Trejų su puse metų Dominyko Dantės ir metukų Adomo tėtis, rūpestingas vyras 28-erių Donatas Žvirblis turi ir daugiau veiklos negu vien rūpintis savo šeima. Vaikinas turi ne vieną uždarbio šaltinį ir pomėgį, tačiau didžiausią savo laisvalaikio dalį Donatas skiria urban exploration – tai yra miesto tyrinėjimams.
Nepaprasti įspūdžiai gula į tinklalapį
Pagrindinis tokių tyrinėtojų, kaip Donatas, devizas – „Palik tik pėdsakus, pasiimk tik nuotraukas“. Šio devizo šventai laikosi kiekvienas sąžiningas miesto tyrinėtojas – kad po jo įspūdinguose apleistuose objektuose, kurie ir yra traukos šaltinis, galėtų apsilankyti dar galybė tokio laisvalaikio mėgėjų ir patirti tokius pat įspūdžius.
– Su karu susiję dalykai viliojo nuo paauglystės. Galbūt įtaką padarė apsilankymas Sakalinės raketų dalinyje. Pradžioje traukė pasivaikščioti po įvairius griuvėsius, vėliau ėmiau juos fiksuoti. Rimtai tuo pradėjau domėtis maždaug prieš penkerius metus apsilankęs Liepojoje. Šis miestas stipriai fortifikuotas. Pamaniau, kad noriu ten grįžti, – „Tauragės žinioms“ pasakojo vaikinas, dažnai draugų vadinamas tiesiog pavarde – Žvirbliu.
Donatas pasakojo, kad nuo to laiko ėmė domėtis apleistais objektais internete, ieškoti informacijos knygose, pradėjo tyrinėti Lietuvos ir aplinkinių teritorijų žemėlapį, ten pažymėdamas vietas, kuriose apsilankė ir norėtų apsilankyti. Vėliau įkūrė internetinį puslapį www.niekonaujo.lt, kuriame dalijamasi informacija apie pasenusius, pamirštus ir apleistus objektus, kuriuos kažkada žmogus sukūrė įvairiausioms savo reikmėms tenkinti.
Pavojingas hobis
Donatas žino, kad jo pomėgis – tyrinėti apleistą urbanistinį palikimą pavojingas.
– Savo puslapyje visada pabrėžiu saugumą. Ne kartą ir pačiam buvo nutikimų, kai per plauką aš ar mano kolegos išsisukom nesusižeidę. Kadangi po apleistus, griūvančius, avarinės būklės statinius dažnai tenka vaikščioti visiškoje tamsoje, pasišviečiant prožektoriais, dažnai galima nepastebėti kokių nors spygliuotų vielų, atsikišusių armatūrų, atvirų šulinių. Neseniai mano draugas vos akies neišsidūrė – tamsoje atsisuko tiesiai į atsikišusį metalinį virbą. Trūko vos poros centimetrų. Skaudžiausias įvykis nutiko mano dukart aplankytame požeminiame raketų paleidimo komplekse Vainiodėje, Latvijoje. Ten nuskendo naras. Ne šiaip metalo vagis, marodierius, liaudiškai Latvijoje juos vadina „aborigenais“, o vienas profesionalų, nardančių olose, fortuose ir panašiuose ypatingo pasiruošimo ir susikaupimo reikalaujančiuose apsemtuose objektuose, – pasakojo D. Žvirblis.
Vaikino teigimu, kelionės į apleistus objektus intriguoja. Dažnai permiegoti kelionės dalyviai renkasi ne viešbutį, o palapinę tiesiog ten, kur juos užklumpa tamsa.
– Nesvarbu, kad aplink nežinomi miškai, naktį paranojikams minčių krušą sukeliantys apleisti objektai, griuvėsiai, bunkeriai. Pavasarį miegojome apleistame pastate su baseinu, pirtele. Visur pučia skersvėjis. Laimei, radom ramią vietą priepirtyje. Pirtis sudegusi. Pasitiesėm miegmaišius. Temperatūra – tik trys laipsniai šilumos. Sugulėm. Aplink miškai. Tyla. Šalia jokios gyvybės. Nuo skersvėjo kraupiai girgžda durys. Kolegos beveik visą naktį nemiegojo, pakilo sudirgę, išvargę. Man kitaip – ramiai išsimiegojau, atsikėliau žvalus. Patraukėm toliau, – prisiminė ekstremalių nuotykių mėgėjas.
