietuvos nepriklausomybės filmą, kurį jis su komiteto pirmininku Broniumi Bradausku uždraudė rodyti tarpparlamentinėje ES ekonomikos ir finansų konferencijoje.
– Tai buvo mūsų abiejų pasiūlymas. Aš jums aiškinu, filmą organizavo Biudžeto ir finansų komitetas. Renginys susijęs su ekonominiais dalykais, su pramone, su finansais, su valdysena. Šis filmas visiškai nesusijęs su niekuo, o yra vieno asmens demonstravimas, o pačios valstybės kūrimo, pramonės nėra. Reikėjo arba koreguoti, arba kažką daryti, – teigė R. Žemaitaitis.
„Tvarkietis“ nebuvo linkęs plačiau kalbėti apie filmą, kuriame rodomos svarbiausios Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimo akimirkos, Sausio 13-osios įvykiai, istorinė Kovo 11-osios Seimo rūmų salė, kurioje lietuvių kalba paskelbta valstybine kalba, o Tautinė vėliava patvirtinta valstybine vėliava.
Tiesa, R. Žemaitaitis tikino, kad šį filmą buvo galima rodyti, jei jame būtų pavaizduotas Rolandas Paksas, stojimo į ES, NATO akimirkos. Kitu atveju seimūnas nematęs reikalo surišti filmą su tos dienos konferencija. Susirinkusiųjų paklaustas, ar filmas uždraustas dėl per mažai pavaizduoto mirusio prezidento Algirdo Brazausko indėlio, R. Žemaitaitis tikino taip nemanantis.
– Klausimas, kiek prezidentų buvo Lietuvoje: keturi ar du? Brazauską rinko? Rinko. Ai, bet aš jo prezidentu nelaikau. Jis buvo tas, kuris žemės reformą padarė ir viską išparceliavo. Jis norėjo būti prezidentu, bet nepavyko. Kitas dalykas – kas man iš tos laimės ir iš tos garbės, – aštrių žodžių Lietuvos vadovams negailėjo Seimo nario kėdėje sėdintis R. Žemaitaitis.
Susirinkusiesiems parlamentaras aiškino šiandien nematantis skirtumų tarp Sovietų sąjungos ir Europos Sąjungos, kurioje jis jaučiasi suvaržytas. Tačiau jau netrukus visus įtikinėjo, kad žemės pardavimą užsieniečiams vertina teigiamai ir nesuprantantis parašų rinkėjų, siūlančių galvoti kitaip.