Nuo balandžio 1-osios Tauragės miesto seniūnijai vadovauja naujas seniūnas – 35-erių Žilvinas Majus, laimėjęs viešą konkursą į šias pareigas. Ž. Majus pakeitė buvusį ilgametį seniūną Virginijų Žilių, pareigas palikusį praėjusių metų rudenį, kai jam sukako 65-eri, ir tapusį seniūnijos specialistu. Imtis atsakomybės už didžiausią rajono seniūniją – ne juokų darbas. Kokios mintys sukasi seniūno galvoje, kokie rūpesčiai jį kamuoja, kas jį džiugina, o kas erzina? Apie tai ir kalbėjomės.
Užvėrus kabineto duris darbo diena nesibaigia
Ž. Majus 2002 m. baigė Tauragės „Versmės“ gimnaziją, po to Šiaulių universitete įgijo bakalauro kvalifikacinį laipsnį, vėliau KTU baigė magistro studijas. Anksčiau 8 metus dirbo Tauragės rajono savivaldybės administracijos Plėtros, investicijų ir turto valdymo skyriaus vyriausiuoju specialistu, nuo 2016 m. – Tauragės miesto seniūno pavaduotoju. Naujasis seniūnas – tauragiškis, vedęs, su žmona Kristina augina 2 dukras. Tai, kaip sakoma, sausa, valdiška informacija. O kaip atrodo įprasta seniūno darbo diena?
– Seniūno darbe labai sunku planuoti. Seniūno pareiga – rūpintis žmonėmis nuo jų gimimo iki mirties, tad kiekviena diena išaušta su naujomis bėdomis. Seniūnas yra arba pirmutinė, arba paskutinė stotelė, nes yra arčiausiai žmogaus. Ryte ateini į darbą, atrodo, labai gerai žinai, kokių darbų imsiesi, bet perskaitai el. paštą, paskirstai darbus, sulauki skambučių, o kol jų išklausai, žiūrėk, jau ir popietė. Visuomet stengiuosi susidaryti savo veiklos planą – mėnesio, savaitės, dienos. Jeigu nereikia dalyvauti kokiame nors pasitarime, atėjęs į kabinetą ryte pirmiausia peržiūriu korespondenciją, tada su seniūnijos specialistais aptariame dienos darbus, atsakinėju į skambučius. Tuomet važiuoju apžiūrėti miestą, aplankau žmones, kurie kviečiasi dėl kokių nors problemų, apžiūriu mieste vykstančius darbus, – pasakoja seniūnas.
Seniūno darbo diena nesibaigia vos užvėrus kabineto duris. Ž. Majus sulaukia skambučių ir poilsio dienomis, ir vėlai vakare, ir teigia besistengiąs visuomet atsiliepti arba perskambinti.
– Monotonijos mano darbe nėra, o įprastos darbo valandos neegzistuoja. Apibūdinant vienu žodžiu, darbas įdomus. O jei plačiau – atsakingos ir atsidavimo reikalaujančios pareigos. Čia turi suprasti gyventojų poreikius, girdėti jų problemas ir rasti kompromisus įvairiose situacijose. Kartais dėl išeities tenka nemenkai paplušėti, kadangi turi išspręsti problemą, tikslingai panaudoti biudžeto lėšas. Priimant sprendimą būtina įvertinti, jog seniūnijoje gyvena beveik 23 000 tūkst. gyventojų, kurių problemos tokios pat svarbios, – svarsto seniūnas.
Ko trūksta tauragiškiams?
Tauragės miesto seniūnija – didžiausia ne tik Tauragės apskrityje, bet ir viena didžiausių turbūt Lietuvoje, todėl darbo ir interesantų netrūksta. Žmonės kone nenutrūkstamai kreipiasi į seniūniją dėl deklaravimo, leidimų laidoti, prekybai, kasimams išdavimo ir kitų dokumentų.
Svarbiausia, kad neigiamų emocijų dažnai kyla dėl ne itin reikšmingų, tačiau pačių žmonių sureikšmintų dalykų.
– Gyvenime yra daug nepatogumų, daug kas kelia pyktį, tačiau nereikėtų dėl visko audrintis ar pykti ant viso pasaulio, – svarsto Ž. Majus. – O kreipiasi žmonės pačiais įvairiausiais klausimais. Vienas nori prie namų augantį medį nupjauti, kitam kaimyno šuo trukdo, trečias nepatenkintas, kad gatvėje duobės ir vanduo telkšo. Žinoma, sudėtingiausia yra konfliktai tarp gyventojų.
Paklaustas, ko trūksta Tauragės miesto žmonėms, jis atsako nedvejodamas:
– Be abejo, vaikams skirtų žaidimų ir sporto aikštelių bei asfaltuotų gatvių. Galima vardyti daugybę dalykų, dėl kurių gyvenimas Tauragėje taptų dar patogesnis. Tačiau dėl to, ko trūksta, panikuoti ir pykti neverta. Kartais reikėtų veiklos imtis patiems, kartais išlaukti ar tiesiog iškęsti laikinus nepatogumus. Pavyzdžiui, dėl užsitęsusios gatvių rekonstrukcijos. Yra daugybė aplinkybių, kurių staigiai ar iš viso pakeisti neįmanoma, tačiau lieti pykčio dėl to nevertėtų. Svarbu stengtis savo veikla ir darbu liudyti, kad gyvenimas iš esmės yra gražus, kol šalia artimieji, mylimieji, kol neaplanko tikros negandos.
