Kviečia atsisukti į paauglius ir kartu padėti spręsti jų problemas
Įkelta:
2020-12-28
Nuotrauka
paaugle
Aprašymas

freepik.com nuotrauka

Lietuvos paaugliai kelintus metus iš eilės išgyvena ne pačius geriausius laikus. Prieš juos dažniausiai naudojamas visų rūšių smurtas, paaugliai renkasi savižudybės kelią, jaučia nuolatinį spaudimą geriau mokytis, siekti vis geresnių rezultatų, o psichologinė pagalba pasiekia vos 20 procentų paauglių, kuriems ji reikalinga.

Pirmaujame pagal savižudybių skaičių

„UNICEF tyrimo duomenimis pirmaujame pagal paauglių savižudybių skaičių ir tas skaičius ne tik nemažėja, bet ir panašus jau dvejus metus. Vaikai kėsinasi į savo gyvybę. Dar nepasibaigus šiems metams savo noru iš gyvenimo pasitraukė jau 8 vaikai. Praėjusiais metais statistika fiksavo – 9, 2018 metais – 10. Net 30 vaikų šiemet jau bandė nusižudyti, o kiek atvejų dar nežinome, tad laiku išgelbėtų jaunuolių mastas gali būti kelis kartus didesnis. Labai kviečiu tėvelius, mokytojus, socialinius pedagogus, psichologus atkreipti dėmesį ne tik į paauglių problemas, bet ir skirti didelį dėmesį šiam žmogaus raidos etapui“, - sako Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.

Prasta savijauta, sunkūs išgyvenimai apie kuriuos vaikas bijo ar neturi kam papasakoti, jaučia gėdą gali lemti suicidinių minčių atsiradimą. Norint padėti tokių minčių slegiamam vaikui, svarbu laiku atpažinti ir galimos depresijos požymius. Nors sakoma, kad vaikai depresija gali susirgti bet kokiame amžiuje, tačiau dažniausiai ji diagnozuojama paauglystėje. Pagrindiniai depresijos požymiai yra nuotaikos, jėgų nebuvimas, apatija, pasyvumas, interesų, pomėgių praradimas, savęs nuvertinimas, vidinės tuštumos jausmas, miego sutrikimai. Depresija, ypač berniukams, gali pasireikti pykčiu, agresija, gali imti svaigintis. Būtent sergant depresija neretai išsakomos suicidinės mintys.

„Vilniaus universiteto psichotraumatologijos centro atliktas tyrimas parodė, kad net apie 80 proc. šalies paauglių patiria mokymosi sunkumų. Dauguma liūdi dėl laisvalaikio veiklų apribojimo karantino metu. Du trečdaliai nerimauja dėl to, kad negali susitikti su savo bendraamžiais. Net trys ketvirtadaliai paauglių išgyvena dėl neigiamų pandemijos pasekmių jiems pabaigus mokyklą. Nors daugelis paauglių sugeba prisitaikyti, visgi, pastebime, kad daugėja emocinių ir elgesio sutrikimų - net 20 proc. Lietuvos paauglių turi jų šiuo metu“, - sako centro vadovas profesorius dr. Evaldas Kazlauskas. 

Pernelyg didelis dėmesys skiriamas mokslo pasiekimams

Teisininkas Gintautas Sakalauskas, savanoriaujantis Vaikų dienos centre, sako, kad turime atkreipti dėmesį į tai, kad jaunam žmogui šitame laikotarpyje yra sunku ir net sunkiau nei suaugusiam: „Taip pat paauglystė yra laikas, kai reikia išbandyti ribas. Paaugliai turi bendrauti su draugais, priešintis kontrolei, perprasti tėvų, mokyklos vaidmenį, jausti laisvą gyvenimą, kurti naujas patirtis.  Karantino metu visa tai stipriai apribota. Didžiausia dilema yra, kaip tai kompensuoti, kaip pozityviau galvoti apie ateitį. Mokytojai irgi yra pervargę, tai dar labiau persiduoda paaugliams, tad reikia daug daugiau su jais kalbėti apie gyvenimo prasmę, apie išgyvenimus, o ne grūsti tam tikras žinias be jokio konteksto“.

