Prieš Vėlines – ekskursija po kapines
Įkelta:
2022-11-04
Nuotrauka
kapines
Nuotraukos autorius:
Autoriaus nuotrauka
,
Nuotrauka
kapines
Nuotraukos autorius:
Autoriaus nuotrauka
,
Nuotrauka
kapines
Nuotraukos autorius:
Autoriaus nuotrauka
,
Nuotrauka
kapines
Nuotraukos autorius:
Autoriaus nuotrauka
,
Nuotrauka
kapines
Nuotraukos autorius:
Autoriaus nuotrauka

„Kapinės primena mišką: vienas vaizdas dieną, o kitas – jau sutemus“, – sakė Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Kultūros edukacijų skyriaus vedėja Renata Jančiauskienė, tamsoje po senąsias miesto kapines vedžiodama renginių ciklo „Vėlių mėnuo“ trečiojo renginio dalyvius.

Senosios ar istorinės?

Praėjusios savaitės pabaigoje senosiose kapinėse susirinkusiems tauragiškiams muziejininkė pasakojo jų istoriją, vardijo, kokie žinomesni žmonės jose palaidoti. Į ekskursiją leidžiamės, kol dar šviesu. Ant kai kurių kapų dega žvakutės.

Muziejaus atstovė teigė, kad ne visuomet sutariama, kaip tiksliai šias kapines pavadinti.

– Apie šias kapines rašęs kraštotyrininkas Edmundas Mažrimas jas pavadino istorinėmis miesto kapinėmis. Iš pradžių norėjau ginčytis, kad čia istorinės kapinės, bet mane pataisė, kad tauragiškiai tokių nežinos, vadinkim taip, kaip yra – senosiomis kapinėmis. Jos įsikūrusios labai judrioje vietoje – prie Sandėlių ir Pramonės gatvių, – kalbėjo R. Jančiauskienė. 

Prieiname kiek neįprastai didelį objektą, kuris iš pradžių primena paminklą. Aplink išsidėstę kapai.

– Kai pirmą kartą praėjau pro šią vietą, pagalvojau: „Mandras antkapis“, – kalbėjo R. Jančiauskienė. – Tačiau išties čia yra senieji kapinių vartai. Šios kapinės įkurtos tada, kai Tauragėje buvo pradėta statyti cerkvė. Pastaroji buvo toje vietoje, kur dabar įsikūrę Kultūros rūmai. Cerkvė buvo pastatyta ant katalikų kapų. Kai Lietuva priklausė carinės Rusijos sudėčiai, buvo nuspręsta, kad reikia tokio pastato, dar mieste buvo tuo pat metu tiesiamas plentas. Taigi katalikų kapai buvo iškasti. Pagal miesto tvarkybos planą buvo nuspręsta visų konfesijų tikinčiuosius perkelti į vieną vietą, dėl to senosios Tauragės kapinės ir glaudžia tiek katalikų, tiek stačiatikių, tiek liuteronų tikėjimo mirusiuosius.

R. Jančiauskienė mus nusiveda prie vieno seniausių Tauragės kapinių kryžių, ant kurio matyti Eduardo Elerto paminklų dirbtuvių ženklas. Šis kryžius buvo pastatytas XIX a. ir yra puošnesnis nei buvo įprasta tuo metu.

– Gali būti, kad turtingai gyvenęs ir stačiatikybę propagavęs pareigūnas įsirengė prabangesnį kapą, bet, deja, neturime jokių šaltinių apie tai, – sakė muziejaus atstovė. 

Šventoriuje – popo kapas 

Vis labiau temstant R. Jančiauskienė papasakojo apie 1933 m. pastatytą Tauragės Šv. Vilniaus kankinių Antano, Jono ir Eustachijaus cerkvę. Pasak jos, kadaise cerkvė Tauragėje stovėjo netoli pilies, bet ji buvo parduota ir nugriauta. Tuomet stačiatikių bendruomenė Lietuvoje buvo gana maža.

