Justinas Žilinskas. Asmeninio albumo nuotrauka
Žinomas vaikų rašytojas, bardas, teisės mokslų dėstytojas Justinas Žilinskas ėmėsi iniciatyvos – nemokamai papasakoti moksleiviams apie knygų rašymą, leidybą ir kitus dalykus, tuo pagelbėdamas mokytojams. Per vieną pusdienį sulaukė tiek prašymų, kad registraciją teko stabdyti. Prioritetą sostinėje gyvenantis vyras teikė regionams, mažoms mokykloms. Tarp užsiregistravusių yra ir Tauragės mokyklų.
Ištiesė pagalbos ranką
„Regis, karantine sėdėsime dar ilgai. Tad tęsiu minimalią pagalbą, kurią galiu pasiūlyti mokytojams: jeigu norite atsikvėpti ir paįvairinti pamoką, aš pasiruošęs papasakoti vaikams apie tai, kaip gimsta knygos, apie kūrybą ir jos stebuklus, pažaisti su jais kūrybinių, vaizduotės lavinimo žaidimų, ar tiesiog – pasikalbėti. Jeigu būtų susidomėjimas ne tik kūryba, bet ir teise – taip pat galiu. Pirmumą teiksiu mokykloms ne Vilniuje“, – pirmadienį savo feisbuko paskyroje rašė žinomas rašytojas, J. Žilinskas.
Kaip trijų vaikų tėvas pasakojo „Tauragės žinioms“, tokia idėja kilo dar pirmojo karantino metu ir tęsiama dabar kaip pagalba mokytojams.
– Kai ištiko pirmasis karantinas ir mano įvairūs draugai griebėsi įvairiausių veiklų, kad padėtų žmonėms, užkluptiems karantino, paklausiau savęs: o ką galiu aš padaryti? Deja, gyvenu tokį gyvenimą, kad negaliu imtis pilnavertės savanorystės – vežioti maistą, padėti ligoninėse ir pan., nes turiu tris namie besimokančius vaikus, mes abu su žmona dirbame, tad telieka virtuali pagalba. Ir pagalvojau – mokytojams sunku, juk ne tik pats esu dėstytojas, bet ir mokytojų daug pažįstu, ir nuotolinis mokymas jiems yra daug didesnis krūvis – ir dalykiškai, ir emociškai. Tad jeigu aš galiu – pamėginsiu bent po keletą valandų per savaitę perimti jų vaikų dėmesį, kad jie galėtų ir atsikvėpti, ir vaikams gal bus šioks toks monotonijos išblaškymas. Taip per pirmąjį, pavasarinį karantiną surengiau per 30 susitikimų. Dabar atėjo dar bjauresnis metas – nes ir pavasaris toli, ir nuovargis visų vis didesnis, ir, deja, antroji banga parodė, kad pirmosios kaip ir neturėjome, – pasakojo J. Žilinskas.
Ryte parašęs žinutę, tikėjausi, kad sulauksiu kokių 20–30 kvietimų, bet dar vakarui neatėjus turėjau stabdyti registraciją, kai pamačiau 130 registracijų ir dar dešimtį žinučių asmeniškai (tuo metu kaip tik automobiliu buvau įklimpęs į duobę aplinkiniuose miškuose – tad bandžiau ir pagalbą prisišaukti, ir šitą reikalą suvaldyti, ir į žinutes atsakinėti). Supratau, kad tiek norinčių niekaip neapžiosiu, tad dabar mėginu kažkaip suderinti norus ir galimybes, – stebėjosi J. Žilinskas.
Poreikis pritrenkė
Jis pats dirba su studentais teisės mokslų srityje, rašo knygas vaikams. Sako, įprastai iki pandemijos keliaudavo po mokyklas – vienas pats ar su kitais bičiuliais rašytojais. Kalbėdavosi su vaikais apie kūrybą, apie knygas. Porą pusmečių keliavo su Laisvės TV projektu „Padrąsinti, įkvėpti, palaikyti“, kurio metu žinomi šalies kūrėjai, specialistai lankydavosi mokyklose. Tad tokia veikla jam nebuvo svetima. Vos paskelbęs registraciją turėjo ją stabdyti – prašymų buvo tiek daug, kad nebūtų galėjęs su visais susitikti.
