Vilniuje gyvenantys tauragiškiai visada laukia susitikimų su kraštiečiais, o tokius susitikimus jau daug metų organizuoja Tauragės liaudies teatro režisierė Genovaitė Urmonaitė. Ir pastarasis susitikimas buvo laukiamas, smagus ir prasmingas. Ir, kaip režisierei įprasta, – kitoks nei praėjusieji. „Mylim vieni kitus, palaikom, gerbiam, todėl tiek metų ir susitinkam, ir laukiam, kada vėl...“ – apibendrindama susitikimą sako G. Urmonaitė.
Saulėtą šeštadienio rytą, lydimi tauragiškio kunigo Kęstučio Pajaujo, tauragiškiai išvyko į sostinę. Kartu su ten gyvenančiais kraštiečiais, ir ne tik su jais – bažnyčia buvo pilnutėlė – išklausė Šv. Mišias Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčioje,
Po mišių tauragiškiai susirinkusiesiems parodė spektaklį pagal rašytojos, poetės, Kovo 11-osios akto signatarės Vidmantės Jasukaitytės knygą „Golgotos vynuogės“, kurį pastatė Tauragės kultūros centro Liaudies teatras, o režisavo G. Urmonaitė. Juo pagerbtas rašytojos atminimas.
Po spektaklio tauragiškiai susitiko su gerais senais bičiuliais, susipažino su naujais žmonėmis. Pokalbiai, pasidalijimai mintimis – visada džiaugsmas!
„Kraštiečių-tauragiškių šeima Vilniuje! Su malda, palinkėjimais, apsikabinimais... Diena, paženklinta šeimos laime.. (...) Brolis pranciškonas Andrius Vilniuje Bernardinų bažnyčioje laukia su arbata, kunigas Kęstutis laiko šventas mišias. Palaiminimus siunčia draugai iš visos Lietuvos. Šalia maestro Juozo Domarko žmona Liudvika (su ja 3 metus prieš beveik (ai, daaaug dešimtmečių) dalinomės bendrabučio kambarėliu Vilniuje. Vyskupo Mindaugo gėles perduoda žmona Vilma, kraštiečiai Vilniuje sumeta beveik visą sumą „ant autobuso“. Jaučiame palaikymo mūrinę sieną: Birutė ir Antanas Stankai, Regina ir Sigitas Mičiuliai… Gi teatralai su Vidmantės Jasukaitytės „Golgotos vynuogių“ tekstu vėl sugraudina publiką… Ir kai man sako: „Va, savaitgalis, ir vėl tu veiksme, ar negaila laiko?..“, aš nesuprantu, nes laikas, atiduotas žmogui, yra neįkainojama vertybė ir dovanojančiam jį, ir imančiam. Juk lieka jo ir knygai, ir maldai, ir kavai, ir kriauklės išplovimui, ir kokiam filosofiniam pokalbiui, ir ne tik kurti, bet ir kitų kūryba pasidžiaugti. Tokie kuriančių žmonių ne tik savaitgaliai. Laikas kitaip.
Šiandien mano artistai dėkoja už laiką ir buvimą kartu. O geriausiai paskambinęs susakė Eugenijus Kriaučiūnas: „Tu vakar klausei, kas labiausiai patiko? Atsakau klausimu, o kas nepatiko? Apibendrinu – viskas patiko!“, – džiaugdamasi susitikimu, savo feisbuko paskyroje parašė G. Urmonaitė.
„Labai ačiū už Tauragės kraštiečių susitikimą šeštadienio vakarą, už Dievo žodį ir maldą, už „Golgotos vynuoges“, už širdžiai brangius linkėjimus ir lauktuves iš mūsų gimtojo miesto!
Laimingų dienų Jums, miela Genovaite, su visais Jus supančiais žmonėmis!“ – savo ir Lietuvos evangelikų liuteronų vyskupo vardu dėkojo Vilma Sabutienė.
Pasak G. Urmonaitės, 16-ą kartą įvykęs susitikimas dar kartą įrodė, koks reikalingas ir prasmingas šis sumanymas, tad režisierė ketina ir toliau juos organizuoti. Ji užsiminė ir apie dar vieną savo sumanymą – išleisti knygą apie kraštiečių susitikimus. Ji tikisi, kad kitąmet kraštiečių susitikimo dalyviai jau galės ja pasidžiaugti.
