Liaudies išmintis sako, kad duonai skonį suteikia žmogaus rankų šiluma. Jau 35-erius gyvavimo metus skaičiuojančios Vytauto Juškio kepyklos „Skruzdėlė“ kepamą duoną, pyragus, sausainius seniai pamėgo ne tik tauragiškiai – nuolatiniai pirkėjai jos laukia daugelyje šalies miestų. O kad čia kepama duona išties natūrali ir autentiška, patvirtina neseniai jai suteiktas kulinarinio paveldo produkto sertifikatas.
Daug rankų darbo
Vytauto Juškio individualioje įmonėje duona gaminama laikantis senųjų duonos kepimo tradicijų, nenaudojant konservantų ir cheminių tešlos gerinimo priedų. Nes duona, pagaminta natūraliai brandinto raugo pagrindu, pasižymi puikiu skoniu. Tuo V. Juškio kepykla skiriasi nuo didžiųjų kepėjų, užsiimančių pramonine duonos gamyba, nes įmonės tikslas – pagaminti aukščiausios kokybės gardų gaminį, kuris džiugintų kiekvieną vartotoją.
Šios kepyklos naminė plikyta duona yra pusruginė, visa jos gamyba vyksta šeimos kepykloje namų teritorijoje Taurų kaime, laikantis tradicinio būdo. Duonos tešla iš ruginių miltų rauginama natūraliai ir lėtai kubiluose, gamyboje naudojama daug rankų darbo, o pagaminti kepalėliai kepami padinėje krosnyje. Toks ilgas bei kruopštus duonos ruošimo ir kepimo procesas užtikrina išskirtinę duonos kokybę ir skonį.
Šeimos verslas
Kepyklai šiemet jau 35-eri. Paprašyta prisiminti verslo pradžią, Violeta Juškienė pasakoja, nuo ko viskas prasidėjo:
– Pradėjom nuo duonos kepimo. Idėja buvo uošvės.
Konditerija nebuvo V. Juškienės specialybė – ji baigusi choreografijos studijas. Tačiau, kaip pati juokauja, „nepabuvus šokėjėle, nebus gera kepėjėlė“...
Kepti plikytą naminę duoną 1985 m. pradėjo mama Stanislava Juškienė Taurų kaime, Tauragės rajone. Jai žinias apie duonos maišymą, minkymą ir kepimą perdavė jos mama Bronislava Trijonienė. Mama Stanislava į duonos kepimo verslą įtraukė savo sūnų Vytautą ir marčią Violetą, kurie tęsė duonos kepimo amatą, laikydamiesi senųjų duonos kepimo tradicijų. Šią tradicinę duonos su raugu receptūrą bei technologiją įmonė naudoja iki šių dienų. Duonos kepimas jau tapo šeimos tradicija ir pagrindiniu pajamų šaltiniu, nes šio amato žinias perima dukra Sandra ir žentas Robertas.
Kūčiukai – ne tik Kūčioms
O iš kur toks pavadinimas – „Skruzdėlė“? Vienu metu, labai trumpai, Juškiai kepė ir vadinamuosius „skruzdėlynus“, tad nuo to kilo įmonės pavadinimas. Šiuo metu įmonė gamina ne tik naminę plikytą duoną, bet ir praturtintą įvairiomis sėklomis bei grūdais ir vaisiais duoną, kitus skanėstus: mielinės tešlos pyragus, bandeles, sausainius.
Kepant pyragus, kaip ir duoną, tačiau jokių cheminių priedų, naudojama daug rankų darbo. Moteris pasakoja, kad tai pastebi ir pirkėjai – dažnas pasako, jog jų gaminiai skiriasi nuo kitų.
Beje, tauragiškiai, ir ne tik jie, jau seniai pamėgo „Skruzdėlės“ kūčiukus. Jų pirkėjai prašo ne tik prieš pat didžiąsias šventes, bet ir gerokai prieš, ir po jų. Pasak V. Juškienės, ir šiemet jau netrukus prasidės kūčiukų kepimo sezonas.
Vis dėlto svarbiausias „Skruzdėlės“ gaminys – duona.
Prekiauja turguose
O kur tokios duonos, kitų gardumynų galima nusipirkti? Dabar, pasak V. Juškienės, jų prekyba – išvežiojamoji, daugiausia ja prekiaujama turguose Tauragėje, Jurbarke, Kelmėje, kituose aplinkiniuose rajonuose, Klaipėdoje, Vilniuje, Kaune.
– Kasmet dalyvaujam Kaziuko mugėse Vilniuje ir Kaune. Ateityje planuojam ir kitose šventėse prekiauti. Juo labiau, kad dabar jau turime ir patvirtinimą, kad mūsų duona išties senovinė, – teigia V. Juškienė.
Gauti kulinarinio paveldo produkto sertifikatą – ne taip paprasta. Tam reikia atitikti visas sąlygas, įrodyti, kad išlaikomas produkto tęstinumas, paruošti dokumentus, aprašymus ir viską pristatyti komisijai, kurioje – 20 narių. Ir, žinoma, nuvežti paragauti.
– Kulinarinio paveldo produkto sertifikatas – tai įrodymas, kad mūsų kepama duona atitinka visas senasias duonos kepimo tradicijas, – teigia Juškiai.