Maistą Donatas su kolegomis taip pat gaminasi vietoje – tiesiog ką nors išsiverda kareiviškame katiliuke ant laužo, sukurto iš to, kas po ranka. Pasak Donato, būtent tuo tokios kelionės ir žavi.
– Visada bus nuotykių. O jei galva ant pečių ir dar blaivi, nelaimingų atsitikimų rizika nedidelė, tereikia įprasti įvertinti kiekvieną žingsnį, – tikina D. Žvirblis.
Išbandė save ne vienoje srityje
Pragyvenimui D. Žvirblis užsidirba kurdamas internetines svetaines, skrajučių, kvietimų, plakatų, vizitinių kortelių maketus, kitaip tariant – teikdamas grafinio dizaino paslaugas. Laisvu metu dar ir fotografuoja.
Nors ir taip panašu, kad tauragiškis Donatas gabus įvairiam kūrybiniam darbui, pokalbio metu išaiškėja, jog praeityje intensyviai kūrė muziką, dirbo diskžokėju.
Donatas pasakoja, kad save bandė įvairiose specialybėse, tačiau taip ir nebaigė jokios aukštosios. Baigęs tuometinę Tauragės „Šaltinio“ vidurinę mokyklą, įstojo į informatikos studijas Vilniaus Gedimino technikos universitete, tačiau sunegalavus teko studijas stabdyti, o vėliau į universitetą negrįžo. Buvo įstojęs į Vilniaus statybos ir dizaino kolegiją studijuoti interaktyvaus dizaino, tačiau pasinėrė į muziką. Galų gale vaikiną patraukė renginių organizavimo mokslai, bet besimokydamas sukūrė šeimą, ir laiko studijoms nebeliko.
– Bedirbdamas įsitikinau, kad ten, kur kažką darau, man jokių diplomų nereikia. Niekas jų manęs ir neprašė. Studijuoti reikia tai, ko nemoki, neišmanai, – tikino tauragiškis.
Laiko paroje – maža
Prieš keletą metų Donatas dalyvavo realybės šou „Kodas N97“. Taip buvo pavadintas mobilusis telefonas „Nokia“, kuriuo šou dalyviai filmavo vaizdo klipus. Laidos herojai kiekvieną dieną mobiliuoju telefonu kūrė savo dienoraštį pagal laidos kūrybinės grupės pateiktas temas. D. Žvirblis televizijos šou pasirodė puikiai – užėmė ketvirtąją vietą.
– Jokios naudos iš projekto negavau, tačiau gerai praleidau laiką. Dažniausiai savo videodienoraštyje juokaudavau, parodžiau įdomių Vilniaus vietų, pasišidijau iš to, kas mūsų valstybėje vyksta, – pasakojo Donatas.
Veiklus vaikinas prisipažįsta, kad laiko jam paroje maža. Prisipažino, kad jis norėtų dažniau keliauti, daugiau pamatyti, skirti daugiau laiko fotografijai. Viena iš Donato svajonių – organizuoti „kitokias“ keliones nedidelėms žmonių grupėms po apleistą karinį, kultūrinį paveldą ar kitus panašius objektus, pamokyti fotografuoti visiškoje tamsoje arba keliautojus įamžinti tokioje aplinkoje ir papasakoti įdomių istorijų apie lankomas vietas. Kol kas vaikinas šią mintį tik brandina, kaupia reikiamų žinių bagažą.
– Esu paprastas žmogus – man ypatingų dalykų nereikia. Žinau, kad gyvenam vieną kartą, todėl turim gyventi dabar, džiaugtis tuo, ką turim, ir neliūdėti dėl to, ko nėra. Reikia džiaugtis nors ir blogu oru. Kai dauguma per lietų sėdi namuose, aš skambinu draugui ir sakau „Einam ko nors patyrinėti“, – linksmai pasakoja 28-erių Donatas, dar pokalbio pradžioje prisipažinęs, kad širdyje jaučiasi kaip mokykliniais laikais.