– Kaip rašoma šaltiniuose, sovietmečiu bendruomenė vėl gausėjo, nes į Tauragę buvo atsiųsta karininkų, daugiau stačiatikybę išpažįstančių žmonių. Taigi plėtėsi ir kapinės. Todėl įėjimas į kapines pasikeitė, būtent dėl to senoji kapinių tvora dabar yra tarp kapų, – sakė R. Jančiauskienė. 

Beveik sutemus prieiname cerkvės šventorių, kuriame palaidotas kunigas Jonas Semionovas, Tauragėje tarnavęs 53 metus. 

Kapines norėjo sunaikinti

Cerkvės šventoriuje išsidėstę ir stačiatikių kryžiai. Galima pagalvoti, kad po jais taip pat palaidoti garbingi asmenys, tačiau, pasirodo, čia kapų nėra – kryžiai galimai buvo atgabenti į šventorių dėl kapinėms kilusio pavojaus.

XX a. antroje pusėje kapinės buvo uždarytos ir pradėjo sklisti kalbos, kad vietoje jų bus įsteigtas jaunimo skveras. 

– Turėjo būti makabriška. Juk kapinės jau buvo užlaidotos ir šaltiniai pasakoja, kad artimieji pradėjo iškasti artimuosius ir juos perlaidoti kitose kapinėse, – dėstė R. Jančiauskienė. 

Šį skaudų istorinį momentą prisiminė ir dalis į ekskursiją po kapines atvykusių tauragiškių. Viena renginio dalyvė pasakojo: 

– Iškasėme tėvelius ir perlaidojome Papušynyje. Buvo šokas. 

Istoriniuose šaltiniuose teigiama, kad dalis kapų buvo iškasti, kiti palikti, antkapiai išvirtę, kitaip tariant, kapinėse tuo metu vyravo chaosas. Bet kapinės nebuvo panaikintos.  

– Kai kapinėse vėl buvo pradėta leisti laidoti žmones, tuščios vietos, matyt, buvo užlaidotos. Pagal antkapiuose vartojamą kalbą, vardus ir pavardes galima daugmaž atpažinti, kokios tautybės asmuo buvo. Stačiatikių antkapiuose kai kuriose vietose rašoma kirilica, vėliau pavardes imta lietuvinti. Tas pats nutiko ir su evangelikais liuteronais – dalis paminklų buvo paženklinti vokiškai, vėliau vardai ir pavardės lietuvinti, – sakė R. Jančiauskienė.

Išduoda socialinį sluoksnį

Muziejaus atstovė tikino, kad stačiatikiai, panašu, Tauragės krašte buvo aukštesnio socialinio sluoksnio nei kitų konfesijų tikintieji, taigi sau galėjo leisti statyti metalinius kryžius. Evangelikai liuteronai taip pat, kaip matyti iš kapų, buvo labiau pasiturintys. 

– O su katalikais buvo kiek kitaip. Šiose kapinėse ne visus katalikų kapus rastume ir pamatytume, kadangi kapinių reikmėms dažnai naudotas medis. Išliko tik tai, kas nepūva. Ant kryžių – katalikiški, krikščioniški ženklai. Vėliau imta naudoti ir akmeninius antkapius. O medinio kryžiaus galas nupūdavo, tuomet kryžių vėl įkasdavo į žemę. Ir taip vizualiai kryžius sutrumpėdavo. Kai kuriose kapinėse ir dabar galime matyti labai sutrumpėjusių kryžių. Pradžioje jie buvo kur kas aukštesni. Ir neva kai kurie aiškina: kai tasai kryželis nupūva, užauga anūkai, anūkų vaikai ir to prosenelio niekas nebeatsimena. Ir taip neva turėtų būti. Neturėtų žmogus „įsicementuoti“ visam laikui. Tai yra vienas požiūris. Mes galime su tuo ir nesutikti. Nes kapinės juk yra lankomos tam, kad prisimintume, – sakė R. Jančiauskienė. 

