Tokio kainų šuolio ekspertai nesitikėjo, nors kainų kilimas buvo prognozuotas jau vasarą. Asociatyvi pexels.com nuotrauka
Žinomi šalies žmonės socialiniuose tinkluose dalijasi už gruodžio mėnesį juos pasiekusių elektros sąskaitų nuotraukomis. Sumos siekia tūkstančius eurų. Kainų šuolis palietė visus, mat su šia problema susiduria ne tik Lietuvos įžymybės, bet ir Tauragės gyventojai. Dalis jų jaučiasi patekę į aklavietę: pasirinkę šildymą elektra jie įsipareigojo nebenaudoti taršaus kuro, nors pakilus elektros kainoms jie norėtų vėl šildytis krosnimis. Tačiau jeigu įsipareigojimą atšauktų, jie privalėtų grąžinti valstybės skirtą kompensaciją už naują šildymo elektra sistemos įrengimą.
Suviliojo ekologija
Tauragiškė Aurelija (vardas pakeistas) sausį gavo rekordinę elektros sąskaitą, siekiančią per 1 tūkst. eurų. Maždaug 250 kvadratinių metrų name kartu su kitais šeimos nariais gyvenanti tauragiškė patalpas šildo būtent elektra.
– Ši sąskaita – pusė mūsų šeimos pajamų, – apie gruodžio mėnesio sąskaitą kalbėjo tauragiškė.
Viskas prasidėjo dar 2019 metais, kai tik krosnimi namą šildžiusi šeima nusprendė šildytis ekologiškiau – elektra.
– Mes gyvename priemiestyje, mano tėvų name. Namas statytas sovietmečiu, tačiau visiškai renovuotas: pakeisti langai, apšiltintos sienos ir iš vidaus, ir iš lauko, pakeistas stogas. Mes kūrendavome anglimis, turėjome gerą krosnį, taip pat dujų generatorių. Būdavo taip šilta, kad žiemą reikėdavo atsidaryti langą. Tačiau šaltuoju sezonu Tauragėje yra pilna smalkių ir atidarius langą tas tikrai jausdavosi. Pamaniau, kad nereikėtų teršti gamtos, ekologija tikrai svarbu. Taigi, pamatėme valstybės reklamuojamą projektą. Aplinkos ministerija skelbė, kad tai ekonomiškai naudingas pasiūlymas. O jis buvo toks, jog pakeitus seną krosnį į ekologišką šildymo sistemą „oras-vanduo“ iš dalies būtų kompensuojama. Nepamenu tikslių kainų, tačiau žinau, kad mums ši sistema kainavo 6 tūkst. eurų, o kompensavo per 2 tūkst. eurų. Vien įrengimas kainavo 1,7 tūkst. eurų. O savo krosnį reikėjo sunaikinti ir pateikti ministerijai tai patvirtinančius dokumentus, kad būtų pervesta kompensacija, – pasakojo Aurelija.
Tikėjosi pigaus šildymo
Anot jos, nors pinigų teko pakloti nemažai, valstybės institucijos sudarė tokį įspūdį, kad tai ekonomiškai naudinga.
– Jeigu nesi specialistas, sunku prognozuoti, kad po kelerių metų elektros kainos kils tris kartus. Neįmanoma išmanyti absoliučiai visko. Tačiau tikiesi, kad jeigu valstybė pateikia tokią informaciją, kad tai naudinga, tai taip ir bus, – dėstė pašnekovė.
Be to, tauragiškė tikino prieš naują sistemos įrengimą dar ir pati su šeima skaičiavusi, ar tai išties bus naudinga, kalbėjosi su pardavėjais ir pasirinko ne patį pigiausią sistemos variantą.
– Rinkomės gerą sistemą. Viskas turėjo būti labai gražu, – sakė Aurelija.