„Šiuo metu pastebime, kad itin didelis dėmesys yra skiriamas vaikų akademiniams pasiekimams. Mums, kaip psichologams, labai rūpi vaikų psichologinė būsena. Jau iki pandemijos matėme, kad nemaža dalis Lietuvos paauglių nesijautė labai gerai, jautė patyčias, kitus sunkumus. Pandemijos metu, kilus papildomiems rūpesčiams, tie sunkumai dar labiau paaštrėjo. Tyrimas rodo, kad vaikai patiria daug streso, jiems sunkiau susikaupti mokytis, naudojant naujas formas, ypač vaikams, kurie turėjo mokymosi sunkumų anksčiau, patyrė patyčias. Kelią nerimą, kad labai mažai paauglių gali gauti reikalingą psichologinę pagalbą – tik 20 proc. Vadinasi 80 proc. tos pagalbos, kuriems reikia, jos negauna. Kviesčiau ne tik šiuo sunkiu dabartiniu laikotarpiu, bet ir apskritai kalbant apie paauglius, skirti daugiau dėmesio jų psichologinei būsenai ir gerovei“, - sako E. Kazlauskas.

Psichologų mokyklose trūkumą galima kompensuoti perkant jų paslaugas išorėje

„Tai, kad šiandien tik 20 procentų Lietuvos paauglių gauna psichologinę pagalbą yra labai liūdnas rezultatas. Šiuo raidos etapu palaikymo, padrąsinimo, pasakymo, kad tai, kas vyksta su tavimi yra normalu ir kad visa tai praeis, yra labai reikalinga. Kalbant su mokyklų vadovais, jie akcentuoja, kad labai trūksta profesionalių psichologų, kad sunku ne tik juos rasti, bet ir prisikalbinti ateiti dirbti į mokyklas. Bet to, yra ir kita problema – ne visi paaugliai nori pasirinkti psichologą, dirbantį mokykloje. Paaugliai neslepia, kad mielai priimtų informaciją, kur jie galėtų kreiptis pagalbos už mokslo įstaigos ribų“, - pastebi Tarnybos vadovė.

I. Skuodienė siūlytų mokykloms, negalinčioms rasti profesionalaus psichologo, kuris nuolat dirbtų įstaigoje, pirkti profesionalaus psichologo paslaugas: „Tai būtų didelė pagalba ir reikšmingas pokytis vaikams. Peržiūrint švietimo pagalbą ir ją efektyvinant, socialinis pedagogas būtų tas žmogus, kuris neša žinią, o perkama paslauga, suteikiama profesionalo ne tik psichologo, bet psichologo-psichoterapeuto. Taip vienas psichologas galėtų dirbti su kelių mokyklų vaikais“.

Vadovė sako, kad šiuo gyvenimo tarpsniu ypatingai svarbus ir vaikų santykis su tėvais: „Labai svarbu, kad tėveliai paauglį palaikytų, priimtų jį su visomis jo problemomis, gilintųsi į jo problemas ir padėtų jas spręsti. Jeigu patys nepajėgūs, svarbu kreiptis į specialistus, į psichologus, psichoterapeutus dėl pagalbos savo vaikui. Labai svarbu, kad tėvai visada žinotų, kur yra jų vaikas, rodytų jam dėmesį, rastų jam vietos savo dienotvarkėje“.  

Paaugliai jaučia visuomenės spaudimą

„Viešumoje girdime, kad paaugliai nemoka matematikos, atsilieka nuo kitų šalių savo akademiniais pasiekimais. Po kiekvienų egzaminų neretai netyla kalbos apie blogus abiturientų mokslo rezultatus, visuotinai reiškiamas nepasitikėjimas, narpliojama, kodėl vaikai nemoka, ką turėtų mokėti ir panašiai. Tai neretai skamba kaip kaltinimas patiems vaikams, kad jie negeba suprasti ar išspręsti elementarių užduočių. Neramina tai, kad tokiais atvejais paaugliams primetama atsakomybė, kurią turėtų prisiimti ir suaugę žmonės, mokytojai, švietimo sistemos kūrėjai. Visuomenės spaudimas mokytis vis geriau ir siekti vis geresnių rezultatų jauną žmogų gali paveikti priešingai“, - sako I. Skuodienė.

Priežastys, dėl kurių paaugliai ryžtasi savižudybei

Tyrimai rodo, kad vaikai ir paaugliai žudosi ne tik patyrę lytinę, fizinę, emocinę prievartą, bet ir nepriežiūrą, nesirūpinimą jais, apleistumą.  Neretai nepilnamečiai ranką prieš save pakelia tėvų skyrybų metu, bijodami egzaminų, praradę artimą žmogų. Emocinis ar fizinis smurtas, emocinis apleistumas nėra tik socialinės rizikos šeimų reiškinys.