Simboliai ant paminklų

Tamsoje R. Jančiauskienė žingsniuoja taku ir šviečiasi kelią, iš paskos, smalsiai apžiūrinėdami antkapius, seka renginio dalyviai. Iš pradžių kiek nuklystame. Tamsoje išties sunku susiorientuoti. Tačiau galiausiai R. Jančiauskienė randa kelią. Prieiname Gedimino stulpų simbolika paženklintą antkapį ir puošnų kapą. Jame amžinojo poilsio atgulęs Leonas Kybartas. Gyvybės jis neteko dar 1920 m. 

– Jis kovojo už Lietuvą. Labai jaunas žuvo mūšyje. Svarsčiau, ar toks antkapis galėjo būti pastatytas sovietmečiu. Tačiau panašu, kad Gedimino stulpai ant paminklo atsirado jau Nepriklausomybės laikotarpiu, – sakė R. Jančiauskienė. – Kai rengiausi ekskursijai, tyrinėjau medžiagą, aptikau daug aiškių nuorodų apie tai, kieno valdžia ir kieno simboliai yra. Nors žmonių gyvenimai klostosi kitaip – nebūtinai taip, kaip valstybės gyvenimas. 

Tauragės senosiose kapinėse ilsisi knygnešys Vincentas Jonikas. 

– Jis buvo ir antkapių, paminklų gamintojas – juos liejo iš betono. Ir sau išsiliejo. Vincento Joniko pagaminti antkapiai išsiskiria – jie nudažyti mėlynai ir baltai. Tikriausiai tada buvo toks paprotys. Ant kai kurių antkapių išlikusi jo signatūra – Joniks. O kalbant apie knygnešystę, tai ji labai idealizuojama, neva to laikotarpio žmonės žinojo, kad Lietuva turės valstybingumą. Tačiau, kaip kalba daug metų čia gyvenę žmonės apie savo artimuosius, tai tie žmonės, kurie gyveno pasienio gyvenimą, vienai sienos pusei tiekė vienas pageidaujamas prekes, o kitai – kitas. Su tuo gali būti susijusi ir knygnešystė, nes kai Lietuvoje buvo uždrausta lietuviška spauda, tai buvo pageidaujama prekė. Knygnešiai, rizikuodami  savo laisve, tą spaudą nešdavo. Beje, šiose kapinėse palaidota ir daugiau knygnešių, – kalbėjo R. Jančiauskienė. 

Priėję pedagogės ir kraštotyrininkės Almos Mizgirienės kapą, išgirstame, kad būtent ji davė pradžią Tauragės muziejaus veiklai – jos dėka pilyje buvo įkurtas visuomeninis muziejus. Kraštotyrininkė pasisakė prieš senųjų kapinių naikinimą, manydama, kad nereikia kartoti žydų kapų naikinimo istorijos. 

Kvietė susimąstyti

R. Jančiauskienė palietė ir filosofinę temą – ar visuomet tai, ką mes veikiame šiame pasaulyje, teikia mums džiaugsmą, ar susimąstome, kad nutrūkus mūsų egzistencijai po kurio laiko nebebūsime tokie svarbūs, kokie dabar sau atrodome.

– Kai kalbame apie ankstesnių kartų darbus, tai pagal dabartinius standartus, metodikas, pavyzdžiui, ankstesnių kraštotyrininkų darbai tampa šaltiniais, bet nebepretenduoja į mokslą ir  jų vertė laikui bėgant tarsi sumažėja. Kai kalbame apie mirusiųjų prisiminimą, apie Vėlines ir apie tai, kas bus su mumis pačiais, verta susimąstyti, ar dabar mums reikia tikrai tiek daug vargintis, dėl ko nors pergyventi, jeigu nutrūkus mūsų egzistencijai tai nebeturės tokios didelės reikšmės, – kalbėjo ji.