Be to, šalia namo įrengtos ir saulės elektrinės. Jų įrengimą irgi iš dalies kompensavo Aplinkos ministerija. Regis, šildytis elektra šeima turėjo itin pigiai.
Namuose tenka būti šiltai apsirengusiems. Anksčiau nesuprasdavau, kodėl kiti žmonės daugiau nepasišildo, tačiau dabar suvokiu, kad tai ekonomiškai nenaudinga, – apgailestavo tauragiškė.
– Tačiau realybė kitokia. Jau 2020 metais už elektrą žiemą per vieną mėnesį gavome net 300 eurų sąskaitą. Nusprendėme šiek tiek taupyti, užsukome šildymą trečiajame aukšte. Mėginome reguliuoti temperatūrą, kvietėme specialistus. Po 2 metų nuolatinio reguliavimo krosnių specialistai mums tiesiai pasakė: „O ko jūs norite? Gi namas senas“. Pernykštės mūsų sąskaitos už gruodį, sausį ir vasarį siekė po 500 eurų. Nežinau, kokia čia ekologija, kai išnaudojama tiek elektros. O mūsų saulės elektrinė gamina normaliai, bet elektra, pagaminta nuo kovo mėnesio, pasibaigia jau lapkričio mėnesį, – sakė ji.
Trečiajame aukšte šildymą atjungė
Be to, nors sąskaitos už šildymą elektra milžiniškos, namuose vis tiek šaltoka.
– Namuose tenka būti šiltai apsirengusiems. Anksčiau nesuprasdavau, kodėl kiti žmonės daugiau nepasišildo, tačiau dabar suvokiu, kad tai ekonomiškai nenaudinga, – apgailestavo tauragiškė.
Aurelija kalbėjo šiais metais atjungusi lauko apšvietimą. Šeimai teko apsigyventi tik dviejuose aukštuose – trečiąjį, siekiant taupyti elektrą, teko apleisti.
– Galime nebešildyti ir dar vieno aukšto, visi susigrūsti pirmajame, bet man tai skamba absurdiškai. Juk ne tam įrengėme modernią šildymo sistemą, kad susigrūdę gyventume, – sakė ji.
Pasak pašnekovės, tokia šildymo sistema gal ir padėtų naujos statybos namams, tačiau tokių Tauragėje ne itin daug.
– Ačiū Dievui, kad turime pajamų, iš ko susimokėti tą 1 tūkst. eurų. Tačiau juk yra žmonių, kurie to padaryti neišgali, – dėstė tauragiškė.
Kompensacijos nesitiki
Aurelija teigė, kad atsisakyti šildymo elektra nebūtų taip paprasta net ir nutraukus sutartį su elektros tiekėju.
Pasak jos, tokiu atveju gali kilti klausimas, ar nereikės valstybei grąžinti išmokos, kurią ši išmokėjo kaip kompensaciją už „oras-vanduo“ sistemos įrengimą.
– Mes įsipareigojome nebenaudoti taršaus kuro ir šildytis tik „žalia“ energija. Aš žinau, kad už sausį ir vasarį gausiu dar didesnes sąskaitas, nes elektros kaina nuolat kyla. Bet jeigu įsirengsiu kitą krosnį, tikriausiai privalėsiu grąžinti kompensaciją. Taigi vėl reikės susimokėti. O juk ir taip nemažai investuota, – kalbėjo pašnekovė.
Pasak Aurelijos, didelė problema visoje Lietuvoje kilo dėl to, kad specialistai nenumatė, jog elektros kainos kils.
– Blogai, kad nenumatė. Turi būti prognozės. O žmonėms aiškiai ir suprantama kalba reikėtų paaiškinti, kad jeigu namas statytas seniai ir yra didelis, tai neapsimoka šildytis elektra. Reikia įvertinti žmonių galimybes, ar jie tikrai galės padengti už elektrą gautas sąskaitas, – teigė ji.
