Rugsėjo pradžioje visoje Lietuvoje tradiciškai minimos Europos žydų kultūros dienos. O šie metai paskelbti Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais. Todėl Tauragės kultūros centras šį mėnesį kvietė į žydiško palikimo paieškas. Žydų istorijos ir kultūros dienų metu pasakota apie žydišką Tauragę, buvo skaitomi Tauragės krašte gyvenusių žydų vardai, skambėjo žydiška muzika.
Pusė gyventojų buvo žydai
XIX a. antroje pusėje Tauragė buvo žydiškas miestas – iki 50 proc. gyventojų buvo žydai.
Jie čia prekiavo, turėjo malūnus, lentpjūves, progimnaziją, Tolmud-Toros religinę mokyklą, plėtojo mediciną, vaistinių tinklą. Tauragės žydų bendruomenė buvo įsteigusi žydų liaudies banką. Turėjo savo muitinę prekybai su Prūsija, Vokietija, Lenkija. Tauragės žydai buvo pagrindiniai miestelėnų darbdaviai. Mieste veikė 4 sinagogos, kurios karo metais sudegė. Tauragėje ir Skaudvilės krašte žydų bendruomenė (jidiš kalba – štetlas) buvo didžiausia kitataučių grupė. Štetlas darė įtaką Tauragės raidai, kultūrai, gyvenimui. Skaudi žydų tautos istorija skatina domėtis šios tautos istoriniu ir kultūriniu palikimu, jį reflektuoti, nes atminimas apie žydus nyksta.
Prasmingas projektas
Tauragės kultūros centras, įgyvendindamas projektą „Štetlas Tauragėje“, šį mėnesį kvietė į žydiško palikimo paieškas. Projektu siekta pristatyti įvairialypę kultūrinių menų sintezę, skatinant kultūrinį tapatumą ir kultūrų įvairovės pažinimą, aktualizuoti ir įprasminti Tauragės krašto žydų kultūrinio ir istorinį paveldą, pažinti litvakišką kultūrą kaip neatsiejamą Lietuvos kultūros dalį.
– Žydų tema, kad ir po 30 Nepriklausomybės metų, mes kalbam dar labai rezervuotai ir netgi baugiai. Todėl žydų istorijos ir kultūros dienose bandome bent kažkiek praskleisti tą šydą, kad sužinotume daugiau apie gyvybingą, spalvingą, įvairialypę žydų tautą, – sako šį projektą parengusi Tauragės kultūros centro renginių režisierė Algima Juščiuvienė.
Renginiai kvietė pažinti žydų kultūrą
Rugsėjo 5-ąją pirmasis ciklo renginys lankytojus kvietė į „Pasakojimus apie žydų kultūrą ir istoriją“. Žiūrovams buvo pristatytas dokumentinis filmas apie Tauragės Štetlą – iki II pasaulinio karo Tauragėje gyvenusią gausią žydų bendruomenę. Filme Tauragės „Santakos“ muziejaus Istorijos-etnografijos skyriaus vedėjas Darius Kiniulis papasakojo įdomių ir negirdėtų istorijų apie žydišką Tauragę. Po filmo žiūrovai mėgavosi žydiška muzika, šokiais ir dainomis jidiš kalba – žydiškos muzikos ansamblis „Klezmer Klangen“ pristatė koncertą-pasakojimą apie žydų kultūrinio ir dvasinio gyvenimo tradicijas, paveldą. Skambėjo šiuolaikiškai interpretuojama klezmerių muzika, istorinės žydų dainos jidiš kalba.
Rugsėjo 18-ąją žydišką praeitį susigrąžinti, prisiminti, ją aktualizuoti padėjo rašytojos Vidmantės Jasukaitytės tekstai ir muzika. Pianistas Arnas Mikalkėnas ir vienas žymiausių Europos perkusininkų Arkadijus Gotesmanas atliko tekstinę-muzikinę kompoziciją „Šeštasis Dievo įsakymas: Nežudyk. Subačiaus gatvė. Getas“.