Direktorė pastebi, kad vienos ar vienodos priežasties, lemiančios tragišką jaunuolių pasirinkimą nėra. Dažniausiai suicidinės mintys kyla ne dėl vieno fakto, o dėl daugybės susiklosčiusių aplinkybių: „Būtent todėl tėvai neturėtų nuvertinti vaikų problemų. Konfliktai šeimoje, tėvų skyrybos, patyčios mokykloje, draugų išdavystė, nelaiminga pirmoji meilė – vaikai tai labai sunkiai išgyvena, dažnai skausmą laiko savyje ir nėra linkę atvirai pasakoti apie problemas, o ypač paauglystėje“.

I. Skuodienė sako, kad savižudybė tik ypatingu atveju yra impulsyvus veiksmas, dažniausiai tai – procesas, kurio palydovai – negatyvios mintys: gyvenime nieko gero nėra, esu nereikalingas, niekas manęs nemyli, gyventi neverta. Kai vaiko galvoje sukasi tokios mintys, užtenka vienos nesėkmės, konflikto, blogo pažymio ir suicidinės mintys virsta veiksmais.

Ženklai, kurie turėtų priversti sunerimti

Paprastai, apie savižudybę galvojantys, ar ją planuojantys žmonės siunčia tam tikrus tai nusakančius signalus. Tokie vaikai ar paaugliai dažniau pradeda kalbėti apie mirtį, domėtis mirties tematika. Pavojaus signalu gali būti ir pasikeitęs vaiko elgesys, slogi nuotaika, emocijų kaita. Vaikai tampa irzlūs, liūdni ar jaučia kaltę, gėdą. Būtina pastebėti ar vaikas netapo uždaras, neatsiribojo nuo draugų arba, atvirkščiai, ar buvęs ramus, džiaugsmingas vaikas nepradėjo elgtis neįprastai aktyviai ar agresyviai, priešiškai, bėgti iš namų, mokyklos.

Tarnybos vadovė kviečia suaugusius, esančius šalia vaikų, nepraleisti pro akis nerimą keliančių ženklų: „Pastebėję, kad vaikas išgyvena krizę, turėtume jam padėti suprasti, kad savižudybė yra kelias į niekur, tai nėra teisingas pasirinkimas. Būtina apie tai klausti ir domėtis emocine vaiko sveikata, būsena, išgyvenimais. Jei patiems užmegzti ryšį su tokiu vaiku sunku, būtina kreiptis pagalbos“.

Pastebėjus arba įtarus, kad vaikas, paauglys galvoja apie savižudybę, tiesus klausimas – „ar tu galvoji apie savižudybę?“ parodo, kad suaugusiems vaikas rūpi, kad pastebi nerimą keliančius ženklus, o kartu tai yra galimybė vaikui išsikalbėti, išsipasakoti, atsiverti. Svarbiausia, kalbantis su vaiku būti nuoširdiems, parodyti susirūpinimą, skirti pakankamai laiko pokalbiui, atidžiai klausytis ir leisti išsikalbėti.

 

Jei įtariate savižudybės pavojų – kalbėkite su vaiku. Šiam pokalbiu pasiruošti padės šeši „NE“:

  • Neišsigąskite, neparodykite, kad esate šokiruoti, ką vaikas besakytų;
  • Nesumenkinkite vaiko skausmo, nors jo kančios priežastis jums, žvelgiančiam iš suaugusiojo pozicijų, ir atrodo menka (tokie teiginiai, kaip „Tai nėra priežastis žudytis“, tik parodo, kad jūs jo nesuprantate);
  • Nesistenkite vaiko pralinksminti. Jam skauda todėl parodykite, kad suprantate tai;
  • Nenaudokite emocinio šantažo, nebandykite vaikui iššaukti kaltės jausmo;
  • Nežadėkite laikyti paslaptyje savižudybės plano (jūs galite pažadėti išlaikyti paslaptyje problemos turinį, bet ne ketinimą nusižudyti);
  • Neklausinėkite per daug įkyriai.

 

Prireikus pagalbos, kreipkitės:

  • Pagalbos vaikams linija

pagalbavaikams.lt

Darbo laikas: I-V  11-19 val.

  • Vaikų linija

116 111; vaikulinija.lt

Darbo laikas: I-VII 11-23 val.