Pasak pašnekovės, jos šeima negali tikėtis ir kompensacijos už padidėjusias šildymo kainas, mat Tauragės rajono savivaldybė vertina pajamas, o ne padidėjusias išlaidas.
– O mūsų pajamos tikrai yra pakankamos, – kalbėjo Aurelija.
Moteris elektros tiekėju pasirinko „Ignitis“.
Mes įsipareigojome nebenaudoti taršaus kuro ir šildytis tik „žalia“ energija. Aš žinau, kad už sausį ir vasarį gausiu dar didesnes sąskaitas, nes elektros kaina nuolat kyla. Bet jeigu įsirengsiu kitą krosnį, tikriausiai privalėsiu grąžinti kompensaciją. Taigi vėl reikės susimokėti. O juk ir taip nemažai investuota, – kalbėjo pašnekovė.
Kainų kilimą numatė jau vasarą
„Ignitis“ ryšių su visuomene vadovas Artūras Ketlerius „Tauragės žinioms“ komentavo, kad dėl situacijos dujų rinkoje vasarą jau buvo prognozuota, jog kainos kils, tačiau ekspertai neprognozavo, kad tai įvyks tokiu mastu.
„Kainų augimo tendencijas matėme ir prognozavome tiek mes, tiek visi rinkos dalyviai dar vasarą, tačiau tokio šuolio, koks buvo pastaraisiais mėnesiais, negalėjo prognozuoti nei mūsų, nei kitų bendrovių ar institucijų ekspertai. Pavyzdžiui, praėjusių metų gruodžio vidutinė elektros kaina „Nord Pool" biržos Lietuvos zonoje, kur įsigyjame elektros energiją, siekė rekordinius 212,22 euro už megavatvalandę. Palyginimui, 2020 m. gruodį kainos biržoje siekė 45,75 Eur/MWh – tai yra buvo 4,6 karto mažesnės, tad toks augimas yra tikrai ypač didelis. Paskutinių mėnesių elektros biržos kainų pokytis buvo didžiausias ne tik Lietuvoje ar Baltijos regione – analogiškas kainų augimas vyko ir visoje Europoje“, – dėstė A. Ketlerius.
Jis teigė, kad elektros kainas ilguoju laikotarpiu sudėtinga tiksliai prognozuoti, nes jas nuolat lemia įvairūs veiksniai: atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumai ir jų balansavimo šaltiniai, kitų šalių elektrinių darbas ar remontai, dujų ar taršos leidimų kainos tarptautinėse rinkose, elektros perdavimo linijų prieinamumas ir pralaidumų galimybės ir t.t.
Šildymo būdą renkasi patys
Tuo metu Aplinkos ministerijos Strateginės komunikacijos skyriaus vedėja Loreta Pilkienė teigė, kad ministerija studijų dėl elektros kainos svyravimų nedaro. Taigi, ministerija negalėjo gyventojų informuoti, kad jų pasirinktas šildymo elektra būdas staiga brangs.
„Iš klimato kaitos programos lėšų finansuojame taršių šildymo įrenginių keitimą į atsinaujinančius energijos išteklius (t. y. 5 klasės biokuro katilus ar šilumos siurblius). Gyventojai patys renkasi šildymo būdą. Klimato kaitos programa yra skirta mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus“, – apie programą, kuria pasinaudojo ir Aurelija, papasakojo L. Pilkienė.
Ji skaičiavo, kad per 2020 m. senus biokuro katilus pasikeitė 3200 šalies namų ūkių. Jiems išmokėta beveik 9 mln. eurų.
„Per 2021 m. daugiau kaip 3100 namų ūkių gyvenamųjų namų apšildymui naudotus neefektyvius biokuro katilus pakeitė į efektyvesnius šildymo įrenginius, t.y. šilumos siurblius ir 5 klasės biokuro katilus. Už atliktas investicijas jiems išmokėta daugiau kaip 7,6 mln. eurų“, – teigė L. Pilkienė.