Seniūnija rūpinasi miesto parkais, skverais, gėlynais, kitomis viešomis erdvėmis. Išpjovus nereikalingus medžius ir krūmus, miestas tarsi atjaunėjo ir pašviesėjo.
– Vieni sako gerai padarėme, kiti kritikuoja, bet kiek žmonių, tiek nuomonių. Žinoma, ekonominės naudos tokie darbai gal ir neduoda, bet jie labai svarbūs gyventojų nuotaikoms. Juk ten, kur gražu, kiekvienam maloniau, – dalijasi mintimis.
Visiems šiems darbams seniūnija pasitelkia visuomenei naudingą veiklą atliekančius miesto gyventojus. Pasak seniūno, gal šių žmonių tempai ir mažesni, bet darbą jie padaro.
Seniūnijos sunkumai – nuolatinė „ūkio“ priežiūra. Jos sudėtingumas priklauso nuo daugelio planuotų ir neplanuotų faktorių, investicijų, biudžeto ir gamtos. Pagrindinės problemos yra neasfaltuoti keliai ir nepakankamai apšviestos gatvės. Dėl šių dalykų į seniūniją gyventojai kreipiasi dažniausiai. Deja, išasfaltuoti pageidaujamas gatves ir nutiesti apšvietimo linijas pagal turimą biudžetą seniūnija nepajėgi.
Bendruomenių indėlis – akivaizdus
Skatinimas miesto gyventojus patiems spręsti jiems skaudžias problemas – viena Tauragės miesto seniūno iniciatyvų.
– Labai svarbu, kad patys gyventojai pasijustų miesto šeimininkais. Juk ten, kur patys savo rankomis padaro, labiau brangina ir saugo, – sako seniūnas.
Ž. Majus džiaugiasi ir tikisi, jog ir toliau pavyks sutarti ir bendradarbiauti su seniūnaičiais, bendruomenių pirmininkais, daugiabučių namų administratoriais siekiant padaryti gyvenamąją aplinką gražesnę ir saugesnę miesto gyventojams, verslo atstovams, pasak jo, visi prisidės gražinant miestą, įvairinant miestiečių gyvenimą.
– Seniūnas yra tas žmogus, kuris turėdamas minimumą stengiasi padaryti maksimumą. Tiesiog reikia suvokti, kad yra savivaldybėje numatyti planai, yra prioritetai, kuriais dirbdamas ir vadovavausi, – teigia Ž. Majus.
Ž. Majus pripažįsta esąs atkaklus, nesileidžia stumdomas, o svarbiausia – nuolat mokosi, gilinasi į naujas pareigas.
– Labiausiai nesinori, kad žmonės manimi nusiviltų, ilgėtųsi pirmtako. Virginijus man labai padėjo ir padeda iki šiol savo patirtimi, patarimais, tačiau gyvenimas bėga, keičiasi ir žmonės, ir aplinkybės, tad ir pats visą laiką mokausi, augu, stengiuosi pelnyti žmonių pasitikėjimą savo protu ir darbu. Prašau gyventojų iš seniūno ne tik reikalauti, bet ir padėti. Dirbkime visi kartu, bendromis pastangomis, būkime pilietiški, – sako seniūnas.
Pasak jo, – artimiausiai darbai – išgryninti seniūnijos problemas, todėl kviečia gyventojus bendrauti, kreiptis su prašymais, pageidavimais, siūlymais. Kuo daugiau gyventojų bus įtraukiama – tuo geriau žinomi opiausi klausimai.
– Laikas spaudžia, turiu pasidaręs preliminarių darbų sąrašą, ir nors jis neatrodo labai reikšmingas, bet kartais maži dalykai žmonėms labai malonūs: ženklo perdažymas, duobės remontas ar vazonų atnaujinimas. Vienas tikslų – kuo geriau įsisavinti KPP lėšas, užtikrinti kuo geresnę greideriavimo ir žvyravimo paslaugų kokybę, sutvarkyti aikšteles ir pravažiavimus.
Vis dėlto, pasak seniūno, jam svarbiausia – žmogiškasis ryšys, ir jis yra aukščiau už viską:
– Labai džiaugiuosi ir didžiuojuosi savo kolektyvu, kuris mane šiltai priėmė ir negaili patarimų, visada žinau, kad galiu sulaukti pagalbos. Palinkėčiau nepamiršti džiaugtis šia diena, nes vardan ko tas lėkimas, jei nebesugebame pamatyti vienas kito? Svarbiausia ir mieliausia yra tai, kad seniūnijos kolektyve susikurti žmogiškieji santykiai, komandinis darbas, bendruomeniškumas.