  • Jaunimo linija

8 800 28888; jaunimolinija.lt

Darbo laikas: I-VII visą parą

  • Tėvų linija

8 800 90012; tevulinija.lt

Darbo laikas: I-V  11-13 val. ir 17-21 val.

                     

Nuotrauka
dainu
Juozo Petkevičiaus nuotrauka
Įkelta:
2024-06-12
Keli šimtai pagal lietuvių liaudies muziką sinchroniškai šokančių asmenų – toks reginys 2022 metais į atmintį įsirėžė ne vienam Vasaros estradoje Tauragės apskrities dainų šventę stebėjusiam tauragiškiui. Panašūs vaizdai bei pakili nuotaika susirinkusiųjų laukia šį šeštadienį Jurbarke. Apie pora tūkstančių šventės dalyvių bursis Jurbarko dvaro parke.
Nuotrauka
kvadratu
Įkelta:
2024-06-11
Šią savaitę du vakarai Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ skirti festivalio „Kvadratu“ parodų pristatymams bei susitikimams su autoriais. Šiandien, birželio 11 d. 17 val. Tauragės pilyje, Fotografijos galerijoje Svetlana Batura pristatys parodą „Giedraičių šeimos fotografijų archyvo tyrimas“, o rytoj Pilies parodų salėje įvyks jau antrasis susitikimas su parodos „Kaukių balius“ autoriumi, fotomenininku Jonu Staseliu, kuris šįkart plačiau papasakos apie 90-ųjų fenomeną – grožio konkursus ir atskleis pikantiškas jų organizavimo detales.
Nuotrauka
dainu
Įkelta:
2024-06-10
2024-ieji Lietuvoje – ypatingai dainingi, skambūs ir svarbūs – Lietuvos Respublikos Seimas 2024 metus paskelbė Dainų šventės metais. Mums šie metai išskirtiniai – Jurbarke organizuojama Tauragės regiono dainų ir šokių šventė, turinti gilias tradicijas. Bėgant metams daug kas kito, tačiau visada išliko siekis išsaugoti regiono dainų šventės tradiciją, kuri stiprina Jurbarko, Pagėgių, Šilalės, Tauragės rajonų savivaldybių kultūrinį tapatumą ir įvairiapusį bendradarbiavimą.
Nuotrauka
Boogie Boys PLGGG
Įkelta:
2024-06-05
Ne tiek daug europietiškų grupių gali pasigirti pavergę muzikos gerbėjus ir profesionalus džiazo gimtinėje Amerikoje. Viena iš jų – penktadienį, birželio 7 dieną, į Tauragę atvykstanti lenkų grupė „Boogie Boys“, kurie buvo didžiausio pasaulyje bliuzo konkurso „International Blues Challenge – Memphis, USA“ finalininkais, o jų albumas „Hey You“ yra patekęs į „Geriausio savo produkcijos albumo – International Blues Challenge 2010“ finalą. Tad tauragiškiams pasitaikė unikali proga Tauragės džiazo festivalyje išgirsti dar vienus pasaulinio lygio atlikėjus
Nuotrauka
kvadratu
Juozo Petkevičiaus nuotrauka
Įkelta:
2024-05-30
Konfliktai nepalieka žmogaus, nors jie turėtų būti išaugami kaip vaikystėje nešioti batai. Europos konfliktų fone, vienu metu kalbant skirtingoms kartoms, užuot akcentavus skirtumus, Tauragės krašto muziejus „Santaka“ 2024 metais ieško bendruomenę vienijančių vardiklių, todėl šįmet festivalyje „Kvadratu“ tyrinėsime kartų polilogą.
Nuotrauka
jazzz
Organizatorių nuotraukos
Įkelta:
2024-05-28
Diena kita irrrrrr...... bus atidarytas dešimtasis festivalis „Džiazo dienos Tauragėje“. Šiandien nesižvalgysime atgal, neaptarinėsime to, kas buvo nuveikta per tą dešimtį metų. Paliksime laiko ir žodžių festivalio sezono pabaigai, kai jau bus galima atsigręžti atgal ir apibendrinti tai, kad buvo, tai, ko reikia ir tai, kas, galbūt, bus.
Nuotrauka
poezija
B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos nuotrauka
Įkelta:
2024-05-27
Birutės Baltrušaitytės viešoji biblioteka poezijos mylėtojus tarptautiniu festivaliu „Poezijos pavasaris“ džiugina nuo 2001-ųjų metų. Festivalį rengia Lietuvos rašytojų sąjunga ir Rašytojų klubas. Tai didžiausias Lietuvoje literatūros renginys, kurio išvakarėse išleidžiamas naujų eilėraščių, poezijos vertimų ir esė apie literatūrą almanachas „Poezijos pavasaris“.