 

Nuotrauka
Giesmes
Tauragės rajono savivaldybės nuotrauka
Įkelta:
2023-02-03
Tauragės pilies kiemelyje šiandien, vasario 3-iąją, startuoja vienas įspūdingiausių šių metų Lietuvos kultūros sostinės reginių – instaliacija „Deivių giesmės“, moderniais vaizdo bei garso sprendimais atkreipsianti dėmesį į etnografinę kultūrą. Instaliacija veiks iki kovo 26 dienos ir atgis kiekvieną ketvirtadienio, penktadienio, šeštadienio ir sekmadienio vakarą.
Nuotrauka
Charkivo operos ir baleto teatro šokėjai
Įkelta:
2023-01-31
Vasario 2 d. 18 val. Tauragės kultūros centre savo pasirodymą surengs Charkivo nacionalinio akademinio operos ir baleto teatro Baleto trupė. Ukrainos šokėjai scenoje pristatys ištraukas iš pasaulinės baleto klasikos bei šiuolaikines kompozicijas pagal ukrainiečių kompozitorių muziką.  
Nuotrauka
saltinis mokytojai
 „Šaltinio“ progimnazijos nuotrauka
Įkelta:
2023-01-30
,,Šaltinio“ progimnazijos bendruomenė vieną praėjusios savaitės popietę į mokyklą pakvietė čia dirbusius mokytojus senjorus. Mokytojus pasitiko ne tik mokyklos administracija, bet ir dabar dirbantys mokytojai – buvę mokiniai.
Nuotrauka
knyga
B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos nuotrauka
Įkelta:
2023-01-27
Trečiadienio vakarą B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje pristatyta Šilalės krašto dainų knyga „Augin muni mažą“. 
Nuotrauka
 nuotrauka
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-01-21
Galvoju, koks Tauragėje kultūrinis judesys jau vyksta prasidėjusiais Naujaisiais metais? Vyksta. O jeigu jau ir įvyko ir dar įvyks, tarkim, tik pirmąjį šių metų pusmetį, tai bus nenutrūkstamas ilgų metų, mėnesių, dienų ir vakarų (nenustembu, kad kartais ir nemigo naktų) visų kultūros darbuotojų, visų meno mėgėjų kolektyvų, visų, bet kokia forma prisidedančių prie to, kad bet koks renginys įvyktų, darbo ir pastangų vaisius.
Nuotrauka
tremties ir rezistencijos muziejus
Aušros Augustytės nuotrauka
Įkelta:
2023-01-18
Sausio 20-ąją, 16 val., Tauragės krašto muziejus „Santaka“ kviečia į istorikės, Lietuvos istorijos instituto doktorantės Rūtos Matimaitytės paskaitą „O po kaimus vokietukai su terbom ir skudurais: Rytų Prūsijos vokiečių vaikų istorija ir likimai sovietų Lietuvoje“. Renginys vyks Tremties ir rezistencijos muziejuje (Prezidento g. 38, Tauragė).
Nuotrauka
VELIAVA
Aušros Augustytės nuotrauka
Įkelta:
2023-01-17
Seimo nutarimu 2023-ieji yra paskelbti Lietuvos sostinės Vilniaus ir Gedimino laiškų, Klaipėdos krašto bei Šventojo Juozapato metais. Šį nutarimą papildo Seimo rezoliucija, kuria 2023-aisiais siūloma pažymėti daugiau atmintinų metų, tarp kurių – Aukštaitijos, Dzūkijos (Dainavos) ir Žirgo metai. 
Nuotrauka
paroda
B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos nuotrauka
Įkelta:
2023-01-16
B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje eksponuojama unikali paroda, kurioje – ukrainiečių liaudies tapytojos, naiviojo meno atstovės tapybos Marijos Prymačenko darbai. Sodrių spalvų, įvairiausias fantastiškas būtybes vaizduojančiuose paveiksluose – gėrio ir blogio kova.
Nuotrauka
karpiniai
Skaudvilės krašto muziejaus nuotrauka
Įkelta:
2023-01-05
Vilijos Šmitaitės-Jurkuvienės karpinių parodos A. Čepausko dailės galerijoje atidaryta dar gruodžio viduryje, tačiau ją apžiūrėti vis dar galima. Ir išties verta – subtilūs, preciziškai atlikti darbai visus palieka be žado.
Nuotrauka
Knyga
Įkelta:
2023-01-05
