Užsienyje gyvenanti lietuvė Agnė pasidalijo patirtimi, kaip atsitikus nelaimei jai pravertė išmoka, skiriama patyrusiems eismo įvykį. Gauti jai priklausančią išmoką padėjo įmonė „Insito kompensacijos“. Prašyti tokios išmokos turi teisę kiekvienas Anglijoje gyvenantis asmuo.
– Londone gyvenu jau kelerius metus ir čia planuoju likti ilgesnį laiką: mane labai sužavėjo itin patogus susisiekimas, daugybė darbo galimybių bei, žinoma, nenuilstantis miesto šurmulys. Nors iš pradžių itin didelis transporto judėjimas kėlė šiokį tokį nerimą, labai greitai prie to pripratau. Mane labai maloniai nustebino Londono gyventojų vairavimo kultūra: Lietuvoje kartais tekdavo labai ilgai laukti, kol pagaliau pavyks pereiti į kitą gatvės pusę, o čia vairuotojai buvo gerokai supratingesni, ir visuomet praleisdavo pėsčiuosius.
Dažnai kartodavau, kad Londono vairuotojai yra gerokai kultūringesni už Lietuvos, tačiau po nutikusio autoįvykio savo nuomonę turėjau pakeisti. Kaip įprastai, prieš eidama per perėją palaukiau, kol užsidegs žalia šviesa, ir apsidairiusi, ar niekas nevažiuoja, žengiau į kitą kelio pusę. Vos tik įpusėjau perėją, į mane trenkėsi tarsi iš niekur pasirodęs automobilis. Smūgis buvo labai stiprus, tačiau įstengiau atsistoti ant kojų. Deja, žengusi vos vieną žingsnį suklupau tiesiog gatvėje. Mane partrenkęs vairuotojas išlipo iš automobilio ir iškvietė greitąją pagalbą, todėl netrukus atsidūriau ligoninėje. Patirti sužalojimai buvo rimtesni nei maniau – patyriau kelis šlaunikaulio ir šonkaulių lūžius. Skausmai buvo labai stiprūs, todėl juos teko malšinti vaistais. Maža to, lūžusį šlaunikaulį teko atstatyti atliekant operaciją, todėl ligoninėje teko praleisti kur kas daugiau laiko nei norėtųsi.
Praėjus kiek daugiau nei savaitei buvau išrašyta iš ligoninės, tačiau atlikti įvairius kasdienius darbus buvo tikrai sudėtinga. Laimei, man padėjo artimiausi bičiuliai, kurie mane lankydavo kasdien. Laisvo laiko turėjau tikrai nemažai, tačiau visa mano veikla apsiribojo vien tik filmų peržiūra, knygų skaitymu bei naršymu internete – turbūt nereikia net sakyti, kad tuo metu labiausiai norėjosi pasivaikščiojimų gryname ore. Gydytojas mane informavo, kad sveikimo procesas bus ganėtinai ilgas, tačiau tuomet, jei būsiu kantri, ir laikysiuosi svarbiausių nurodymų, jau po kelių mėnesių galėsiu tęsti įprastą veiklą ir kasdien nueiti penkis ar net dešimt kilometrų. Guodė tik tai, kad laikas bėga pakankamai greitai, tačiau nerimavau dėl senkančių santaupų.
Vieną dieną tiesiog naršiau internete ir netikėtai radau įmonę „Insito kompensacijos“: https://insito-kompensacijos.uk/, kuri patyrusiems eismo įvykį padeda gauti priklausančią išmoką. Maniau, kad to gali tikėtis tik Jungtinės Karalystės piliečiai, tačiau šiek tiek pasigilinusi sužinojau, kad kiekvienas Anglijoje gyvenantis asmuo turi teisę prašyti išmokos. Kadangi mokesčiai yra taikomi tik tais atvejais, jei pavyksta gauti kompensaciją, pamaniau, kad tikrai verta išbandyti sėkmę – galbūt tai man padės bent trumpam stabilizuoti finansinę situaciją. Šios įmonės konsultantai su manimi bendravo labai maloniai ir patikino, kad šansai gauti kompensaciją tikrai nemaži. Buvau įspėta, kad reikės šiek tiek palaukti, tačiau laiko aš tikrai turėjau į valias.
Sprendimo dėl man priklausančios išmokos priėmimo terminas buvo trumpesnis nei maniau, todėl tai labai maloniai nustebino. Gauta pinigų suma viršijo mano lūkesčius: buvo paskaičiuota kompensacija už visą nedarbingumo laikotarpį ir taip pat buvo priskirta išmoka fizioterapijos išlaidoms. Nors materialių dalykų niekada nelaikiau didžiausiu savo prioritetu, galiu drąsiai teigti, kad gauta kompensacija man padėjo kur kas greičiau atsitiesti ir grįžti į įprastą gyvenimo ritmą. Dabar suprantu, kad tikrai ne viską galima numatyti, o patirtos nelaimės priverčia šiek tiek sulėtinti tempą ir pasvarstyti, ką gyvenime būtų galima pakeisti. Mano atveju šis nelaimingas atsitikimas tebuvo skaudi pamoka, po kurios tapau dar atsargesnė nei buvau anksčiau.
Užs. Nr. 3