Nuotrauka
dziugiena
Įkelta:
2024-05-20
Dvi dienas Pilies kiemelyje, Vaikų literatūros skyriuje ir Viešosios bibliotekos skaitykloje šurmuliavo lėlių teatrų šventė „DŽIUGENA 2024“. Šis festivalis tauragiškius džiugina jau 5 metai ir yra virtęs į didelę ir vaikų labai laukiamą šventę. Šiais metais tai lyg vaikiškas, smagus jubiliejus.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2024-05-18
Gegužės 18 d. startuoja kasmet Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ rengiamas festivalis KVADRATU. Muziejininkai pristato šių metų festivalio PROGRAMĄ ir temą: kartų polilogas.
Nuotrauka
k
Juozo Petkevičiaus nuotrauka
Įkelta:
2024-05-15
Kada naktį leidai pilyje? Gegužės 18 d., Muziejų naktį, Tauragėje tokia galimybė bus! Jau šį šeštadienį visa Europa minės Tarptautinę muziejų dieną, o Tauragės krašto muziejus „Santaka“, susivienijęs su festivaliu Tauragė JAZZ, pasiūlys ne tik edukacinę, bet ir muzikinę programą. Vakarą pilyje praturtins ir startuojantis festivalis KVADRATU, muziejaus rengiamas jau šeštus metus.
Nuotrauka
dziazas
Remis Ščerbauskas foto
Įkelta:
2024-04-29
Džiazas... Sakysit, kiek gi galima apie jį? Ne tik galima, bet ir reikia. Kodėl? Na, kaip teigia visagaliai internetiniai šaltiniai, džiazas - tai visuotinė universali laisvės ir geranoriškumo kalba, kuri vienija skirtingų kultūrų, religijų ir tautybių žmones, puoselėja, skatina taiką, tarpusavio supratimą, dialogą ir toleranciją. Ir nepasiginčysi. Ir dar: 2011 metais UNESCO nutarė, kad nuo šiol balandžio 30-oji bus Tarptautine džiazo diena. Jei yra tokia diena, reikia ją švęsti.
Nuotrauka
metų knyga
B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos nuotrauka
Įkelta:
2024-04-25
Startuojant Lietuvos bibliotekininkų draugijos organizuojamai nacionalinei Lietuvos bibliotekų savaitei, jų išvakarėse vyko 11-ąjį kartą vykstančio konkurso „Tauragės metų knyga“ nugalėtojų apdovanojimai.
Nuotrauka
KVMT
Dainiaus Kažukausko nuotrauka
Įkelta:
2024-04-22
Publikai duris atveria Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) pastatas, galintis pasigirti viena geriausių akustikų šalyje, romantiškų pavadinimų „Jūros" ir „Marių" salėmis, moderniausiomis technologijomis ir patogumu kiekvienam čia apsilankysiančiam. Teatro kuriamas kokybės ženklas –  amžinasis meno alsavimas, vienijantis istorinių įvykių suformuotą Klaipėdos miesto veidą ir pajūrio kraštovaizdį. Muzikinio teatro veikla – lyg bangavimas, nepaliaujamas amžinybės, kūrybos ir skambesio pojūtis!
Nuotrauka
dainų
Tauragės kultūros centro nuotraukos
Įkelta:
2024-04-19
Dar 2023-iųjų gruodį prasidėjęs Dainų šventės žygis per Lietuvą aplankė dešimt savivaldybių – Kretingą, Vievį, Pasvalį, Lazdijus, Jonavą, Marijampolę, Anykščius, Nemenčinę, Mažeikius ir Plungę.
Nuotrauka
biblioteka
B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos nuotrauka
Įkelta:
2024-04-12
Ketvirtadienio vakarą B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje pristatyta 9-oji Evos Tombak knyga „Popietės laikas: mitai ir tiesa apie senėjimą“.
Nuotrauka
salemonas
B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos nuotraukos
Įkelta:
2024-04-10
Antradienio  vakarą Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje rinkosi tauragiškiai, kurie nekantravo susitikti su Lietuvoje gerai žinomu rašytoju, aplinkosaugininku, fotografu, gamtininku, radijo laidų vedėju, daugybės premijų laureatu, jau beveik 100 knygų autoriumi – Selemonu Paltanavičiumi.