– Poreikis mane pritrenkė. Ryte parašęs žinutę, tikėjausi, kad sulauksiu kokių 20–30 kvietimų, bet dar vakarui neatėjus turėjau stabdyti registraciją, kai pamačiau 130 registracijų ir dar dešimtį žinučių asmeniškai (tuo metu kaip tik automobiliu buvau įklimpęs į duobę aplinkiniuose miškuose – tad bandžiau ir pagalbą prisišaukti, ir šitą reikalą suvaldyti, ir į žinutes atsakinėti). Supratau, kad tiek norinčių niekaip neapžiosiu, tad dabar mėginu kažkaip suderinti norus ir galimybes, – stebėjosi J. Žilinskas.
Prioritetas regionams
Prioritetą vyras teikė ne Vilniui, bet regionams, mažesniems miesteliams. Tarp užsiregistravusių yra ne tik Tauragės, bet ir kitų aplinkinių miestų, miestelių mokyklų mokytojai. J. Žilinskas dėlioja sąrašus, sako, gal pavyks kai kurių mokyklų klases sujungti į bendrą užsiėmimą. Regionus pasirinko, nes sostinė ir taip daug gauna bei žino, kur ką galima pasiimti. Regionuose, pasak pašnekovo, mažiau pasiūlos ir patys mokytojai gal ne viską randa.
– Be to, pirmojo karantino metu Vilnius labai aktyviai kvietė, turėjau nusibosti, – juokiasi rašytojas.
Sulaukia netikėtų klausimų
Kaip vyksta tokie užsiėmimai? Pašnekovas pasakoja, kad tai įvairūs pokalbiai apie kūrybą plačiąja prasme.
– Prisikviesti dabar jau nepavyks, nors mačiau, kad tauragiškiai užsiregistravo, tai, tikiuosi, pasimatysim. Būdas, žinoma, nuotolinis – jungiuosi į klasių mokymosi aplinkas, o tada – kaip jau nutinka. Paprastai kalbu apie kūrybą, bandau parodyti įvairiausias jos formas (pavyzdžiui, programavimas ar dviračio taisymas man irgi – kūryba), kartais žaidžiame kūrybinius žaidimus, pasakoju ir apie savo knygas, apie galimybes, kurias mums teikia ne tik knygos, bet ir youtube ar įvairios ugdančios programėlės, – pasakojo J. Žilinskas.
Sako, kiekvieną kartą pokalbis gali pasisukti netikėta linkme, viskas priklauso nuo pačių klausytojų.
– Kiekvienas susitikimas – skirtingas. Paprastai jame būna ir drąsesnių, ir kuklesnių, tai drąsuoliai griebia eterį ir užmėto klausimais, kartais parodo man ir savo augintinius, arba, pasigavęs mano mintį, būtinai papasakoja, kad irgi turi panašių patirčių.
Nors rašytojo knygos skirtos labiau jaunesniems skaitytojams, bet šios pamokos gali būti įdomios ne tik jauniems, bet ir vyresnių klasių mokiniams.
– Kadangi nėra griežtos pamokos struktūros ir ji varijuoja priklausomai nuo to, kur veda susitikimas, tai bendrauju ir su pradinukais, ir su vyresniais, kartais tenka ir išbandymų paaugliais. Aš stengiuosi būti toks „dėdė iš Zoomo“, su kuriuo galima kalbėti apie ką tik nori – ir ne tik apie knygas, skaitymą, kūrybą, o kartais net apie sunkius dalykus: smurtą, patyčias, kitas nemalonias patirtis, juk vaikams ir tai rūpi, – neslėpė pašnekovas.
Birute, palik savo diske, nežinau, kur dėti. Sveikatos kol kas negaunu, gal ten reikės