Į Tauragę atvyksta knygos ,,Partizanai: kovoti, išgyventi, nugalėti“ autorius Ernestas Kuckailis. Susitikimas su juo vyks sausio 12-ąją, 18 val., Tremties ir rezistencijos muziejuje (Prezidento g. 38, Tauragė). Renginio metu knygą bus galima įsigyti.
Nuotrauka
Kojines
Tauragės B. Baltrušaitytės feisbuko nuotrauka
Įkelta:
2022-12-30
Tauragės B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos kolektyvas kviečia prisijungti prie akcijos ir dovanoti megztų kojinių, kad nuo karo kenčiantys ukrainiečiai galėtų žiemą nors kiek sušilti.
Nuotrauka
tau
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2022-12-29
Po šv. Kalėdų, antradienį, į padėkos popietę rinkosi Tauragės trečiojo amžiaus universiteto (TAU) bendruomenė. Šventiškai nusiteikę ir pasipuošę studentai bei svečiai linksmai besišnekučiuodami laukė renginio, kurio metu išdalintos padėkos. 
Nuotrauka
vytaute gestautaite
B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos nuotrauka
Įkelta:
2022-12-27
Jau kurį laiką Tauragės B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos Abonemente lankytojus su šypsena pasitinka savanorė Vytautė Gestautaitė. Jos savanorystės laikas, deja, jau eina į pabaigą – Vytautė dėl to šiek tiek liūdi, nes sako, kad įsilieti į bibliotekos kolektyvą jai buvo be galo maloni ir įdomi patirtis, kurios visai nesinori nutraukti. Mergina mielai sutiko pasidalyti įspūdžiais apie savanorystę bibliotekoje, ir tiki, kad galbūt jos istorija įkvėps kitus jaunus žmones nebijoti išbandyti save ir „pasimatuoti“ vienokią ar kitokią profesiją.
Nuotrauka
paroda
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2022-12-20
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Fotografijos galerijoje šiuo metu vykstančios parodos autorius Gintas Kavoliūnas ne tik kuria analoginėmis fotografijos priemonėmis, bet ir dalinasi savo patirtimi.
Nuotrauka
KALEDOS
Aušros Augustytės nuotrauka
Įkelta:
2022-12-16
Artėjantys šventiniai renginiai skirti suartinti žmones. Tauragėje ir rajone visus kvies į kalėdines popietes, eglučių įžiebimus, Kalėdinį šeimų bėgimą.
Nuotrauka
popiete biblioteka
B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos nuotrauka
Įkelta:
2022-12-16
B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos darbuotojos džiaugiasi, kad bibliotekos erdves pamėgo Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Tauragės rajono filialas, suorganizavęs prieššventinę popietę ir pakvietęs savo draugijos narius į Periodikos skaityklą. 
Nuotrauka
padekos
Reginos Vaičaitienės nuotrauka
Įkelta:
2022-12-15
Artėjant gražiausioms metų šventėms Birutės Baltrušaitytės viešoji biblioteka surengė padėkos vakarą savo bičiuliams, draugams, buvusiems bibliotekininkams, bibliotekos rėmėjams.
Nuotrauka
mokytoju senjoru svente
Aušros Augustytės nuotrauka
Įkelta:
2022-12-13
Antradienio rytą į jaukų pasisėdėjimą sukviesti mokytojų senjorų klubo nariai. Šypsenomis ir gera nuotaika pasipuošę mokytojai džiaugėsi galimybe susitikti ir pabendrauti su buvusiais kolegomis.
Nuotrauka
starkus ir radzevicius
Įkelta:
2022-12-12
Populiariausi XXI amžiaus Lietuvos keliautojai Martynas Starkus ir Vytaras Radzevičius kviečia visus į išskirtinį susitikimą. Šiemet sukanka lygiai 15 metų, kai prasidėjo šių dviejų vyrų kelionės po pasaulį. Žurnalistai, rašytojai, TV laidų vedėjai savo titulų bagažą papildė dar vienu skambiu pavadinimu – kelionių didmeistriai.  Nuo Meksikos iki Japonijos, nuo Afrikos iki Kinijos driekėsi šių dviejų kelionių romantikų maršrutai. Dešimtys tūkstančių nuvažiuotų kilometrų „atgulė“  į TV laidas, knygas, interneto puslapius.