Rugsėjo 20 d. Žydų ir istorijos ir kultūros dienos „Štetlas Tauragėje“ atvertė dar vieną lapą. Rugsėjo 20 d. Tauragės kultūros centre spalvingą ir įdomią programą pristatė Lietuvos žydų dainų ir šokių ansamblis „ Fajerlech“ (vadovė Larisa Vyšniauskienė). Koncerte suskambėjo tradicinė žydų muzika, pasižyminti savita stilistika, vingriomis melodijomis, šokio ritmais. „Fajerlech“ trumpam sugrąžino žydų muziką į Tauragę – miestą, kuriame tarpukariu gyvenusi gausi žydų bendruomenė šoko, dainavo, kūrė savo unikalias tradicijas.
Skambėjo nužudytų žydų vardai
Baigiamasis projekto akordas – renginys Tauragės geležinkelio stotyje trečiadienį, Holokausto dieną. Tauragės mokyklų skaitovai skaitė Tauragės krašte gyvenusių žydų vardus. Skaitymai buvo įrašomi į laikmeną. Savaitę iki renginio moksleiviai, mokytojų buvo įtraukti į hebrajų abėcėlės raidžių rašymą ant iš Jūros upės surinktų akmenukų. Akmenukai naudoti skaitant žydų vardus – kaip simbolis, nes žydai mirusiųjų atminimui ant kapo dėdavo ne gėles, o akmenėlius.
Žydiškas melodijas grojo Tauragės kultūros centro styginių ansamblis „Scercino“ (vadovė V. Bartušienė). Pasak A. Juščiuvienės, ši programa dedikuota ne tik Tauragės, bet ir Lietuvos žydų istorijai. Tauragės geležinkelio stotis pasirinkta kaip simbolinė vieta, kur žydai buvo vežami į paskutinę kelionę – koncentracijos stovyklas. Be to, netoli Tauragės geležinkelio buvo senosios žydų kapinės. Dabar ta vieta apstatyta pastatais.
– Tauragė šiandien pirmą kartą prisijungė prie pilietinės iniciatyvos VARDAI. Ši iniciatyva jau dešimt metų miestuose ir miesteliuose, kiekviename Baltijos šalių kampelyje žmones kviečia asmeniniu būdu prisiminti tuos, kurie žuvo Holokausto metu – kviečia perskaityti žiauriai sunaikintų savo bendruomenės narių vardus ir pavardes. Nužudytųjų statistika žiauri ir protu nesuvokiama. Bet žmogus nėra tik skaičius ar sausa statistika. Jis turi vardą ir pavardę. Kai ištari žmogaus vardą, negali apsimesti, kad tas žmogus negyveno. Ištartas žodis – galingas, – įsitikinusi A. Juščiuvienė.
Pasak jos, didžioji dalis nužudytų žydų vardų iki šiol nežinomi, juos surinkti nebuvo paprastas darbas. Atradusi vos įskaitomus sąrašus ji išrinko 160 įskaitomiausių pavardžių – vieno žmogaus ar visos šeimos. Tiek jų ir buvo perskaityta. Jie buvo batsiuviai, siuvėjai, kitokie amatininkai, gydytojai, mokytojai. Kiekvieno jų profesijų išsiaiškinti nėra galimybių. Nežinome nei gatvių, nei namo numerių, kur jie gyveno. Svarbiausia tai, kad prisiliesime prie jų, ir mums tai suteiks daugiau drąsos žiūrėti į protu nesuvokiamą žydų sunaikinimo istoriją. 160 žydų šeimų pavardžių įrašyta į laikmeną – tai dar vienas mažas žingsnelis įprasminant Tauragėje gyvenusių žydų istoriją. O šį sąrašą bus galima nuolat papildyti.
Geležinkelio stotis pasirinkta kaip simbolinė vieta ir ypač skaudžių įvykių liudininkė. 1941m. iš čia žydai gyvuliniais vagonais buvo vežami į koncentracijos stovyklas, lietuviai – tremiami į Sibirą.
– Tauragėje mes pirmą kartą žengiame tuo keliu, stengdamiesi prisiminti, aktualizuoti, įprasminti šalia mūsų gyvenusių žmonių palikimą. Manau, svarbu žinoti ne tik kaip jie mirė, bet ir kaip jie gyveno. Nedrąsiai. bet langai į žydišką pasaulį prasivėrė. Ir tik nuo mūsų pačių priklausys. kiek plačiai mes juos norėsime atverti ateityje, – teigia projekto sumanytoja.
Projektą parėmė Lietuvos kultūros taryba ir Tauragės savivaldybė.
